Palangiškis už 13 eurų elektromobiliu nuvažiavo į Slovėniją ir atgal

Palangiškis už 13 eurų elektromobiliu nuvažiavo į Slovėniją ir atgal

Jau seniai nieko nebestebina itin ekonomiški pigių oro linijų skrydžių pasiūlymai. Tačiau elektromobilių atsiradimas sukėlė tam tikrą keliavimo automobiliu revoliuciją. Daugumai vairuotojų, vis dar įpratusių skaičiuoti nemenkas tradicinių automobilių kuro sąnaudas, elektromobilio degalų sąnaudos neretai gali pasirodyti paprasčiausiai neįtikėtinos. Palangiškis Vilmantas elektromobiliu nuvažiavo į Slovėniją ir atgal vos už 13 eurų.

Ko gero tai bus pirmasis elektromobilis Palangoje. Kaip jį išsirinkote?

Dukros draugas turi pažįstamų Norvegijoje, kurie savo pavyzdžiu ir patirtimi paragino persėsti prie elektromobilio vairo. Dukra jau kurį laiką vairavo elektra varomą BMW i3, o vėliau sužinoję, kad galima rezervuoti naująją „Hyundai Kona Electric“, atlikome rezervacijas.

Iš pradžių dukrai ėmus kalbėti apie idėją ir mums įsigyti elektromobilį mane apėmė nerimas – juk važiuojant automobiliu su vidaus degimo varikliu galima atsipalaiduoti, žinai, kur įsipilti kuro, kiek jo užteks iki kito papildymo ir pan., o turint elektromobilį – visiška nežinomybė.

Vis tik nusprendėme ryžtis. Vieną elektromobilį užsakė dukra, kitą – mes. Pristatymo teko laukti apie metus. Renkantis modelį, buvo aktualus kainos ir kokybės santykis. „Tesla“ šiuo metu yra labai puikus, tačiau brangus pasirinkimas, o kiti Europos elektromobilių gamintojai to santykio, mano nuomone, nepasiūlė. O „Hyundai Kona Electric“, manau, turi visas naujausias technologijas už palankią kainą.

Ar kelionės maršrutas į Slovėniją buvo suplanuotas pagal įkrovimo stotelių infrastruktūrą?

Kelionė elektromobiliu buvo visiškai spontaniška. Kiek anksčiau dukra, drauge su šeima, elektromobiliu važiavo Italijos link – spontaniškai ir be jokio plano, ten, kur tuo metu norėjosi. Mes nutarėme tiesiog atkartoti jų maršrutą. Vadovavomės jų rekomendacijomis, parsisiuntėme įkrovimo stotelių programėlę telefone. Labai naudinga jos funkcija – filtras, padedantis susirasti būtent tai, ko tuo metu reikia: vien greito ar vien lėto, nemokamas ar mokamas įkrovimo stoteles. Europos žemėlapis jau pilnas įkrovimo stotelių.

Kokios strategijos laikėtės kelionėje?

Perkant automobilį, rašoma, kad vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas yra 449 kilometrų, tačiau realybėje taip nėra ir atstumas labai priklauso nuo važiavimo greičio. Autostradoje didžiausias leistinas važiuoti greitis yra 110 km/val. Tokio apribojimo ir laikiausi: važiavau apie 90-100 km/val. greičiu. Žinoma, gali važiuojant pasižiūrėti, kur yra artimiausia greitojo įkrovimo stotelė. Jei esi už kokių 130 kilometrų nuo stotelės, o baterijos rezerve dar turi 400 kilometrų, galima važiuoti ir žymiai greičiau. Tačiau, jei nepasižiūrėsi ir to neįvertinsi, gali turėti problemų.

Pavyzdžiui, kažkada, kai dar didžiausias leistinas greitis buvo 130 km/val., važiavau iš Palangos į Kauną. Iš Klaipėdos išvažiavau baterijos rezerve turėdamas atsargų 390 kilometrams, tačiau įvažiavus į Kauną ekrane rodė vos 55 kilometrų likutį. Reiškia, kad tai, kas rašoma reklaminiuose bukletuose – ne visiška tiesa: vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas žymiai priklauso nuo pasirinkto važiavimo greičio.

Kelionės pradžioje per 45 minutes Kalvarijose pilnai įsikrovėme elektromobilį. To visiškai užteko nuvažiuoti daugiau kaip 300 kilometrų ir pasiekti kitą sustojimo punktą „Orlean“ degalinėje Varšuvoje.

Elektromobilis tobulai tinka važiavimui mieste. O už miesto elektros energiją jis tiesiog „ryja“. Esame įpratę, kad vidaus variklį turintys automobiliai pasižymi priešinga savybe: degalus eikvoja mieste, o taupiau važiuoja už miesto.

Elektromobilis taupo pinigus, bet ne laiką?

Tarkime, norint elektromobiliu nuvažiuoti 700 kilometrų, tam sugaištume apie 3–3,5 valandos daugiau nei būtų kelione vidaus degimo varikliu varomu automobiliu. Laiko sąnaudos padidėja pridėjus laiką įkrovimui, taip pat ir jau anksčiau minėtą lėtesnį važiavimą taupant energijos atsargas ir nuvažiuojamą atstumą.

Kaip pavyko nuvažiuoti tik už 13 eurų?

Austrijoje išleidome 8 eurus greito 75 kW įkrovimo stotelėje. Kaina buvo sąžininga, krautis buvo itin patogu, tačiau galėjome apsieiti ir be to – buvo galimybė šiek tiek vėliau sustojimo vietoje pasikrauti nemokamai. Beje, įkrovimo stotelėse „Greenway“ viena kilovatvalandė kainuoja 50 euro centų, tad pilnai įkrauti 64 kWh bateriją kainuotų 30 eurų. Tiek pat kainuotų pripildyti pusę bako degalų, tad verta atkreipti dėmesį renkantis nemokamas ar bent jau sąžiningas kainas siūlančias įkrovimo kainas.

Daug „Lidl“ parduotuvių turi nemokamas įkrovimo stoteles. Štai Austrijoje vienoje jų sustojome, apsipirkome ir tuo pačiu pasikrovėme automobilį.

Renkantis viešbučius pasižiūrėdavome, ar viešbutis turi įkrovimo stotelių, o jei jos nėra, ar šalia viešbučio yra nemokamų viešų įkrovimo stotelių. Dažniausiai visi viešbučiai turi tokias stoteles. Kol kas kritinės masės elektromobilių nėra ir, jei pasitaikydavo viešbutis, neturintis įkrovimo stotelių, visada rasdavome šalia esančių viešų nemokamų stotelių. Net ir naudojant lėtąjį krovimo būdą per naktį baterija būdavo pilnai įkrauta.

Palyginkite infrastruktūrą Lietuvoje ir šalyse, kuriose keliavote.

Apie įkrovimo stotelių infrastruktūrą Lietuvoje kol kas daug pasakyti negaliu, nes neteko dar daug po mūsų šalį keliauti. Kiek žinau, Palangoje yra viena stotelė ir ji yra mokama, berods, kainuoja 23 ct/kw. Aš pats kraunuosi elektromobilį namuose ir to puikiai pakanka.

Važiuojant į ilgesnes keliones, tarkime į Kauną, mano nuomone, stotelių taip pat pakanka, problemų dėl įkrovimo nekyla.

Tačiau keliai Austrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje, palyginti su mūsiškiais, yra žymiai geresnės kokybės. Ten važiuoji lygia kelio danga, kur automobilis, rodos, nė nesujuda ir dėl to važiavimas yra žymiai ekonomiškesnis. Austrija ir Lenkija šiuo požiūriu mus labai lenkia. Grįžti į autostradą Vilnius-Klaipėda ir supranti, kad važiuoji tarsi per arimus.

Ką galvojate apie elektromobilių perspektyvas Lietuvoje?

Lietuvoje kol kas jų nėra daug, nes viskas remiasi į nemažą elektromobilio įsigijimo kainą. Net jei ir žmogus nori būti ekologiškesnis, rūpintis aplinka, ne visada tai yra įmanoma.

Ar turite antrą, degalais varomą automobilį?

Antro automobilio neturiu. Ir nežinau, ar man jo reikėtų. Jeigu į tolimesnę kelionę elektromobiliu leidžiuosi turėdamas pakankamai laiko, tarkime, 3 savaites, tuomet viskas gerai. Jei turiu ribotą laiką, tuomet keliavimo laikas su įkrovimu ir taupesniu lėtesniu važiavimu yra ilgesnis. Galbūt kažkam ir verta turėti, sakykime, elektromobilį kelionėms po miestą ir įkraunamą hibridą ilgesnėms kelionėms, kai reikia taupyti laiką. Tačiau dabar man labai patinka švariai važiuoti ir apie antrą automobilį nė negalvoju.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder