Energetinės nepriklausomybės siekiančiai Lietuvai reikėtų kritiškai vertinti naujos atominės elektrinės bei suskystintų dujų importo terminalo statybų rentabilumą ir orientuotis į platesnį vietinių išteklių (biokuro, biodujų, vėjo ir kt.) panaudojimą bei jau turimų elektros gamintojų pajėgumų našumo ir efektyvumo didinimą, teigia "DnB Nord" banko analitikai.
Artimoje perspektyvoje jie palankiai vertina investicijų galimybes į šią valstybės ir Europos Sąjungos dėmesio nestokojančią ekonomikos sritį.
Energetikos sektorius pernai sukūrė pridėtinės vertės už 3,2 mlrd. litų, jo dalis šalies BVP struktūroje pernai pakilo iki 3,9 proc. ir 1,7 karto viršijo Europos Sąjungos atitinkamą rodiklį. Minėtą teigiamą metinį prieaugį lėmė produkcijos brangimas, nes skaičiuojant palyginamosiomis kainomis energetikos veiklos sukurta pridėtinė vertė praėjusiais metais sumenko 5,3 procento.
Pasak "DnB Nord" banko analitikų, dauguma pernykščius rezultatus paskelbusių didesnių energetikos bendrovių dirbo pelningai, tačiau 2009 m. visos šios veiklos pelningumas nukrito iki -10,6 proc. Šį neigiamą rezultatą lėmė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas.
Be IAE, energetikos sektoriaus pelningumo koeficientas pernai sudarė 2,7 proc. ir buvo kiek aukštesnis nei užpernai, bet blogesnis už 2007 m. rodiklį.
"Uždarius IAE elektros kaina pakilo mažiau nei buvo specialistų prognozuota dėl sėkmingo Lietuvos elektros biržos veiklos starto. Be to, šalyje pakanka savų elektros energijos gamybos pajėgumų, tačiau daugelio vietos gamintojų veikla be valstybės dotacijų būtų nekonkurencinga", - sako "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.
Pasak analitiko, būtent smunkantis Lietuvos konkurencingumas yra didžiausia grėsmė šaliai ilgalaikėje perspektyvoje, todėl valstybė turi itin kruopščiai analizuoti, kuria linkme nukreipti savo negausius finansinius resursus.
"Energetikos sektorius šalies konkurencingumą veikia dvejopai - jo produkcijos brangimas didina daugumos lietuviškų gaminių kainas, o šiame sektoriuje vykdomi investiciniai projektai pritraukia nemažų biudžeto lėšų, todėl jie turi būti rentabilūs", - sako R. Rudzkis.
Ilgalaikis AE statybos projektas reikalauja numatyti elektros energijos ir gamtinių dujų paklausą bei pasiūlą aplinkiniuose regionuose, urano kainą bei kitas būsimos AE sąnaudas dešimtmečius į priekį.
Tuo pat metu energetikos srityje itin sparčiai progresuoja naujos technologijos, Lietuvoje statomos modernios vietinį biokurą bei pramonines ir buitines atliekas naudojančios kogeneracinės elektrinės, numatoma plėsti vėjo jėgainių parką, todėl planuojamos AE produkcija kone iškart nuo jos darbo pradžios gali tapti brangesnė nei importinė ar kitų šaltinių.
Be to, dėl diegiamų energiją taupančių technologijų, mažėjančio gyventojų skaičiaus ir besikeičiančios Lietuvos bei aplinkinių šalių ūkio struktūros, elektros suvartojimo augimas regione veikiausiai bus lėtesnis nei buvo prognozuota įvairiuose ankstesniuose tyrimuose. 2008 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje sudarė 9043 GWh, o pernai, išankstiniais duomenimis, jis buvo ženkliai mažesnis ir nesiekė 2006 m. lygio.
R. Rudzkio manymu, energetinės nepriklausomybės siekiančiai Lietuvai reikėtų orientuotis į platesnį vietinių išteklių (biokuro, biodujų, vėjo ir kt.) panaudojimą, skatinti vietinę atitinkamos įrangos gamybą, sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančius šaltinius naudojančių jėgainių statybai šalyje, padidinti Kruonio elektrinės galingumą.
Taip pat svarbu užsitikrinti ir alternatyvius, nuo Rusijos "Gazprom" nepriklausomus dujų tiekimo būdus, nors po to, kai JAV įdiegė naujas technologijas ir sumažino suskystintų dujų importą, susidarė pasiūlos perteklius pasaulio rinkoje, todėl tikėtina, kad "Gazprom" bus linkęs į nuolaidas.
Planuojamas dujų importo terminalas yra brangus projektas, todėl galbūt perspektyvesnė yra Lietuvos-Lenkijos dujų jungties idėja, kurią palaiko Europos Sąjunga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą