2019 m. liepos 21 d. 06:26 val., sekmadienis

Jaunimas rašo Lietuvai

Anapus nežinomybės

2019-06-02, 11:02

Tautvydas Kuklys

Anapus nežinomybės nuotrauka, foto

Reklama

Niekada nesu skaitęs Kotrynos Zylės kūrinių, tačiau esu girdėjęs apie jos debiutinį kūrinį „Milžinas mažylis“. Girdėjau, jog knyga įvertinta labai gerai, todėl nekantraudamas pradėjau skaityti ir gautąjį rankraštį. Naujausioji Kotrynos Zylės knyga yra fantastinė epikos žanro kūrinys. Knygos siužetas sukasi aplink merginos Gabijos ir vaikino Gedimino (knygoje į jį dažniausiai kreipiamasi Gedu) nuotykius ir jų patyrimus dvasiniame pasaulyje. Gabija – tai Naujamiesčio dailės mokyklos mokinė, perkelta į aukštesnę klasę, o Gedas – vienas iš tos klasės mokinių. Manau, knyga moko niekados nelaukti ir nebijoti, ką kiti pamanys apie tave, ir mėgautis gyvenimu. Gyvenimo trapumo, gyvybės laikinumo temą atspindi šios II skyriaus eilutės: „O ką, jei mirsiu jauna? Juk niekas neplanuoja, pavyzdžiui, paspringti kotletu ir čia pat netikėtai nusibaigti.“ Tačiau, jau po keletos eilučių, Gabija suabejoja (gyvenimo prasmės paieškos dažnai kankina paauglius): „Bandžiau save įtikinti, kad kol sulauksiu motutės amžiaus, žmonių protai jau bus konservuojami kompiuterinėse laikmenose, bet tai menkai gelbėjo.“ Tai parodo, jog Gabija nenorėjo tikėti, kad jos gyvenimas gali baigtis netrukus ir ji liks pilnavertiškai nenugyvenus jo. Rašytoja žaidžia su savo skaitytojais čia pat pametėdama naują netikėtumą. Gabija jau po kelių skyrių prisiartina neįtikėtinai arti prie mirties ir panyra į komą.

Knygos veikėjai yra, atrodo, vienpusiški, pilnai neaprašyti. Tiesa, suskirstyti į geruosius ir bloguosius, tačiau tai mažai gelbsti. Norisi tuos veikėjus labiau pažinti, pajusti, ką Gedas jautė, kai jam reikėjo nužudyti savo šeimą. Suvokti, kad laumės ne vien blogos būtybės, jos gali spinduliuoti įvairiausiomis emocijomis, užjausti, mylėti savo šeimos narius. Nesu tikras, ar šiuolaikiniam jaunam žmogui įtakos turi mitinio pasaulio vaizdavimas kūrinyje. Nors gal skaitytojui pavykus prisijaukinti mitinio pasaulio būtybes, rašytojos siekiamybė sukurti kupiną įtampos siužetą būtų įtikinamesnė. Aš nesijaučiau įtikintas.

Visa knygos istorija išsirutuliuoja iš to, kad Gabija pamato mokyklos sargą vagiant iš mokyklos rūsio. Nuo tada Gedas ir Gabija susipažįsta ir laumės pradeda pavydėti. Pradėjęs skaityti knygą galvoji, jog knyga suksis apie Gedo, Gabijos ir sargo kovą tarpusavyje. Vėliau sužinome, jog sargas – tai yra giltinė, kuri nori atimti iš Gabijos gyvybę. Tačiau to padaryti nepavykus, jis pradingsta ir jo nesutinkame beveik pusę knygos. Manau, būtų buvę labai įdomu pamatyti, kaip giltinė sudaro sąjungą su laumėmis ir bando Gabijai atimti gyvybę. Taip pat norėčiau, jog būtų labiau papasakota apie pomirtinį gyvenimą ir jo pasaulį. Apie laumes žinome tik tiek, kiek papasakojo prosenelė prie sodo ir iš Gedo babos Jadzės kalbų. Norisi pamatyti kaip pomirtinis gyvenimas liejasi su tikruoju ir kaip jie vienas su kitu bendrauja, kokį gyvenimą gyvena vėlės, vaiduokliai, kokią įtaką Gabijos sesėms daro naminukas. Nesupratau vienos vietos. Jei visi mirusieji patenka į pomirtinį pasaulį, tai kodėl, jai tapus vaiduokliu, miestas yra pilnas vėlių, kurios klajoja tarp gyvųjų. „Kadangi jų išvaizda tiksliai atkartojo buvusį pavidalą, negalėjau atplėšit akių nuo apdarų įvairovės. Šimtmečius klajojantys, vietos nerandantys numirėliai. Kareiviai. Ponios ir panelės. Vargani bėdžiai.“

Dar man labai patiko unikalus knygos skyrių rašymas. Kiekvienas skyrius susideda iš dviejų dalių - tai yra Gabijos ir Gedo istorijos versijų. Toks rašymo būdas parodo abiejų pagrindinių veikėjų emocijas, jų nuomonę apie susidariusią situaciją ir jų galvoseną. Gabijos skyriai yra labiau išplėsti ir detalesni, o Gedo trumpesni, tačiau aiškūs, tiksliai nusakantys, ką šis mano apie susiklosčiusią situaciją.

Knygą galima pagirti už jos labai gerą kalbą, stilių. Nedaug lietuvių autorių geba perteikti jaunosios kartos mintis ir veiksmus, kaip Kotryna Zylė. Knygoje autorė nevengia šnekamosios kalbos manieros, jos žodynas prisodrintas naujadarų. Paauglių veiksmai yra labai apgalvoti, nusakomas jų gyvenimas šiame naujoviškame informacinių technologijų amžiuje. Jie visko pirmiausiai ieško internete, net IX Gedo skyrius prasideda fraze - „Paieškoje įvedus „Ką daryti sužinojus...“ nesiūlomas variantas „...kad esi laumės vaikas“. Gūglas neturi atsakymo.“. Tai rodo šios kartos prisirišimą prie informacinių technologijų.

Manau, knyga yra tikrai gera. Nors veikėjų paveikslai nėra labai išvystyti, tačiau pomirtinio gyvenimo tema dominanti, veiksmas įtraukiantis ir istorija įdomi. Kadangi knyga žaidžia mintimi, jog du pasauliai susilieja ir vienai mergaitei tenka pamatyt, kas tame kitame pasauly, knygą pavadinčiau „Anapus nežinomybės“.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...