Tokiomis sąlygomis, ir dar prisidedant pajūrio klimatui, rūdžių dėmelė ant kėbulo paskutiniąja vėžio stadija - byrančio metalo gabalais - virs per dvejus trejus metus.
Statistikos duomenimis, net 95 procentai žmonių, perkančių pirmąjį savo gyvenime automobilį, į rūdijimo problemą nekreipia jokio dėmesio. Korozija susirūpinama perkant trečią, ketvirtą ar vėlesnius automobilius.
Kiekvienoje mašinoje yra apie 70 metrų taškinio suvirinimo siūlių, kur dažniausiai korozija ir prasideda. Ji tampa ypač kenksminga, jei ima plisti nuo šių siūlių uždarose ir sunkiai prieinamose kėbulo vietose - slenksčiuose, ratų arkose, durelių viduje, ir jei yra tam palankios sąlygos - drėgnas klimatas, temperatūros svyravymas bei druskos gatvėse.
Ką daryti, jei vis dėlto norite važinėti tvirtos konstrukcijos kėbulą turinčiu automobiliu? Apsaugoti jį nuo korozijos. Tai galite padaryti ir pats, tiesa, specialistų teigimu, ne itin patikimai, ypač jei neturite nei diagnostikos įrangos, nei specifinių žinių.
Bene vienintelė išeitis - kėbulo padengimas antikorozinėmis medžiagomis specializuotuose centruose.
Būtent jie turi specialią diagnostinę aparatūrą, kuri gali mažiausias rūdių dėmeles pastebėti net ir vidinėse ertmėse, pavyzdžiui, slenksčiuose ar durelėse.
Automobilio paruošimas antikorozinei operacijai nesudėtingas - svarbiausiai gerai nuplauti mašinos dugną ir jį išdžiovinti. Tada pagal specialią schemą (kiekvienos markės modeliai turi atskirą schemą) tam tikrose kėbulo vietose išgręžiamos skylės, į kurias purškiamas koroziją stabdantis vaškas. Visa tai atliekama specialia aparatūra.
Specialistai sako, kad taip paruošti neįmanoma jau pradėjusio kiaurai rūdyti kėbulo. Sustabdyti koroziją galima tik tada, kai rūdys yra pažeidusios metalo paviršių - ją sulėtinti įmanoma specialaus vaško sluoksniu užkonservavus rūdžių židinius. Bet kokiu atveju, antikorozinis paruošimas yra žymiai veiksmingesnis, jei jis atliekamas prieš prasidedant rūdijimo procesui.
Kokybiškai apdoroto metalo atsparumas korozijai padidėja beveik 1000 kartų, o automobilio naudojimo laikas pailgėja 3-5 metais.
Standartinis lengvojo automobilio kėbulo padengimas antikorozinėmis medžiagomis reiškia tai, kad nuo rūdijimo apsaugančiais preparatais bus padengtos ir vidinės kėbulo ertmės, ir automobilio dugnas. Priklausomai nuo modelio, tai kainuoja 380-650 litų (470-860 litų, jei naudojamos brangiausios medžiagos).
Jei norite nuo korozijos apsaugoti tik vidines ertmes, reikėtų turėti nuo 180 iki 300 litų. Bet kokiu atveju, tai yra gerokai pigiau, nei keisti surūdijusias brangiausios mašinos dalies - kėbulo - detales naujomis.
Lauke geriau nei garaže
Specialistai teigia, kad ne mažiau svarbi apsaugos nuo rūdžių priemonė yra paprastas vairuotojo dėmėsys automobiliui. Patarimas elementarus - kuo dažniau plauti automobilio dugną ar nors paprasčiausiai pervažiuoti per didelę balą.
Tai būtina daryti todėl, kad būtų nuplautos žiemą keliuose barstomos druskos, vienas baisiausių metalo priešų. Ant metalo, t.y. laidininko, paviršiaus patekusi druska jame palieka savotiškus takelius tarp pažeistų kėbulo vietų ir pagreitina elektrocheminę reakciją. Tada natūralios korozijos procesas pagreitinamas daugybę kartų.
Purvasargiai taip pat yra ne dekoratyvinė detalė - ji apsaugo mašiną nuo purvo ir akmenukų, kurie gali pažeisti lako bei dažų sluoksnius.
Paradoksalu, tačiau žiemą automobilį laikyti lauke yra geriau nei šiltame garaže. Šiuo atveju labiau tinka šaltas garažas - svarbu, kad aplinkos, kurioje stovi mašina, temperatūra labai nesiskirtų.
Be to, kenksminga yra plauti automobilį šiltu vandeniu tuo metu, kai lauke - minusinė temperatūra. Dėl metalo ir dažų plėtimosi koeficientų skirtumo atsiranda įtrūkimai, į kuriuos patenka korozijai pradžią duodantys oras (deguonis) ir vanduo.
Patariama žiemą automobilį laikyti su kuo pilnesniu kuro baku, nes benzino ir oro sandūroje šaltuoju metų laiku korozija labai intensyvi.
Cinkas nėra panacėja
Visiškai patikimų korozijos požiūriu automobilių nėra. Net ir tie modeliai, kurių kėbulai pagaminti naudojant specialius cinko lydinius, o patys automobiliai jau gamykloje padengiami antikoroziniais preparatais, po 3-4 metų tampa pažeidžiami.
Patariama tiesiogiai nesuprasti naujų automobilių kėbulams suteikiamos kelių ar net keliolikos metų garantijos - mat gamintojai dažniausiai turi omenyje skaičių metų, per kurį mašina prarūdija kiaurai.
Nereikėtų labai žavėtis ir automobilių gamintojų ar pardavėjų reklama, jog kėbulas yra cinkuotas. Tai paprasčiausiai reiškia, kad prieš kėbulą dažant ant dedame grunte yra cinko mikrodalelės.
Žinoma, jos apsaugo kėbulą nuo rūdijimo, tačiau ne visiškai - jei avarijoje kėbulas nors šiek tiek pažeidžiamas ir vėliau neremontuojamas, toje metalo vietoje cinkas korozijos nesustabdys.
Korozijos židiniai atsiranda net nedaug įbrėžus kėbulą. Dažnai į tai net nekreipiama dėmesio arba, geriausiu atveju, pažeista vieta uždažoma. Tačiau tai rūdijimo proceso nesustabdo - korozija prasideda ir po dažų sluoksniu.
Prieš keletą metų Švedijos korozijos instituto mokslininkai ištyrė 18 markių serijinius automobilius, eksploatuotus Šiaurės šalyse. Apžiūrėjus 720 mašinų, kurios nebuvo papildomai apdorotos antikoroziniais preparatais, pasirodė, jog net trečdalis šešerių metų senumo mašinų slenksčiai, durų apačios, vidinės ertmės ir taškiniu būdu suvirintos siūlės buvo prarūdijusios kiaurai. Lėčiausiai rūdijantys pasirodė ĖAudi 100", "Mercedes 124" ir "Volvo 700" modeliai, greičiausiai - "Opel Kadett", "Lada Samara", "Mazda 626", "Fiat Uno" ir "Mitsubishi Colt" automobiliai.
Kitam tyrimui buvo atrinkta 18 modelių, pagamintų 1992 m. Paaiškėjo, mažiausias korozijos lygis po ketverių metų eksploatacijos buvo "Mercedes-Benz" (124 kėbulo), "Audi 100", 3-ios klasės BMW ir "Volvo 850" automobiliuose. Labiausiai surūdiję buvo "Opel Astra", "Hyundai Pony", "Mitsubishi Colt", "Nissan Primera", "Ford Sierra", "Toyota Corolla" bei "Renault Clio" modeliai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą