Meilę dyzeliniams automobiliams skatina ir kontrabandinis kuras

Transportas ir pinigai

Nors pastaruoju metu dyzelinio kuro kainos Lietuvos degalinėse pasiekė rekordines aukštumas - beveik tapo vienodos su benzino kainomis - vairuotojų meilė dyzelinu varomiems automobiliams nesumažėjo. Viena iš priežasčių - tebeklestinti kontrabandinio kuro rinka, kurioje dyzelino kaina yra gerokai mažesnė nei degalinėse.

Vien užpraėjusią savaitę mažmeninės degalų kainos Lietuvos nepriklausomybės laikų rekordus "sumušė" du kartus. Populiariausio 95 markės benzino litro kaina pasiekė 2,84 lito, o dyzelino - 2,71 Lt.

Kainos - kaip ant mielių

Didmeninėje prekyboje dyzelino brangsta sparčiau - nuo užpraėjusio sekmadienio jo kaina kilstelėjo 9 centais iki 2,39 lito ir dabar ji nuo didmeninės populiariausio benzino kainos skiriasi vos 3 centais.

Degalų pardavėjai aiškina, kad brangsta pagrindinės tiekėjos vidaus rinkoje - "Mažeikių naftos" - produkcija, todėl kyla kainos ir mažmeniniame tinkle.

Reaguodama į pasaulines tendencijas, "Mažeikių nafta" mažmenininkams už parduodamą dyzeliną po vieną du centus už litrą prideda kas dvi trys dienos nuo rugsėjo 10-osios - tada šis kuras dar kainavo 2,16 lito. Vien spalį šis kuras jau pabrango 11 centų.

Rusai "dyzelių" nemyli

"Dyzeliniai automobiliai tebėra populiarūs, ypač tarp vietinių gyventojų", - kuro kainų įtakos mašinos pasirinkimui nepastebi Klaipėdos automobilių turgų administruojančios bendrovės "Autonoja" direktorius Vaidas Ramanauskas.

Anot jo, tik naujesni ir brangesni dyzeliniai automobiliai nėra paklausūs, o į pigesnius, jei jie geros būklės, Lietuvos gyventojai nespjauna. "Dyzeliu varoma mašina naudoja mažiau kuro, be to, jis vis tiek, net ir pabrangęs, yra pigesnis už benziną", - sako V. Ramanauskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu pabrangus dyzelinui, tokiu kuru bei benzinu varomų automobilių santykis Klaipėdos turguje nepasikeitė - dyzelinės mašinos sudaro trečdalį čia parduodamų transporto priemonių.

Turguje, priklausomai nuo pagaminimo metų, dyzelinis automobilis kainuoja brangiau už varomą benzinu: senesni - 200-300 eurų, naujesni - visu tūkstančius.

Beje, V. Ramanausko teigimu, pagrindinė pirkėjų masė - klientai iš Rusijos - į dyzelinius automobilius net nežiūri. Greičiausiai tai galima pakomentuoti tuo, jog rusai dėl savo tėvynėje žiemą tvyrančių šalčių nenori turėti papildomų problemų paleidžiant dyzelinės mašinos variklį.

Nelegalus kuras teka upeliais

"Tie, kurie priprato važinėti "dyzeliais", kitokių automobilių ir nesirenka", - "Vakarų ekspresui" teigė pavardės sklebti nenorėjęs Kęstas, nuolat iš Vakarų Europos šalių į Klaipėdą gabenantis naudotas mašinas.

Jis taip pat teigia, kad dyzeliniai automobiliai, nepaisant kylančių šios kuro rūšies kainų, tebėra populiarūs. Tiesa, į mūsų uostamiesčio turgų Kęsto gabenami "dyzeliai" nėra nauji. "Vakariečiams dyzelinė mašina yra darbinis arkliukas, o laisvalaikio kelionėms jie renkasi benzininius automobilius", - komentuoja prekeivis.

Jo teigimu, viena iš neblėstančio dyzelinių automobilių populiarumo priežasčių - nelegali kuro rinka, tebeklestinti Lietuvoje.

Tą įrodė ir prieš porą savaičių uostamiesčio Ekonominės policijos atlikta operacija, kai vienoje bendrovėje rastos dvi tonos nelegaliai pardavinėto dyzelino.

"Šešėlinio" dyzelinis kuro kaina - 1,60-1,90 Lt už litrą. Jo patekimo į juodąją rinką kelių yra ne vienas - tai ir atgabenimas į Lietuvą kontrabandos būdu iš Rusijos (Kaliningrado srities) ar Baltarusijos, ir vagystės iš cisternų geležinkelio stotyse bei tarpstotėse, ir Šiaurės Lietuvoje propaguojamas nelegalus prisijungimas prie magistralinių "Mažeikių naftos" produktotiekių.

Lemia ne kuro rūšis

Pasirodo, perkant naujus automobilius, kuro pabrangimas taip pat neturi didesnės reikšmės.

"Gal šiek tiek klientai, prieš pirkdami automobilį, ir pasvarsto, su kokiu varikliu jo norėtų - dyzeliniu ar benzininiu, tačiau kuro kainos augimas didelės įtakos pasirinkimui tikrai neturi", - tvirtina UAB "Solorina" pardavimų vadybininkas Tomas Fabijonavičius.

Anot jo, dyzelinius automobilius rinkosi ir rinksis tie pirkėjai, kurie važiuoja daug - ypač nemažus transporto parkus turinčios firmos. "Jei per metus mašina ketinama nuvažiuoti 40-50 tūkstančių kilometrų, "dyzelį" pirkti apsimoka", - sako T. Fabijonavičius.

Skirtumas tarp naujų dyzelinių ir benzininių mašinų, suprantama, yra didesnis nei turguje. Salone parduodamas naujas dyzelinu varomas automobilis kainuoja vidutiniškai 6 000 litų brangiau nei turintis benzininį variklį.

Tuo tarpu UAB "Klaipėdos Vista" vadybininkas Giedrius Lukas teigia, kad pastaruoju metu susidomėjimas dyzeliniais modeliais kiek sumažėjo. "Dyzeliną vartojančių naujų "Mazda" markės automobilių nėra itin daug, o šiomis dienomis "dyzeliais" domisi visai mažai žmonių", - sako jis.

Tomas GUKAUSKAS