Penktadienį Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, projekto autorė Margarita Ramanauskienė ir generalinis rangovas Darius Bieliauskas perkirpo simbolinę juostelę prie atkurtų simbolinių senųjų kapinių vartų ties įėjimu į parką iš Liepų gatvės.
Kiti simboliniai vartai parke pastatyti iš K. Donelaičio g. pusės.
Penktadienį Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, projekto autorė Margarita Ramanauskienė ir generalinis rangovas Darius Bieliauskas perkirpo simbolinę juostelę prie atkurtų simbolinių senųjų kapinių vartų ties įėjimu į parką iš Liepų gatvės. Kiti simboliniai vartai parke pastatyti iš K. Donelaičio g. pusės.
Aktualizavo ir senąsias kapines
Rekonstrukcijos metu skirtas didelis dėmesys čia veikusių senųjų miesto kapinių, sunaikintų sovietmečiu, aktualizavimui. Sutvarkyta mecenatų Gerlachų šeimos kapavietė, paminklo mecenato L. J. Vynerio aplinka. Į pirminę vietą grąžintos miesto istorijai svarbios Berbomų šeimos kapavietės akmeninės plokštės.
Pagerbti čia palaidoti po Prancūzijos-Prūsijos karo (1870-1871 m.) žuvę prancūzų belaisviai, Vokietijos kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos kariai, žuvę tarpukaryje, prancūzų, lenkų ir belgų belaisviai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu, - jų atminimui Skulptūrų parke pastatyti kryžiai.
Parko dalyje arčiau Trilapio g. įrengta istorinės atminties vieta - memorialas. Į šią vietą buvo perkelti antkapių akmenys, paminklai, kurie buvo rasti ardant sovietmečiu pastatytus karinio miestelio pastatus dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje, taip pat - rekonstruojant parką atkasti radiniai.
Numatoma, kad šiame memoriale visi norintieji nedidelėmis akmens plokštėmis galės įamžinti mirusių ir senosiose miesto kapinėse palaidotų artimųjų atminimą. Iš S. Daukanto g. ir Trilapio g. pusių parkas aptvertas dekoratyvia tvorele.
Mažiesiems klaipėdiečiams parke įrengta nauja vaikų žaidimo aikštelė. Parke pasėta veja, užsodinti gėlynai, pasodinti medžiai ir krūmai, įrengti informaciniai stendai. Gražiai sutvarkyta gynybinio šanco, esančio prie vaikų žaidimo aikštelės, aplinka. Fortifikacinis lauko įrenginys aptvertas dekoratyvia tvorele, įrengti laipteliai palipti ant jo viršaus.
Klaipėdos skulptūrų parką rekonstravo UAB „Plungės lagūna“. Šie darbai atsiėjo 4 mln. eurų, kurie buvo skirti iš miesto biudžeto. „Skulptūrų parkas išties yra unikali, sakrali vieta - tai ir parkas, ir prieš du šimtmečius įkurtos senosios miesto kapinės.
Ši istorinė vieta turi savo aurą, savo energetiką, atitinkamą lankytojų auditoriją, todėl buvo įgyvendinti tie projekto siūlymai, kurie nekėlė diskusijų. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje Skulptūrų parke neatsiras naujų, apgalvotų lankytojų traukos taškų, naujų iniciatyvų.
Darbai kone tris dešimtmečius netvarkytame Skulptūrų parke pagaliau yra pabaigti, dabar svarbu sutvarkytą parką tinkamai prižiūrėti, neapleisti“, - sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Ieško, kas prižiūrės
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė sakė, kad Savivaldybė bandė nupirkti iš karto dešimties parkų priežiūros darbus, tačiau konkursas neįvyko. „Labai dėl to gaila. Dabar tenka greituoju būdu iš vieno tiekėjo pirkti šią paslaugą Skulptūrų parkui. Prisodinta daug augalų: krūmų, gėlių.
Juos prižiūrėti, laistyti, tręšti, ravėti reikia jau dabar, kas savaitę. Dabar įpareigosime tai daryti UAB “Klaipėdos želdiniai„, o paskui tai darys konkurso būdu laimėjęs rangovas. Darbo čia bus nemažai, ypač žinant, ką daro gyventojai parkuose. Jau Dangės skvere pamatėme, kad turtas ne tausojamas, o laužomas, paišomas“, - sakė I. Kubilienė.
Parko rekonstrukcijos projekto autorė, architektė M. Ramanauskienė akcentavo, kad parko kūryba yra tęstinis procesas. „Ir ateityje gali atsirasti įvairių atminimo ženklų, ir augalus reikia prižiūrėti“.
Erdvė, skirta kalbėti apie Klaipėdos istoriją
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys priminė, kad jau senosios miesto kapinės 1820 metais buvo projektuojamos kaip kraštovaizdžio parkas.
"Istorikams ir turizmo organizatoriams ši erdvė yra didžiulis kapitalas pasakoti miesto istoriją. Šioje vietoje palaidota 40 tūkst. miesto gyventojų, pradedant J. Zembrickiu, baigiant tais paminklais, kuriuos mes matome: J. Vynerio, Gerlacho, Berbomų šeimos. Ateityje apie tai atsiras daugiau informacijos.
Parke yra gynybinis įtvirtinimas (vieta patrankai), kuris yra pastatytas dar seniau, nei čia buvo įkurtos kapinės.
Taip pat šis parkas yra geriausia vieta kalbėti apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923-iųjų sausio 15-ąją, nes čia yra paminklas žuvusiems jo metu. Jeigu prie tų kelių palaidotų asmenų dar šiais metais į šią vietą sugrįš operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio palaikai iš Čikagos kapinių, bus dar vienas stiprus istorinis žodis šioje vietoje.
Galiausiai turime Antrojo pasaulinio karo laidojimų, kuriems įamžinti yra rengiamas projektas", - sakė J. Genys.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas akcentavo tarptautinę parko ir senųjų kapinių reikšmę: „Šioje vietoje veikusiose senosiose miesto kapinėse palaidoti ne tik miesto gyventojai, bet ir prancūzai, mirę kasdami kanalą XIX a. pradžioje, nuo 1921 iki 1923 metų, lietuvių kariai ir t.t.“, - priminė J. Genys.
Medžiai išsaugoti
Pagrindiniai kelių šimtmečių parko istorijos išlikę gyvi liudininkai yra medžiai. Jie kėlė daugiausiai aistrų rengiant ir jau pradėjus Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukciją.
Diskusijose aktyviai dalyvavęs Klaipėdos meras A. Vaitkus priminė, kad rengiant rekonstrukcijos projektą buvo siūloma drastiškai apkarpyti parko žaliąjį rūbą ir pasidžiaugė, kad pavyko maksimaliai sumažinti šios užmojus.
"Galiausiai buvo pašalinta tik 350 blogos būklės, grėsmę kėlusių bei savaiminių medžių, tad parkas išliko pavėsį ir atgaivą per karščius teikiančia vieta.
Būgštaujant, kad statybos darbai gali pakenkti šimtamečiams ąžuolams atsisakyta ir minties įrengti lauko terasą bei edukacinę erdvę prie įėjimo į parką nuo M. Mažvydo alėjos pusės. Nebuvo realizuoti ir projektuotojų siūlymai įrengti krepšinio, automobilių stovėjimo aikšteles", - pasakojo A. Vaitkus.
Planuoja kultūrinę veiklą
Kadangi buvo atsisakyta įrengti edukacinę erdvę, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kreipėsi į Savivaldybę, kad muziejui būtų sudaryta galimybė naudotis gynybinio įtvirtinimo patalpomis.
„Tai labai patrauklios patalpos filmams demonstruoti, nedideliems renginiams rengti, tačiau reikia elektros. Dėl elektros dar pavasarį kreipėmės į Savivaldybę, tačiau ji nebuvo atvesta, o dabar norint tai padaryti vėl teks kasti“, - sakė muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simana.
Pasak pašnekovės, jau artimiausiu metu parko lankytojams bus pasiūlytos įvairios edukacinės ir kultūrinės veiklos.
"Šiuo metu, bendradarbiaudami su Šeiko šokio teatru, kompozitoriumi Kristijonu Lučinsku, pagal mano scenarijų kuriame spektaklį apie parko bei kapinių istoriją. Premjera numatoma rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.
Istorikas Dainius Elertas ir vienas iš parko rekonstrukcijos projekto vadovų, dizaineris Kęstutis Mickevičius, pakvies į ekskursijas po parką liepos 11 ir 18 d.
Taip pat numatomas diplomatinis renginys, kai bus pašventinti naujai pastatyti kryžiai prancūzų kariams.
Aš pati ketinu panaudoti gynybinį šancą - kaip erdvę pokalbiams su įdomiais žmonėmis ir sukurti laidų ciklą.
Jauna menininkė Urtė Jasenka, kuri šiuo metu reziduoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro dirbtuvėse, pasiūlė sukurti grafikos darbų, kurie įsiterps tarp antkapinių paminklų", - artimiausius projektus vardijo S. Simana.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą