Rūtos Meilutytės treneris: „Naujamečių pažadų sąraše turėtų atsirasti tikslas išmokti plaukti“

(1)

Daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) lietuvių teigia, kad jie, jų artimieji arba draugai per pastaruosius metus susidūrė su pavojumi vandenyje (skendo, įtraukė srovė ir pan.) arba patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokius duomenis rodo skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

Ekspertai sako, kad pavojus dažniau kyla tiems, kurie neturi plaukimo pagrindų ir nežino, kaip saugiai elgtis vandenyje. Todėl naujametinę naktį derėtų išsikelti ir svarbiausią, gyvybę galintį išgelbėti tikslą – išmokti plaukti.

„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad 3 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus patys susidūrė su pavojumi vandenyje, 9 proc. teigė, kad tai nutiko jų draugams ar artimiesiems.

„Dažnai plaukimo pagrindų svarbą ir saugų elgesį vandenyje pradedame akcentuoti gerokai per vėlai – jau prasidėjus vasaros maudynių sezonui. Tačiau mokėjimas plaukti yra reikšmingas įgūdis, apie kurį svarbu kalbėti visus metus.

Neturėdami plaukimo pagrindų keliame pavojų ir sau, ir kitiems.

O įgyti bazinių žinių užtrunka maždaug 2-3 mėnesius. Todėl geriausia pradėti nuo naujųjų metų, kad svarbiausių saugaus elgesio vandenyje pagrindų išmoktume dar iki vasaros“, – sako Rūtos Meilutytės treneris Tadas Duškinas.

Vis dėlto, pasak jo, nors minimalūs plaukimo pagrindai gali suteikti saugumo jausmą, atsidūrus pavojingoje situacijoje dažniausiai šių įgūdžių nepakanka.

Todėl pradedantiesiems svarbu išmokti plaukti gerai, o jau mokantiems – nuolat atnaujinti žinias:

„Nemokantiems plaukti pirmiausia reikėtų susirasti baseiną, į kurį patogiausia atvykti. Tuomet susisiekti su plaukimą išmanančiu specialistu ir susitarti dėl asmeninių treniruočių.

Taip pat galima užsiregistruoti į grupinius mokymosi plaukti užsiėmimus. Svarbiausia, kad plaukti mokytų kvalifikuoti ekspertai, kurie padės susipažinti su vandeniu, išsikelti tikslus ir nuosekliai jų siekti. Tiesa, plaukimo įgūdžiai, kaip ir daugelis kitų, be praktikos išblėsta. Todėl būtina nuolat praktikuotis – net ir tiems, kurie plaukti išmoko dar vaikystėje.“

T. Duškinas teigia, kad pasitikėti savo plaukimo įgūdžiais ir drąsiai lipti į vandenį galime tada, kai baseine nesustodami gebame praplaukti bent 100 metrų, mokame nušokti nuo bokštelio žemyn galva ir galime panerti bent tris metrus.

Mokytis plaukti niekada nevėlu

Anot eksperto, mokytis plaukti būtina dar vaikystėje, todėl šiemet „Vivus Finance“ remiamos programos „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ metu plaukimo pagrindų bus siekiama išmokyti per 13 tūkst. antrokų. Vis dėlto T. Duškinas tikina – mokytis plaukti amžius nėra svarbus.

„Kartais sutinku suaugusių žmonių, kurie mano, kad plaukimo pagrindų jau neįgys. Tačiau didžiausia kliūtis yra ne metai, o baimė, kuri gali išsivystyti dėl kelių priežasčių: neigiamų vaikystės patirčių, pavyzdžiui, žmogus buvo įkritęs į vandenį, taip pat įsitikinimų, kad esame per silpni ar trūksta gabumų. Tačiau su profesionalų pagalba galima įveikti bet kokius iššūkius – svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir ateiti į plaukimo pamoką“, – sako T. Duškinas.

Ekspertas taip pat pastebi, kad pratintis prie vandens galima pradėti tiesiog namuose:

„Vandenį prisijaukinti galite prausdamiesi duše – tiesiog leiskite jam patekti ant veido ir ausų. Jei turite vonią, galite pradėti mokytis net joje –panerdami galvą, užlaikydami kvėpavimą. Tačiau po kiek laiko svarbu šį procesą perkelti į negilų baseiną, kuriame, prižiūrimi profesionalų, tobulėsite ir išsiugdysite pasitikėjimą savo jėgomis.“

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą siekiant išsiaiškinti, kokiais būdais šalies gyventojai išmoko plaukti bei patirtį susiduriant su pavojumi gyvybei vandenyje, šiemet atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder