Ir štai, vieną dieną Nameliuko šeimininkai išvažiavo į kino teatrą, tačiau bilietus paliko namuose. Tai pastebėjęs Nameliukas staigiai pašoko ant kojų ir jautėsi laisvas kaip paukštis, paleistas iš narvelio. Rankose jis laikė šeiminikų paliktus bilietus. Bėgdamas šis prisiminė savo svajonę – bent kartą užeiti į kavinę. Jis net ėmė spurdėti iš laimės.
Užėjęs į kavinės vidų, kuris buvo penkis kartus už jį patį aukstenis ir platesnis, jis pastebėjo savo šeimininkus, kurie neradę savo bilietų nusprendė pasilepinti bent arbatos puodeliu. Šie buvo kiek sutrikę, kad čia užėjo Nameliukas. Tačiau jiems kartu psišnekučiavus, šeimininkai suprato, kad Nameliukas yra ne tik jų gyvenama vieta, bet ir draugas.
Atsigėrę arbatos, visi drauge paržingsniavo link Nameliuko stovėjimo vietos.
Nameliukas buvo labai dėkingas šeimininkams už išpildytą svajonę. Tačiau taip kilo ir daugiau svajonių. Nameliukas tiki, kad jos išsipildys. O tu ar tiki?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą