Žmones galima įtikinti nerimauti dėl klimato, bet negalima priversti jų sodinti medžių

Labiausiai įtikinantys metodai buvo tie, kurie mažino atsiribojimą nuo klimato problemų. Tačiau tiriamųjų nepavyko įtikinti dalyvauti daug darbo reikalaujančiose užduotyse, pavyzdžiui, sodinti medį ar mažinti anglies dioksido išmetimą.

Norint sulėtinti klimato kaitą, reikia bendrų didelio skaičiaus žmonių visame pasaulyje pastangų. Tačiau vis dar neaišku, kaip galima įtikinti žmones pakeisti savo elgesį ir pradėti rūpintis planeta.

Tyrėjų komanda iš 48 šalių išbandė komunikacijos strategijas su 59 440 žmonių.

Nepaisant atsakymų skirtumų, kuriuos lėmė geografiniai ir demografiniai veiksniai, 86% žmonių pripažino klimato kaitos keliamas grėsmes ir daugiau kaip 70% pritarė bendriems veiksmams planetai išsaugoti.

Eksperimento metu dalyviams buvo rodomi įvairūs pranešimai apie klimato kaitą – nuo baisių pasekmių aprašymų iki sėkmingų kovos su klimato kaita istorijų.

Tyrėjai pabrėžė mokslininkų bendruomenės nuomonę, siūlė kovą su klimato kaita vertinti kaip patriotinį veiksmą ir rašyti laiškus ateities kartoms apie nuolatines pastangas išsaugoti gyvybę Žemėje.

Siekdami įvertinti šių strategijų veiksmingumą, tyrėjai analizavo dalyvių įsitikinimus, įskaitant klimato kaitos kaip didelės grėsmės pripažinimą, požiūrį į didesnį anglies dioksido mokestį ir dalyvavimą miškų atkūrime.

Jie taip pat nagrinėjo dalyvių pasirengimą imtis veiksmų: dalytis informacija socialinėje žiniasklaidoje apie ekologišką elgesį ir keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, dalyvauti labdaringoje veikloje ir mažinti popieriaus, mėsos ir pieno produktų vartojimą.

Reakcija į pranešimus įvairiose šalyse buvo skirtinga: pavyzdžiui, pabrėžus, kad mokslininkų bendruomenė klimato kaitą laiko rimta grėsme, parama klimato kaitos veiksmams padidėjo 20% Rusijoje ir 9% Rumunijoje, tačiau sumažėjo 5% Kanadoje ir 6% Kinijoje.

Prašymas dalyviams parašyti laišką sekančios kartos vaikui turėjo teigiamą poveikį paramai aplinkosaugos veiksmams keliose šalyse, įskaitant JAV ir Braziliją, tačiau turėjo nedidelį neigiamą poveikį kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Serbijoje.

Apskritai po išbandytų iniciatyvų visų dalyvių noras dalytis informacija apie klimatą socialinėje žiniasklaidoje padidėjo.

Įdomu tai, kad strategijų veiksmingumas skirtingose demografinėse grupėse skyrėsi. Pavyzdžiui, tarp rusų auditorijos veiksmingiausias metodas buvo tas, kuriuo buvo prašoma įsivaizduoti save ir savo gyvenimą ateityje.

Tai 9% padidino paramą klimato kaitos veiksmams. Tas pats metodas pasiteisino tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių JAV konservatorių – jų noras saugoti planetą padidėjo 18 proc.

Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtingos informavimo apie klimato kaitą strategijos daro nevienodą poveikį.

Nors pranešimai apie „pasmerktumo pojūtį ir nusivylimą” skatino informacijos sklaidą socialinėje žiniasklaidoje, jie susilpnino paramą realiems veiksmams, pavyzdžiui, medžių sodinimui, ir buvo mažiau veiksmingi tarp tų, kurie netiki klimato kaita.