2021 m. kovo 2 d. 19:58 val., antradienis

Komentaras

Apie egzaminus, skaičiukus ir žmogaus augi(ni)mą

(1)

2019-02-27, 12:12

Lilija Bručkienė, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Apie egzaminus, skaičiukus ir žmogaus augi(ni)mą nuotrauka, foto

Lilija Bručkienė.

© Asmeninio albumo nuotr.

Reklama

Apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, vertinimo reikalavimus ir kriterijus, apie kalbėjimo įskaitą ir jos prasmę (tiksliau, beprasmišką darbą) rašyta jau ne vieną kartą - kiekvienais metais liepos pradžioje paskelbus rezultatus prasideda audros su žaibais ir griaustiniais, skandalai ir bandymai juos numalšinti.

Beveik visos kritikos strėlės susminga į vertintojus, nors tai, galėčiau sakyti, tik ledkalnio viršūnė ir dar ne pati blogiausia.

Yra beviltiškai perkrautos, ne į šiuolaikinį jaunimą orientuotos ir nuo literatūros galinčios visam gyvenimui atbaidyti programos, yra, švelniai tariant, keistokos valstybinio brandos egzamino rašinių vertinimo normos ir jų taikymo tradicijos/fobijos, yra sąlygos taisant rašinius (kokios jos bus taisant po pamokų elektroninį rašyto teksto variantą, galima tik įsivaizduoti), yra vertintojų atranka, kuri, galima numanyti, dar labiau komplikuosis įvedus šių metų pakeitimus (net jeigu NEC to nenorės/negalės pripažinti), yra abejotinos temų formuluotės, yra... daug sudėtinių dalių.

O vertintojai – tai tik mažas sraigtelis viso to, kas tampa galingu, dažnai neprognozuojamu mechanizmu, sutraiškančiu ir mokytojus, ir mokinius. Turbūt kiekvienam abiturientus ruošusiam mokytojui yra tekę patirti tą jausmą, kai vienodų gebėjimų mokinių įvertinimai skiriasi 30 ar daugiau procentų, kai norisi rašyti apeliaciją ne tik dėl gabaus, skaitančio, raštingo neįvertinto mokinio, bet ir dėl tingaus tuščiažodžiautojo, kuris perskaitęs kelias santraukas sugebėjo prasmukti ir tylomis juokiasi iš visų tų sąžiningai dirbusių.

Bet kuriuo atveju norint sutvarkyti sistemą vien kosmetinių pokyčių neužtektų.

Kokia išeitis? Ar mažinti egzaminų svarbą ir labiau akcentuoti pažymius būtų tinkamiausias kelias? Iš pirmo žvilgsnio gal ir nebloga idėja, bet iškart kyla net kelios problemos, į kurias reikia atsižvelgti. Visų pirma vieša paslaptis, kad yra skirtingo pajėgumo mokyklos – nors oficialiai vertinimas turėtų būti vienodas ar panašus, jis toli gražu toks nėra. Ar neprasidės migravimas iš vienos mokyklos į kitą tik todėl, kad ten yra tikimybė pagerinti vidurkį?

Reklama

Žinau, kad stojantys į užsienio aukštąsias šitą praktiką jau taiko. Bet įžvelgiu dar vieną, tiksliau, net kelias labai pavojingas tendencijas, susijusias su mūsų visuomenės (ne)sąmoningumo lygiu. Dabar tiek tėvams, tiek vaikams labai sunku suvokti, kad mokomasi ne dėl pažymių, kad vienoks ar kitoks įvertinimas tik parodo galimas žinių spragas, signalizuoja apie taisytinas vietas, o kas bus, kai nuo pažymių priklausys galimybė įstoti ar neįstoti į norimą mokymosi įstaigą?

Štai čia kyla antra gerokai pavojingesnė tendencija – tėvų ir mokinių (o kartais, esu girdėjusi, ir administracijos atstovų) bandymas paveikti mokytojo vertinimus geruoju arba bloguoju. Taip, tokių situacijų tikrai pasitaiko kiekvieno mokytojo kasdienybėje. Ir dėsninga, kad gerokai dažniau paskutinėse gimnazijos klasėse.

Man pačiai yra tekę išgirsti ir grasinimų, kad kreipsis į prokuratūrą (kai minimaliu teigiamu pažymiu įvertinau atneštą perrašytą akivaizdžiai svetimą darbą – taip, negerai padariau, reikėjo nesąžiningumą įvertinti neigiamai), ir gąsdinimų skundais į Švietimo skyrių ar ministeriją, kai neigiamu pažymiu įvertinau plagiatą (iš esmės intelektinę vagystę), ir apeliavimo į sąžinę – kad laužau jauno žmogaus gyvenimą ir gadinu jo psichinę sveikatą, nors tas jaunuolis, paskutinėse gimnazijos klasėse tikrai ne dėl didelio užimtumo ar ypatingų gyvenimo sąlygų tik retsykiais užklysdavęs į mokyklą, neperskaitęs nė vieno kūrinio ir neparašęs nė vieno rašinio, ruošėsi laikyti valstybinį egzaminą.

O ką jau kalbėti apie reiklius ir piktus skambučius, kartais ir savaitgalį, ir vėlai vakare, apie priekaištus ir reikalavimus neįrašyti ar ištrinti įvertinimą, nes kitaip... bus ateita pasikalbėti rimčiau, ir ne tik su manimi, nes net neįsivaizduoju, kokių ryšių tie tėveliai turi ir t.t.. Nors yra, man atrodo, lanksti skatinimo sistema, kuri leidžia įdėjus pastangų pažymius taisytis, niekada negirdėjau pastabos, kad gal per lengvai tie geri pažymiai gaunami, per mažai vaikai darbo įdeda, kad būtų įvertinti aukščiausiais balais. Yra buvę ir bandymų paveikti piniginiu atlygiu... Tokių manipuliavimo ir gąsdinimo istorijų nebuvo daug, bet buvo ir yra. Turbūt kiekvienas mokytojas galėtų papasakoti ne vieną ar kelias panašias ir dar įdomesnes.

Žinoma, būna, kad ir aš apsirinku vertindama– jei tik vaikai pastebi, pasako, visada pataisau – juk ne robotas esu, pasitaikančios klaidos normalu, kaip normalu ir jas ištaisyti. Lygiai taip pat normalu diskutuoti dėl įvertinimo su mokiniais, jeigu jie kažko nesuprato. Lygiai taip pat normalu klausti, domėtis, kas, kaip, kodėl nesiseka, ką reikėtų daryti. Bet čia aš rašau ne apie bendradarbiavimą, ne apie kalbėjimąsi. Aš rašau apie tuos, kurie bet kokia kaina nori konkretaus skaičiuko. Skaičiuko, o ne rezultato. Nes skaičiukas, jų manymu, nekvepia ir nesmirda. Ir visa kita nesvarbu. Nesvarbu net tai, kokį elgesio modelį kaip pavyzdį mato vaikai.

Todėl tokioje siūlomoje naujoje tvarkoje matau nemažai pavojų. Problemos didžiulės, o tik paviršutiniškas veiksmas labiau imituotų pokyčius ir atvertų naujų skaudulių, sukeltų naujų konfliktų ir paliktų erdvę manipuliacijoms. Kokia reali išeitis? Visų pirma pažiūrėti į ugdymo turinį ir jo kokybę. Reikia esminių pertvarkų. Nežinau, kaip kitas, o lietuvių kalbos ir literatūros bendrąsias programas reikia keisti iš esmės, bet tame procese turėtų dalyvauti ne siauras ,,savų“ ir vienai idėjai pritariančių ratelis, o įvairių specialistų komanda (ir gerai, kai yra skirtingos pažiūros – tegul diskusijose, o ne buldozeriuose gimsta sprendimai). Nes racionalūs, logiški žinių patikrinimo ir įvertinimo pokyčiai įmanomi tik susitarus dėl turinio. Ir turinys turėtų būti kuriamas atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio aktualijas ir į šiuolaikinį vaiką.

Reklama

Ir dar siūlyčiau pradėti keisti požiūrį. Teisingai šią savaitę pasakė viena auklėtinio mama – niekas šiame pasaulyje nėra svarbesnis už kitą, esantį šalia. Nėra svarbesni mokytojai, nėra svarbesni tėvai, nėra svarbesni administracijos ir kitų institucijų atstovai.

Visi mes tiesiog žmonės su savo individualiomis savybėmis, kompetencijomis, stiprybėmis, silpnybėmis ir poreikiais. Tikslas mūsų tas pats – padėti užaugti žmogui. Kad jis išmoktų gyventi tarp kitų, su kitais ir galėtų kaip įmanoma prasmingiau realizuotis. Kad UŽAUGTŲ žmogus.

O jis mokosi ne tik iš žodžių, kuriuos sakome, jis stebi pasaulį ir mokosi iš mūsų, suaugusiųjų, gebėjimo bendrauti, gerbti šalia esančius ir spręsti kylančias problemas.

 


 

Kviečiame visus moksleivius ir mokytojus dalyvauti „Vakarų ekspreso“ naujienų portalo ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekte „Aš tikrai myliu lietuvių kalbą. Ar mylit ją jūs? 

Reklama

Portale VE.lt suteikiame virtualią tribūną gabiems uostamiesčio moksleiviams -  publikuojame geriausius jų rašinius, komentarus, straipsnius. Labai laukiame ir mokytojų komentarų, nuomonių, straipsnių, tad pedagogai lituanistai turi puikią galimybę interneto erdvėje į viešumą kelti raštingumo, ugdymo problemas, įvardyti iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus. Siųskite savo darbus el. paštu: [email protected] arba [email protected]

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Marija

2019-02-28   22:08

IP: 88.119.32.152

Aukso vertės Lidijos žodžiai - Visi mes tiesiog žmonės su savo individualiomis savybėmis, kompetencijomis, stiprybėmis, silpnybėmis ir poreikiais. Tikslas mūsų tas pats – padėti užaugti žmogui. Kad jis išmoktų gyventi tarp kitų, su kitais ir galėtų kaip įmanoma prasmingiau realizuotis. Kad UŽAUGTŲ žmogus.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Komentaras

Rugsėjo pirmoji savaitė - išbandymų metas ne tik moksleiviams, tėveliams ir pedagogams....

Mokslo metus pradėjo netradiciškai nuotrauka, foto

FNTT sulaikė Kauno termofikacinės elektrinės savininką Rimandą Stonį nuotrauka, foto

Kriminalai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaikė vienu iš turtingiausių Lietuvos verslininkų...

Įstatymo pataisa: patelių šeimininkai turės apsispręsti nuotrauka, foto

Gyvūnai, Siekiant sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme siūloma...

Nuo koronaviruso mirė vilos „Auska“ direktorius nuotrauka, foto

COVID-19, Vakar (2021-03-01) įvyko skaudi netektis. Eidamas 54-uosius savo gyvenimo metus, neįveikęs pandemijos...

Jolanta Blažytė: Stop like‘ų tironijai. Stop Sodomai ir Gomorai nuotrauka, foto

Nuomonės, Lietuvoje netikėtai ir neregėtai įvyko neplanuotas sprogimas. Tik sprogo ne ...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...