Stveriuosi knygos lyg gelbėjimosi plausto

Visi laikas nuo laiko pasijuntame taip, lyg būtume įstrigę vienoje, nuolatos besikartojančioje dienoje. Kiekvieną kartą, kai tai išgyvenu pati, stveriuosi knygos, lyg gelbėjimosi plausto. Jos visada padeda atsiriboti nuo kasdienybės.

Svarbiausia, kad knygos skatina veiklumą. Neretai skaitydami knygas suvokiame kiek daug mes galėtume pasiekti, jei tik drįstume peržengti savo komforto zonos ribas bei išsiskirti iš minios. Viskas įmanoma, tik tam reikia įdėti atitinkamai pastangų. Tą suvokti man padėjo Zoe Sugg knyga „Interneto mergaitė“, o viena iš labiausiai mane motyvavusių eilučių knygoje buvo: „Mes negalime leisti, kad blogi potyriai gadintų mums gyvenimą. Vadinasi, turi pasirūpinti, kad jie nestovėtų tavo svajonių kelyje“.

Beveik tiek pat aktualu yra tai, kad gausiai skaitantys žmonės susiduria su nemažai negirdėtų sąvokų, kurios dažniausiai praturtina jų žodyną. Nuo žmogaus žodyno gausumo, priklauso jo kalbos įvairovė bei intelektualumas. Būtent, skaitydama knygas, aš sužinojau žodžių „dūlėsiai“, „arsenalas“, „alchemija“ ir daugelio kitų reikšmes.

Svarbu yra tai, kad šiais laikais visuomenė yra skatinama mažiau „sėdėti“ internete. Knygų skaitymas yra puiki išeitis. Geriau pagalvojus, jos puikiai pakeistų serialus bei filmus. Taip pat, tik skaitant knygą, galima įsijausti į veikėją visa širdimi, „įlįsti į jo galvą“, išgyventi visus veikėjo jausmus ir potyrius. Kaip žymi rašytoja J. K. Rowling pasakė: „Skaitymas yra vienintelė priemonė, kuria mes nevalingai ir bejėgiškai persikūnijame į kitą odą, kitą balsą ir kitą sielą.“

Taip pat yra būtina paminėti, kad išlaikytume gerą nuotaiką ir optimizmą, mums būtinas adrenalinas. Būtent tuo nuotykių žanro knygos ir yra patrauklios. Jas skaitant, paprasčiausiu būdu galime gauti nemažai adrenalino. Pavyzdžiui, skaitydama žymių rašytojų Holly Black ir Cassandra Clare parašytą nuotykių knygą „Magisteriumas“, pasijutau lyg pati uždususi kovočiau su pabaisomis bei blogiukais.

Iš knygų skaitymo galima užsidirbti. Kai kurie žmonės rašo vlogus apie knygas ar filmuoja knygų apžvalgas, ir iš tokio paprasto laisvalaikio užsiėmimo užsidirba papildomų pinigų.

Beveik tiek pat svarbu yra tai, jog dažnai knygų veikėjų veiksmai ar mintys verčia susimąstyti apie meilę, egzistenciją, technologijas, pasaulį bei kitus sunkiai suvokiamus dalykus. O skaitant fantastines knygas, tokias kaip Kerstin Gier - „Rubinė“ ar Cynthia Hand -„Nežemiškoji“ ne vieną kartą susimąsčiau, o gal ir patys mes galime keliauti laiku ar skraidyti, tik dar nežinome kaip?

Ne tiek svarbu yra tai, kad knygas galima naudoti, kaip nesunkų atminties lavinimo būdą. Tereikia, baigus skaityti, įsiminti paskutinį puslapį ar skyrių, vietoj to, kad naudotumėte skirtuką. Taip mažais, lengvais žingsneliais lavinsite savo atmintį.

Ir galiausiai, kuo daugiau skaitome, tuo dažniau pažvelgiame į pasaulį kitu kampu, atrandame naujų vertybių, gyvenimo tikslų ar svajonių. „Vampyrų akademijos“ knygų serija ragina susimąstyti, kad turėtume branginti kai kuriuos, net ir menkiausius dalykus, o skaitydama „Ko aš nepasakiau...“ ir „Jei pasilikčiau“ aš pagalvojau, kad ne viskas amžina. Skaitant „Panika“ suvokiau, kad kartais geriausia gyventi šia diena ir imti iš pasaulio viską, ką jis tau duos, o knyga „Puolęs angelas“ puikiai atvaizdavo tai, kad ne viskas yra kaip atrodo. Galiausiai „Delirium. Meilės karštinė“ mane išmokė, kad ne viskas yra teisinga ir kad ne kiekvienas pritariame vienai nuomonei.

Knygos leidžia tau kovoti su drakonais, sutikti savo gyvenimo meilę, keliauti į tolimiausias šalis, juoktis su draugais, ir visą tai daryti puslapiuose. Knygos yra išsilaisvinimas, kuris nuneša tave namo.