2019 m. liepos 18 d. 00:21 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Automobiliai

Automobiliai

Elektromobilis. Ar greitai jis Lietuvoje taps tikra transporto priemone?

Reklama

Balandžio pradžioje pasirodžiusi informacija apie gegužės 8-ąją rengiamas pirmąsias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse standartinių elektromobilių lenktynes „Pasikrauk su Energijos tiekimu: Vilnius- Palanga“, sukėlė nemenką ažiotažą ne tik tarp šių varžytuvių dalyvių ar elektromobilius siūlančių gamintojų įgaliotųjų atstovų Lietuvoje, bet ir tarp plačiosios visuomenės. 

Šių lenktynių rengėjus itin džiugina, kad šalies gyventojai ne tik neabejingi ekologiškiausiai netolimos ateities transporto priemonei, bet ir gyvai domisi jos perspektyvomis ir plėtros galimybėmis šalyje. 

Ta proga pirmųjų lenktynių nemodifikuotais elektromobiliais „Vilnius – Palanga“ spaudos centras, viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“, pateikė keletą klausimų susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui. 

„Vertindama Lietuvos transporto ir mobilumo sistemos poreikius bei globalias tendencijas, LR Susisiekimo ministerija dar prieš ketverius metus inicijavo kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją, siekdama suteikti tvirtą pagrindą viešos politikos šioje srityje vykdymui“, – sako susisiekimo ministras, akcentuodamas palankų jo vadovaujamos ministerijos požiūrį ir nuostatas į elektromobilių plėtrą. 

Ką šie teiginiai reiškia Lietuvos vairuotojams? 

Pasak ministro, dabar ir artimiausioje perspektyvoje prioritetai yra ir bus teikiami su elektromobilių naudojimu susijusios infrastruktūros plėtrai. Ilgalaikis tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. 10 proc. naujai perkamų automobilių sudarytų elektromobiliai. O tai tikrai nemažai. Norint kad siekis taptų realybe, būtinas įvairių politikos priemonių, –tiek infrastruktūros plėtros, tiek reguliavimo, tiek mokestinių paskatų, – rinkinys. 

Reklama

-Kas šiandien jau padaryta siekiant šių strateginių tikslų? 

-Kalbant apie reglamentavimą, kelių eismo taisyklėse 2013 m. sausio 19 d. atsirado sąvoka „elektromobilis“ ir trys nauji kelio ženklai, –teigia ministras. –Tai kelio ženklas, žymintis vietą, skirtą elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, papildoma lentelė, kuri nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams, ir papildoma lentelė, nurodanti, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Kelių eismo taisyklėse taip pat numatyta, kad maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis (žymimomis „A“ raide) ir kurios papildomai pažymėtos elektromobilio simboliu, gali važiuoti ir elektromobiliai. 

– Bet ar to tikrai pakanka, kad elektromobiliai sparčiai paplistų? Žinoma, džiugu, kad parkavimo rinkliavų lengvatos didžiuosiuose Lietuvos miestuose taikomos ir elektromobiliams, bet ar neišplėtota pakrovimo stotelių infrastruktūra nepakiš kojos trokštamam progresui? 

Ministras argumentuoja, kad siekdama realiomis sąlygomis išbandyti naujas technologijas, Susisiekimo ministerija įsigijo elektromobilį. 

„Mūsų specialistai paskaičiavo, kad dyzelinio variklio varomu automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja 11,3 euro (39 Lt.), o elektromobiliu – tik 2,3 euro (8 Lt)“, – sako R. Sinkevičius. 

Šie skaičiai tikrai verčia atkreipti dėmesį į naujo tipo transporto priemones. Kalbėdamas apie infrastruktūros plėtros priemones, kaip pirmuosius jų daigus ministras mini 2014 m. lapkritį įrengtas dvi didelės galios, universalios elektromobilių įkrovos prieigas ties Vieviu ir Elektrėnais. 

Reklama

Šios dvi stotelės leidžia važiuoti elektromobiliu iš Vilniaus į Kauną visiškai nesibaiminant, kad staiga ims ir baigsis „degalai“. 

Šiuo metu Susisiekimo ministerija baigia rengti Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijas ir šalia valstybinės reikšmės kelių (Vilnius–Klaipėda, Via Baltica) numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Tai suteikia pagrindą tvariam ir subalansuotam elektromobilių infrastruktūros plėtojimui artimiausiu laikotarpiu. 

– Ministre, ko artimiausioje ateityje dar galime tikėtis elektromobilių infrastruktūros plėtros srityje? 

– Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iki 2017 m. planuoja įrengti iki 17 elektromobilių įkrovimo prieigų magistralėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir Via Baltica kelyje, nuo Lenkijos iki Latvijos sienos. Tai leis užtikrinti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečių, besinaudojančių elektromobiliais, mobilumą Lietuvos teritorijoje. 

Kartu su Aplinkos ministerija diskutuojame dėl Statybos techninio reglamento, skirto miestų gatvių projektavimui ir statybai, keitimo. Siekiame, kad plėtojant viešąją infrastruktūrą miestuose (pvz., prie prekybų centrų, viešbučių, stovėjimo aikštelėse, degalinėse, kt.) būtų numatyti reikalavimai užtikrinti ir elektromobilių krovos galimybę. Kita vertus, džiugu, kad ir patys miestai (ypač Vilnius) elektromobilių plėtros priemones planuoja kaip kompleksinę miesto susisiekimo gerinimo ir plėtros sudedamąją dalį“, – teigia susisiekimo ministras. 

Žinia, vienišas energijos įkrovimo stulpelis parkavimo aikštelėje neatrodo patraukliai prie sumuštinių ir kavos įpratusiems automobilistams. Juo labiau, kad greitasis įkrovimas šiuo metu atrodo beviltiškai lėtas, lyginant su įprastu benzino ar dyzelino papildymu. O didieji rinkos žaidėjai, bent jau kol kas, neplanuoja degalinių papildyti elektros energijos įkrovimo stotelėmis. 

Reklama

„Bus paklausa, tuomet ir mes apie tai galvosime“, – taip teigia vieno iš didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje atstovas. 

Ir patenkame lyg į uždarą ratą: nėra automobilių – nėra įkrovimo stotelių, nėra stotelių – pirkėjai vengia elektromobilių. 

Ką apie tokią situaciją mano elektromobilių pardavėjai? Kas gali paskatinti naujo tipo transporto plėtrą? 

„Infrastruktūra – labai svarbi. Ji daro stiprią įtaką mobilumo be emisijų vystymuisi šalyje, todėl visiškai pritariu ministro išsakytai nuomonei, nes elektromobilis yra puiki alternatyva vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms, –pripažįsta „Nissan NordicEurope“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys. 

– Elektromobilis kartu ir ekologiška –labai opi tema daugumoje Europos didmiesčių, įskaitant ir Vilnių. Todėl ekologiškų transporto priemonių skatinimas –svarbus ir siekiant mažinti taršos lygį“. 

Anot jo, skatinti galima įvairiais būdais – vystant įkrovimo infrastruktūrą, suteikiant automobilio parkavimo lengvatas, atidarant autobusų juostas ir, žinoma, netaikant mokesčių arba skiriant paramą elektrinėms transporto priemonėms. 

Reklama

„Kadangi Lietuvoje aplamai nėra ekologijos mokesčio, elektromobilių įsigijimo skatinimas finansine parama kol kas neįmanomas. Manau, vidaus degimo variklį turinčių transporto priemonių apmokestinimas ir griežtesnė bei dažnesnė senų automobilių techninė patikra leistų valstybei surinkti pakankamai lėšų, iš kurių galima būtų skatinti elektrinių transporto priemonių įsigijimą bei eliminuotų iš miestų senas ir techniškai netvarkingas, o dauguma atvejų ir pavojingas transporto priemones“, – tvirtina M. Plukys.

 

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Automobiliai

Neretai einant vidury perėjos tenka neplanuotai sustoti ir užleisti kelią jau įsibėgėjusiam...

Autobusų vairuotojai - įžūliausi eismo dalyviai? nuotrauka, foto

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi klaipėdietis Jonas. Senyvo amžiaus vyras skundėsi, jog...

Stovi jau 3 savaites, o savininko - nė kvapo nuotrauka, foto

Netrukus Klaipėdos rajono keliuose bus galima pastebėti pokyčių – gyventojus pradžiugins dar...

Klaipėdos rajone džiugins daugiau sutvarkytų kelių nuotrauka, foto

Vaizdo tinklaraštį kuriantis Andrius Talžūnas ir buvęs projekto "Lietuvos balsas" reporteris Ignas...

Kelionė su žiguliais - be pinigų nuotrauka, foto

Baltijos jūroje tarša mažėja, tačiau džiaugtis anksti nuotrauka, foto

Jūra, Baltijos jūra mums yra ypatinga ne tik todėl, kad ji vienintelė skalauja...

Moteris iš Gargždų: „Nenorėjau jo žudyti“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Gargžduose gyvenanti 45 metų Ingrida Krikšnaitė, nuskriaudusi sugyventinį, kuris su ja dalijosi...

Klaipėdiečių pergalės "Gintarinių irklų" regatoje nuotrauka, foto

Sportas, Trakuose, Galvės ežere, vykusioje tarptautinėje "Gintarinių irklų" regatoje pergales skynė Klaipėdos irklavimo...

Sudėlioti paskutiniai Jūros šventės akcentai nuotrauka, foto

Klaipėda, Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, kurioje artėjančios jubiliejinės Jūros šventės atstovai...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...