Plunksnapūkis

Plunksnapūkis

Vieną žvarbų rytą mane pažadino skambutis į duris. Pabėgusi prie durų žvilgtelėjau pro raktų skylutę. Ten pūpsojo vazonėlis pilnas žemių, o šalia tupėjo didžiulė sėkla.

Aš tuoj pat viską susirinkau. Jį palaisčiau ir rūpestingai prižiūrėjau. Praėjus mėnesiui, vazonėlyje pūptėlėjo daigelis. Aplink daigelį puikavosi baltos, violetinės, geltonos, mėlynos plunksnos. O augalėlio viršuje, į mane stiebėsi auksinis pumpuras. Jis vis augo, augo ir augo. Po metų jis buvo tokio aukščio kaip aš, tik trigubai aukštesnis. Jis jau stovėjo ne namuose, o kieme. Iš medelio buvo galima išgirsti paukščių giesme, medžių ošimą. Buvau labai laiminga ir džiaugiausi savo stebuklingu medžiu.

https://www.ve.lt/uploads/img/banners/srtfondas.gif

Kiekvieną dieną ateinu prie Plunksnapūkio, apsikabinu jį. Kartais įsilipu į medį ir užsnūstu.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder