„Reikia ieškoti papildomų krovinių, kito kelio nėra“

Ar šiemet kas nors pasikeitė laivų agentų veikloje? Ar sumažėjo laivų uoste?

Visi asociacijos nariai yra ir ekspeditoriai, ir agentai. Nėra taip, kad mes užsiimtume tik laivų agentavimu. Stebime šiokį tokį atvykstančių laivų skaičiaus mažėjimą. Didžiausia problema, kad negalime iš Ukrainos atsivežti ir nuvežti į ją krovinių.

Visiems žinomas grūdų klausimas, bet be jų dar yra aibė krovinių, kurių judėjimas yra sustojęs. Dabar dalis tranzitinių krovinių tiesiog nėra gabenami per mūsų uostą. Iškyla ne jų gabenimo kainos, o tiesiog techninis klausimas, kaip juos atsivežti per Lenkijos teritoriją. Jau atvyko du traukiniai, bet tai lašas jūroje.

Bet atsigabenti krovinius per Lenkiją trunka labai ilgai.

Tą ilgumą sąlygoja tai, kad prie Lenkijos ir Ukrainos sienos reikia perkrauti krovinius, nes Lenkijoje yra europinė vėžė, o Ukrainoje ir Lietuvoje iš sovietinų laikų yra likusi platesnė vėžė. Antrą kartą irgi reikia perkrauti krovinius Kaune, kur baigiasi europinė vėžė į kitus vagonus, arba perkrauti konteinerius ant kitos platformos.

Ar būtų patogiausia grūdus išplukdyti per Odesos uostą?

Visi uostai Ukrainoje yra uždaryti. Ukrainiečiai dirbti per Juodosios jūros uostus negali. Skelbiama, kad jie yra užminuoti, vandenyje primėtyta minų.

Skaičiau spaudoje, esą amerikiečiai pasiryžę panaikinti sankcijas Baltarusijai ir leisti vežti kalio trąšas. Tikimasi, kad tada būtų atidarytas humanitarinis koridorius. Tačiau nežinia, kaip bus, nes Baltarusija vis tiek yra kariaujanti šalis. Situacija labai komplikuota.

Kaip prognozuotumėte, ar per Klaipėdos uostą ukrainietiški grūdai bus gabenami, ar ne?

Eksperimentiniai vežimai buvo atlikti, gabentas labai nedidelis kiekis. Ukrainiečiai nori per pusantro mėnesio išvežti 22 milijonus tonų, nes tada jie jau nuiminės naują derlių. Įvairiais skaičiavimais, Klaipėda galėtų perkrauti daugiausia iki 7 mln. tonų per metus. Ukrainiečiai visus metus nuosekliai iš savo uostų eksportuodavo per mėnesį apie 6 mln. tonų.

Kol kas nėra sprendimų. O ir pasirinkimo variantų nėra daug: arba tradiciškai vežti per Baltarusiją, kas dabar yra neįmanoma, arba per Lenkijos teritoriją. Pastaruoju atveju būtų du būdai: sunkvežimiais arba geležinkeliais. Šiuo metu juntamas sunkvežimių trūkumas. Netrukus ir Lietuvoje prasidės derliaus nuėmimas, jų reikės ir mūsų šalyje. Mūsų vežėjai galės rinktis, kas jiems naudingiau, ar vežti grūdus iš Ukrainos, ar dirbti Lietuvoje. O geležinkelio problema dėl skirtingų vėžių nėra išspręsta.

Ar dėl tokios sudėtingos situacijos jūsų kolegos neatsisako šito verslo, nebankrutuoja?

Birių krovinių terminalas yra sustojęs. Kitos įmonės irgi junta, kad krovinių kiekis yra sumažėjęs, bet laikosi, ieško kokių nors alternatyvų. Kiekviena įmonė dirba individualiai. Mes esame ir bendruomenė, ir kartu konkuruojančios įmonės.

Kas jūsų bendruomenei sudavė skaudžiausią smūgį: pandemija, kylančios kainos ar karas Ukrainoje?

Pandemija mums nepadarė didelės įtakos. Mes daug dirbome nuotoliniu būdu, dabar dirbame ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu. Be abejo, karas ir sankcijos sudavė didžiausią smūgį. Bendrai Klaipėdos uosto krovinių nuosmukis yra susijęs su sankcijomis Baltarusijai, jos įsitraukimu į karą. Trąšų nebeturime, naftos produktų nėra. Iš Ukrainos keliaudavo ir metalai, ir maisto produktai, trąšos.

Ar matomos kokios nors naujų krovinių atsiradimo tendencijos?

Kazachstanas domisi galimybėmis gabenti krovinius per Klaipėdos uostą. Iš jo vis daugiau gauname paklausimų. Jis norėtų iš Vakarų Europos žaliavas tiekti ir į Ukrainą, ir į Kazachstaną. Bet kol kas viskas tik zonduojama. Šiuo metu atliekame skaičiavimus. Dairomės į Vakarus. Kažko konkretaus dar neturime. Bandome šiaip taip kapstytis. Nesakau, kad mums jau visai blogai, bet juntamas žymus kritimas.

Ar susidūrėte konkrečiai su situacija, kai teko atsakyti Rusijos laivams, kad jie negali įplaukti į Lietuvos uostą?

Mūsų įmonė konkrečiai su tuo nesusidūrė. Visi krovinių savininkai puikiai žino šitą situaciją ir jie renkasi tokius laivus, kurie nėra registruoti Rusijoje.

Kokie lūkesčiai šiuo sunkiu laikotarpiu?

Mes dirbame su įvairiais kroviniais. Tad mūsų netektis - tik dalis krovinių. Birių krovinių terminalas dirbo su vienu kroviniu, viena kryptimi, neturėjo alternatyvų, todėl jo veikla sustojo. Tos įmonės, kurios aptarnauja ne vieną klientą, ne vieną krovinį, išgyventi išgyvena, tiesiog jaučia didesnį pajamų stygių. Visos jos skaičiuoja, ieško būdų, kaip taupyti, stengiasi neišlaidauti ir savo veiklos nesusieti su vienu kroviniu.

Kokia problema šiuo metu Klaipėdos uoste didžiausia?

Klaipėdos uostui neturiu pastabų, nemanau, kad jis yra nors kiek kaltas, kad susidarė tokia situacija, kad kroviniai per jį negali keliauti. Iškilo daug logistinių problemų, kurios nuo mūsų nepriklauso, turiu omenyje draudimus, įvairias sankcijas. Tai ne Klaipėdos uosto, o tarptautinė problema. Jeigu norime dirbti toliau tą darbą, kurį dirbome, turime tiesiog pakentėti ir ieškoti papildomų krovinių. Kito kelio nėra.

Klaipėdos uoste turime puikias darbo sąlygas. Reikia tęsti pradėtus darbus, naudoti suplanuotas investicijas. Visi mes tikimės, kad karas nesitęs amžinai. Situacija laipsniškai turės normalizuotis ir tada vėl turėsime smarkiai konkuruoti su kitais Baltijos jūros uostais. Jeigu dabar stabdysime projektus, po kurio laiko būsime nekonkurencingi. Svarbu ne tik gylis, bet ir saugios laivybos klausimai.

Kaip planuojate baigti šiuos metus?

Jau pernai buvo problemų dėl Baltarusijos, dėl tranzito. Žinoma, nuosmukis bus, bet procentais jį įvardinti būtų sudėtinga. Taip, pajamų gausime mažiau. Tikimės, kad Lietuvoje derlius bus neblogas, kad galėsime sklandžiai eksportuoti lietuviškus grūdus.