Kaip sumažinti aukštą kraujospūdį: įsidėmėkite šiuos patarimus

(1)

Kaip galime sumažinti aukštą kraujospūdį, kad jaustumėmės geriau ir būtume sveiki.

Sergančiųjų skaičiai nedžiugina

Gydytojai pasakoja kone įprasta tapusią situaciją, kuri puikiai iliustruoja žmonių požiūrį į aukštą arterinį kraujo spaudimą – neatkreipiame pakankamai dėmesio įį savo sveikatą, o pas medicinos profesionalus dažnai lankomės tik esant reikalui.

Daugeliui atrodo, kad gydytojai siekia sveikus žmones padaryti ligoniais, tačiau retas susimąsto, kad padidėjęs kraujospūdis yra tylus žudikas, dažnai apie save niekaip nepranešantis – jaučiamės gerai ir net nesusimąstome, kad naikiname save.

Vis dar dažnai į kraujo spaudimą numojama ranka, tačiau sergančiųjų skaičius itin didelis.

Tai savotiškai galima įvardinti nauja epidemija.

Lietuvoje 25-65 m. gyventojų grupėje hipertenzija serga 55 proc., o gydosi apie 21 proc.

Paklausus vyro ar moters, koks ūgis, žino beveik visi.

O koks kraujospūdis didelė dalis nežino, – pastebi medikai.

Be to, apie 90 proc. sergančiųjų padidėjusio kraujospūdžio liga nustatoma pirminė arterinė hipertenzija, kas savo ruožtu didina riziką ateityje susidurti su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Daug lemia gyvenimo būdas

Veiksnių, sukeliančių kraujo spaudimo padidėjimą, yra ne vienas ir visi jie svarbūs, apie juos reikia kalbėti garsiai.

Dažnai tai yra veiksnių visuma, tačiau yra reti atvejai, kuriais galima rasti pagrindinę priežastį:

Labai nedidelė dalis hipertenzijos priežasčių gali būti nustatytos ir gydomos – tai inkstų, skydliaukės, antinksčių ligos.

Vis dėlto, daugiausiai įtakos šiems susirgimams turi mūsų gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, netinkama mityba veikia savijautą ir sveikatos būklę.

Hipertenzijos veiksnių yra ir daugiau – tai nutukimas, dažniausiai susijęs su nejudriu gyvenimo būdu.

Būtina rytinė mankšta ar bent keletas tūkstančių žingsnių suvaikščiojimas, kad ir namuose ar važiavimas dviračiu.

Vietoj sėdėjimo ant sofos ir nevertingo maisto šlamštimo, specialistė rekomenduoja daugiau judėti.

Pasak mesikų, reikia bent tris kartus per savaitę vaikščioti po 45 minutes, tačiau tempas turi būti toks, kad sudrėktų nugara – tai padės apsisaugoti nuo sveikatos problemų ateityje.

Be to, rizika susirgti padidėjusio kraujo spaudimo liga gerokai išauga turintiems žalingų įpročių – rūkantiesiems.

Specialistai pabrėžia, kad aktyvūs rūkoriai 2-4 kartus dažniau serga širdies kraujagyslių ligomis, todėl kitą kartą pasvarstykite, ar tikrai verta rūkyti, ar geriau pasirūpinti sveikata ir to atsisakyti.

Problemos po vieną nevaikšto

Mūsų organizmas dirba tarsi orkestras, tačiau atsiradus vienai problemai, neretai išlenda ir kita, sugriaunama harmonija. Taip yra ir su kraujospūdžiu – dažnai jam padidėjus, tai nėra vienintelė žmogų lydinti sveikatos problema.

Aukštą kraujospūdį gali lemti padidėjęs cholesterolis, o su šia problema šiandieniniame pasaulyje susiduria vis daugiau žmonių. Čia vėlgi svarbus gyvenimo būdas – tiek su padidėjusiu cholesteroliu, tiek kraujospūdžiu galima susitvarkyti prižiūrint savo mitybą.

Padidėjusį MTL cholesterolį („blogąjį“) reikia mažinti. Iš pradžių reikia laikytis sveikos mitybos – mažinti riebios mėsos kiekį, nevartoti rūkytų, stipriai sūdytų gaminių, rinktis liesesnį pieną, grietinę ir varškę. Salotoms naudoti aliejų, – pataria gydytoja.

Padidėjęs cholesterolis gali būti ne tik gyvenimo būdo rezultatas, tačiau ir šeiminis, įgimtas, kai bendras ciholesterolio kiekis kraujyje siekia virš 8 mmol/l, o „blogojo“ yra virš 5 mmol/l.

Pasak specialistų, čia dietos nebepakanka. Laiku pradėjus gydyti, aterosklerozės progresavimą galime smarkiai sulėtinti ir pailginti kokybiško gyvenimo trukmę ir patariama nedelsti, laiku kreiptis į specialistus.

Nereikėtų piktnaudžiauti druska ir, jei mėgstate sūrų maistą, keisti įpročius:

Galima suvartoti iki 5 gramų valgomosios druskos – arbatinis šaukštelis per parą ir geriausia druską užbarstyti ant patiekalo, negu jį sūdyti ruošiant.

Ragina imtis prevencijos

Vis dėlto, geriausias būdas kovoti su bet kokia liga, tuo pačiu ir širdies kraujagyslių ligomis – imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią ligai.

Lietuvoje vykdoma Širdies ir ligų kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuria medikai ragina pasinaudoti.

Apžiūrėję pacientus, medikai įvertina rizikos veiksmus ir nustato, kokia rizika pacientui kyla per ateinančius 10 metų mirti nuo širdies kraujagyslių ligų.

Atsakymas čia gali būti ir mažesnis nei 1 proc., ir be galo didelis.

Atlikus tyrimus ir apžiūras, medikai ne tik įvertina riziką, tačiau ir pataria, ką žmogus gali pakoreguoti savo gyvenime, kad kraujospūdis mažėtų.

Esant reikiamybei, gali būti skirtas ir medikamentinis gydymas:

Šiuo metu yra ilgo veikimo tabletės, kur gali būti sudėti ir 3 vaistai. Tai labai patogu.

Tik skirtus vaistus būtina naudoti kasdien.

Vis dėlto, dalyvaujančiųjų prevencijos programose skaičiai, lyginant su kitomis šalimis, yra itin žemi.

Kodėl danai sveikesni negu lietuviai?

Kai kurias prevencines programas danai atlieka 80 proc., o lietuviai tik 20 proc.

Tad gal verta pasekti danų pavyzdžiu?

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder