Automobilių sąvartynams ES reikalavimai žada juodas dienas

Automobilių sąvartynams ES reikalavimai žada juodas dienas

Aplinkosauga ir transportas

Nauji reikalavimai automobilių ardymo aikštelėms užtikrins aplinkos apsaugą, tačiau ne sotų naudotų mašinų detalių prekyba besiverčiančių verslininkų gyvenimą. Aplinkos ministerija neslepia, o automobilių sąvartynų savininkai konstatuoja, kad po gegužės 1-osios įsigaliojusios naujos jų veiklos taisyklės ardymo aikštelių skaičių gerokai sumažins.

Europos Sąjungos standartus atitinkančios naujosios taisyklės turėjo pakeisti ir transporto priemonių gamintojų bei importuotojų gyvenimą.

Numatyta, kad pastarieji nuo gegužės 1 dienos turi finansuoti automobilių ardymo aikšteles, t.y. už galutinį mašinos išardymą ir utilizavimą gamintojams nustatoma atsakomybė.

Tačiau apsukrūs Lietuvos autoverslininkų asociacijos nariai baigia šios atsakomybės klausimą išspręsti neišleisdami nė vieno lito. Gali būti taip, kad senos transporto priemonės bus utilizuojamos užsieniečių rankomis.

Kitaip sakant, ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Išskyrus sąvartynų savininkus, kurie nuo šiol nebus nei sotūs, nei sveiki. Juos papjaus daug pinigų kainuosiantis senų automobilių naikinimo istorijoje atitekęs atpirkimo ožio vaidmuo.

Viltis - speciali organizacija

Kai kuriose užsienio valstybėse senų automobilių utilizavimą finansuoja naujų automobilių gamintojai bei importuotojai, atsiskaitydami tiesiogiai į valstybės biudžetą - mokesčių ar muitų pavidalu.

Neseniai Aplinkos ministerijoje įvykusio aukštų šalies aplinkosaugininkų, garsių užsienio koncernų (pvz., "Opel", "Volkswagen" ir kt.) atstovų bei Lietuvos autoverslininkų asociacijos narių susitikime preliminariai sutarta, kad mūsų šalyje utilizavimas bus finansuojamas kitokiu būdu.

"Kalbama apie tai, kad automobilių gamintojai bei importuotojai steigtų savo organizaciją, kuri ir rūpintųsi transporto priemonių utilizavimu, t.y. sudarinėtų sutartis su metalo ar pavojingų atliekų perdirbėjais ir finansuotų šiuos darbus", - "Vakarų ekspresui" sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.

Pasak jo, naujų automobilių pardavėjus vienijančios autoverslininkų asociacijos nariai į tokį projektą pažiūrėjo labai palankiai: "Jie džiaugiasi, kad nebuvo nustatyti papildomi mokesčiai už mašinų importą ir galimybę tvarkytis patiems sutinko geranoriškai".

A. Čepelės teigimu, tokia verslininkų organizacija turėtų pradėti funkcionuoti per ateinančius pusę metų. "Jei po metų ar dvejų matysime, kad jie nesusitvarko, gali būti, kad mašinų importuotojams utilizavimą teks finansuoti mokesčių pavidalu".

Operacija "Svetimi"

Tačiau verslininkai bando padaryti ėjimą žirgu. Jie atsakomybės figūrą nori perkelti ant langelio, kuris vadinasi "Svetimos rankos".

Lietuvos autoverslininkų asociacijos valdybos narys ir UAB "Sostena" prezidentas Alvydas Globys sako, kad pastaruoju metu vedamos derybos su keliomis užsienio kompanijomis, besiverčiančiomis senų automobilių utilizavimu.

"Vokiečių bei suomių firmos domisi galimybe užsiimti senų mašinų naikinimu Lietuvoje. Jiems tai būtų finansiškai naudinga", - "Vakarų ekspresui" teigė A. Globys.

Finansiškai naudinga tai būtų ir mūsų šalies naujų automobilių importuotojams - jie sutaupytų krūvą pinigų. Vietoj to, kad steigti specialią organizaciją, samdyti darbuotojus, apmokėti atliekų perdirbimo darbus ir t.t., yra šansas nedaryti nieko, tik, kaip pripažino pats A. Globys, užsieniečiams "utilizatoriams" teiktų abstrakčią ir, galima sakyti, nieko nekainuojančią pagalbą, pvz., patarimus, informaciją ar pan.

A. Globys neslepia, kad ne visi naujus automobilius pardavinėjantys verslininkai ne itin trokšta prisiimti atsakomybę už jų likimą. "Sutinku, kad mes atsakingi už įvežamus naujus automobilius. Tačiau kodėl turėtume atsakyti už plūstantį naudotų ir net senų mašinų srautą?", - klausė verslininkas.

Priims visas mašinas

Pasekmių likviduotojai - sąvartynų savininkai - nebuvo tokie gudrūs kaip priežasčių sukėlėjai - automobilių importuotojai. Jiems valstybės užkrauta našta naujų reikalavimų pavidalu gali smogti per kišenę.

Iki šiol žmonės, kurių senų ir nepopuliarių mašinų iš tolo kratydavosi sąvartynų šeimininkai arba sutikdavo jas priimti tik gavę atlyginimą, beveik neturėjo pasirinkimo. Jie savo automobilius išregistruodavo ir arba palikdavo stovėti kiemuose, arba atiduodavo metalo supirkėjams.

"Pagal naująsias ardymo aikštelių eksploatacijos taisykles, šios aikštelės iš žmonių privalės priimti bet kokius automobilius. Atlygio jos galės reikalauti tik tuo atveju, jei mašina bus be variklio, be didžiosios dalies kėbulo ar prikrauta įvairių šiukšlių", - pasikeitimus vardija A. Čepelė.

Direktoriaus teigimu, sąvartyno darbuotojai privalo visiškai išardyti atvežtą automobilį. Tinkamas detales aikštelė, kaip ir iki šiol, gali pasilikti sau, o kenksmingas atliekas ir pavojingus komponentus privalo atiduoti atliekas utilizuojančioms įmonėms, kėbulus - metalo smulkintojams ir pan.

Sąvartynai - nykstanti rūšis

Būtent laikinas pavojingų medžiagų saugojimas sąvartynų savininkus ir gali nuvaryti į bankrotą. Mat naujosios taisyklės griežtai reglamentuoja, kaip šios atliekos turi būti saugomos.

A. Čepelės teigimu, verstis automobilių ardymu galima tik turint leidimą, o šis išduodamas tik įgyvendinus griežtus aplinkosauginius reikalavimus. "Tie, kurie atitinkamai neįsirengs pavojingų medžiagų saugojimo vietų, leidimų negaus", - tikina valdininkas.

Aplinkos ministerijos pareigūnas sako manąs, kad dėl naujosios tvarkos automobilių sąvartynų Lietuvoje sumažės. Šiuo metu šalyje yra apie 150 legaliai dirbančių naudotų automobilių ardymo aikštelių. Klaipėdoje ir rajone jų veikia apie 15.

Investuoti įstengs ne visi

Klaipėdos pašonėje automobilių ardymo ir detalių pardavimo aikštelę turintis Artūras sako, kad naujosios tvarkos veikimo kol kas nepajuto, nes ji dar nefunkcionuoja.

"Dabar sunku pasakyti konkrečiai, kaip mūsų veiklai atsilieps nauji reikalavimai. Pavojingų atliekų saugojimo vietų įrengimas - jei kruoščiai laikytumėmės naujų taisyklių - kainuotų apie 20 000 litų. Tai - didelė suma, kurią investuoti gali sau leisti tikrai ne visų sąvartynų savininkai", - teigia verslininkas.

Jis tvirtino girdėjęs, jog teks sudaryti kasmetines sutartis su monitoringo firmomis, aikštelėje atliksiančiomis grunto, oro, vandens ir panašius tyrimus. "Tos sutartys kainuos tikrai daug", - įsitikinęs Artūras. Tiesa, jo žiniomis, kainos dar nėra patvirtintos.

Tai - ne vienintelės išlaidos, galimos automobilių sąvartynų savininkams laikantis griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų. Jau anksčiau Klaipėdos savivaldybės specialistai buvo užsiminę, kad iš miesto teritorijos reikėtų iškelti mašinų ardymo aikšteles. "Naujų patalpų įsigijimas ir įrengimas tikrai ne visiems bus įkandamas", - prognozuoja verslininkas.

Žinomi ir nežinomi skaičiai

Šiuo metų Lietuvoje automobilių parką sudaro maždaug 1,2 mln. automobilių, iš kurių 1,1 mln. - lengvieji. Daugiau kaip 80 proc. jų - senesni nei 10 metų.

A. Čepelės teigimu, vieno automobilio mirtis, tiksliau, laidotuvės - utilizavimas kainuoja 200-250 litų.

Kiek mašinų sunaikinimas kainuoja kiekvienais metais, Aplinkos kokybės departamento vadovas spėti nesiryžo: "Ne visi išregistruojami automobiliai atsiduria sąvartynuose ar metalo smulkinimo įmonėje. Nemažai jų tiesiog pametami kiemuose, gatvėse ar pakeliuose".

Tomas GUKAUSKAS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder