Vieną dieną mokytoja užsiminė apie ekskursiją į Pleino mišką. Suklusau - padėjau rašiklį ir leidau vienaragiui atsipūsti. Mokytoja kalbėjo toliau. Visiems ji pasiūlė atsinešti vaisių, vandens. Buvau susijaudinusi ir sutrikusi - niekada nebuvau ekskursijoje. Kilo daug klausimų: „Kuo keliausime? Ar sėdėsime po vieną? Kur tas Pleino miškas?“ Daug minčių sukosi ir mano galvoje.
Pavakarėje sėdėjau prie stalo ir valgiau dribsnius. Tuo metu mama ruošė produktus kelionei - įdėjo sulčių buteliuką, obuolių, mandarinų į mano rausvą kuprinę. Beskubėdama užkliuvo už katės Murkės ir paslydusi su visa mano kuprine krito ant grindų. Išsigandusi puoliau padėti mamai - nuvaliau sijoną, aptaškytą morkų ir obuolių tyre. Kadangi sudužo sulčių buteliukas, nusprendėme nubėgti į parduotuvę. Ten mano akis patraukė raudonas šokoladinis batonėlis. Patempiau mamos sijoną ir parodžiau į jį pirštu. Mama paklausė, ar mokytoja neuždraudė saldumynų. Norėjau pasakyti tiesą. Princesės visada sako tiesą... Bet ant kairiojo peties užšoko mažas velniūkštis ir liepė dar kartą pažiūrėti į saldainį. Jis atrodė taip gardžiai. Lyg varlė sukvarksėjau, kad mokytoja nieko apie tai neužsiminė. Tada mama nedvejodama įmetė batonėlį į krepšį.
Rytą griebiau kuprinę su užkandžiais ir išskubėjau į mokyklą. Jos kieme stypčiojau prie autobuso. Kai tik jo durys atsidarė, visi įpuolė į vidų. Vaikai susėdo po du. Kai aš įlipau, likusi buvo tik viena vieta prie Alekso. Nors tėvai mums buvo uždraudę bendrauti, atsidrėbiau šalia jo. Mokytoja tik piktai permetė mus akimis. Niekam negirdint man į ausį pašnibždėjo, kad neprasitarčiau tėvams. Pirma, buvo nejauku, bet po truputį pradėjome šnekučiuotis. Aleksas neturėjo jokių užkandžių, nes skubėdamas paliko kuprinę namie. Nerūpestingas princas... Apsidžiaugė, kai pasiūliau jam pusę batonėlio. Tada perlaužiau jį pusiau ir padaviau Aleksui. Pakėliau akis ir nedrįsau prisipažinti, kad jo labai ilgėjausi...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą