Duobių spąstai keliuose – nuostoliai gali siekti ne vieną šimtą eurų

Bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad kiekvienais metais nutirpus sniegui padaugėja atvejų, kai vairuotojai nuostolių patiria būtent dėl netvarkingų kelių, o žala dėl nepastebėtos duobės kelyje gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų.

„Įvažiavus į didesnę duobę galima ne tik prakirsti padangą, bet ir apgadinti ratlankius, pažeisti automobilio pakabą, sulamdyti kėbulą. Tokių apgadinimų tvarkymas gali atsieti iki keliolikos šimtų eurų, bet ne vien tai turėtų neraminti. Nepastebėjus duobės kelyje, į ją įvažiavus didesniu greičiu gali kilti pavojus transporto priemonėje esančių asmenų sveikatai. Įvairūs sutrenkimai ir sužeidimai dažniausiai tokiais atvejais pasitaikančios traumos“, –  sako R. Bieliauskas.

Anot draudimo eksperto, saugiam eismui tinkamą kelių būklę privalo užtikrinti jų savininkas. Daugeliu atvejų tai yra miestų ir rajonų savivaldybės, kurios privalo pasirūpinti, kad pavojingų kliūčių kelyje nebūtų arba jos būtų atitinkamai paženklintos.

„Tiesa, vairuotojus kelių eismo taisyklės taip pat įpareigoja važiuoti atsargiai ir stengiantis išvengti tokių kliūčių kaip duobės. Tai reiškia, kad važiuodami duobėtu keliu, pastebėję jas priešais, jie privalo sumažinti greiti ir, jei įmanoma duobes apvažiuoti. Maža to, pastebėję rimtą grėsmę eismo saugumui keliančią kliūtį, pagal galimybes vairuotojai turėtų apie ją įspėti kitus vairuotojus ir pranešti apie pavojingą situacija kelio savininkui ar kelių policijai“, – pažymi R. Bieliauskas.

Be to, anot R. Bieliausko, laikoma, kad incidentas įvyko dėl paties vairuotojo kaltės, jei kelio atkarpa, kurioje pasimaišė duobė, yra paženklinta atitinkamais įspėjamaisiais kelio ženklais.

Pasak draudikų atstovo, tikėtis duobės nulemtų nuostolių atlyginimo vairuotojai gali tuomet, kai incidentas nutinka nepaisant to, kad buvo važiuojama vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, laikantis saugaus greičio, o kliūties išvengti nebuvo įmanoma net ir važiuojant atsargiai.

„Tokios situacijos dažniausiai nutinka esant tamsiam paros metui ar, kuomet kelio duobė yra užtvindyta vandeniu, todėl vairuotojui yra sudėtinga įvertinti realų jos dydį ir gylį. Šiais atvejais, automobilį duobėtame kelyje apgadinęs vairuotojas gali tikėtis nuostolių atlyginimo, tačiau turi nepamiršti atlikti tam tikrų veiksmų“, – pažymi R. Bieliauskas.

Specialisto teigimu, jei įvažiavus į duobę yra apgadinamas automobilis ar, juo labiau, sužalojami žmonės, būtinai reikėtų iškviesti policiją, kuri užfiksuoja incidento aplinkybes ir išduoda atitinkamą pažymą.

„Kai automobilis yra apdraustas Kasko draudimu, apie įvykį taip pat kuo greičiau reikėtų informuoti ir draudikus. Tuomet draudimo bendrovė imasi žalos administravimo. Jei vis tik automobilis nėra apdraustas Kasko draudimu, tuomet transporto priemonės savininkui lieka galimybė savarankiškai siekti patirtų nuostolių atlyginimo“, – sako R. Bieliauskas.

Tokiu atveju pretenzijas reikia reikšti tiesiai duobėto kelio savininkui. Juo paprastai yra miesto ar rajono savivaldybė, kurios teritorijai priklauso kelias.