Martinas Gusiatinas: "Dievas duoda man, nes žino, kad duosiu ir kitiems". Klaipėdos garbės piliečiui - 80!

Valentinas Greičiūnas: "Vieną iš mano auklėtinių jis išsirinko sau į žmonas"

Valentinas Greičiūnas, kuriam Klaipėdos garbės piliečio vardas suteiktas 2002-aisiais, "Vakarų ekspresui", pasakodamas apie jubiliatą negailėjo daug gražių žodžių:

"Martiną aš pažinojau gana senokai, dar kai jis žaidė futbolą, ir kai dirbo pas statybininkus, - prisimena Valentinas Greičiūnas. - Bet labiausiai suartėjome po to, kai jis buvo išrinktas Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju.

Tais laikai buvo tokios nerašytos taisyklės, kad vienas iš pavaduotojų būtinai turi būti rusakalbis.

Kadangi visi posėdžiai vykdavo lietuvių kalba ir dokumentai buvo rašomi lietuviškai, tai Martinas labai atitiko tokius reikalavimus.

Jo funkcijos buvo butų aptarnavimas, butų skirstymas, bei kiti ūkiniai reikalai. Martinas labai sąžiningai labai tvarkingai, berods dešimt metų atitarnavo.

Vėliau susiklostė tokia situacija, kad atsirado galimybė išeiti į Klaipėdos naftos įmonę ir pradėti jai vadovauti.

Todėl perėjo į labiau ūkinę, praktinę veiklą. Kaip inžinierius buvo puikus, sugebėjo sumaniai vadovauti, gerai tvarkytis.

Martinas išliko doru, tvarkingu, pavyzdingu žmogumi. 

Tačiau visada, radęs progą, jam primenu, kad nepamirštų, kaip jis surado sau žmoną.

Aš pats, dar būdamas jaunas krepšininkas, buvau surinkęs jaunų mergaičių grupę. Martinas buvo už mane keliais metais jaunesnis.

Ir vieną iš mano auklėtinių jis išsirinko sau į žmonas.

Nuolat sakau, Martinai tu esi man skolingas už tai, kad aš prižiūrėjau, gražiai treniravau ir tau išrinkau labai puikią žmoną Zitą".

Zita Romanovaitė: "Mes jį vadindavome Martinu Michailovičiumi"

Buvusi M. Gusiatino bendradarbė Zita Romanovaitė puikiai atsimena, kaip būdama jauna specialiste, pradėjo darbuotis Klaipėdos Vykdomajame komitete.

-  Baigusi Vilniuje universiteto teisės studijas, patekau į butų skirstymo skyrių, kur dirbau vyr. inspektore, o Martinas Michailovičius, kaip mes jį vadindavom tada, kuravo butų ūkį. Jis buvo labai griežtas ir labai reiklus. 

Zita neslepia, kad Martinas buvo gražus, sportiškas, labai mandagus vyras, visada pasitempęs.

- Jeigu Valentinas Greičiūnas mus ir pabardavo, ir paglostydavo, ir pro duris palydėdavo, tai pas Martiną būdavo visai kitaip. Jeigu jau įvėlei kokią klaidelę, tai neduok dieve. Jei sumaišysi butus, ar aukštus, tai būsi labai išbartas, - linksmai pasakoja Z. Romanovaitė.

Pašnekovė lengvai prisiminė vieną juokingą nutikimą, kai Šilutės plente butas buvo skirtas jaunai, ką tik į Klaipėdos konservatoriją atvykusiai vienai choreografei.

- Mes jai viską išaiškinome, pasakėme, kad Šilutės plente minėtas namas yra toli nuo centro, - juokiasi pašnekovė. - O ji niekaip nesugebėjo to namo surasti. Žodžiu, džiaugsmas didelis, kad paskyrą butui gavo, bet namo tai neranda. Mes jai padėjome surasti reikiamą namą ir butą.

Z. Romanovaitė, kaip šiandien pamena, kad minėta choreografė, norėdama atsidėkoti, Liepų gatvės konditerijos parduotuvėje nupirko trijų aukštų tortą.

- Tas tortas buvo labai minkštas, vos laikėsi, buvo labai šviežias. Atrodė, tuoj, tuoj, išsiskleis. Mūsų butų skirstymo skyrius buvo pirmajame aukšte, - prisimena pašnekovė.

- Ir koks sutapimas. Kaip tik paskui ją iš paskos laiptais nulipa mūsų viršininkas Gusiatinas. Jis pasibaisėjo situacija, kai išgirdo, kad ši moteris garsiai rusiškai šaukia "Gdie zdies otdiel kvartir" (kur čia tas butų skyrius - red. vertimas)?

Zita pamena, kaip tuometinis jos viršininkas M. Gusiatinas atidarė jų skyriaus duris ir griežtai pasidomėjo, kas čia dedasi?

- O ji su tuo savo tortu, kaip tyčia braunasi pro jį tiesiai į mūsų kabinetą. Vėliau Gusiatinas ir mane ir kitas visas labai barė. Mes teisinomės, kad mes nieko dėtos. 

O jis buvo linkęs kiaurai žemę prasmegti, - prisimena Zita.

Darbuotojoms tada taip ir nepavyko įtikinti viršininko, kad su minėto tortu jos niekaip nesusijusios. Žodžiu, M. Gusiatinas už tai parašė joms riebų minusą.

Zita "Vakarų ekspresui" papasakojo ir dar vieną istoriją, kuri M. Gusiatiną atskleidė, kaip labai jautrų, kitų bėdoms ir rūpesčiams neabejingą žmogų.

- Kartą Martinas kartu su komisija važiavo tikrinti vienos nepasiturinčios šeimos gyvenimo sąlygų. Atvažiavome ir patekome į vieną butą Laukų gatvėje prie Trinyčių. Radome šiaudų priberta, o aplink vaikų krūva laksto. Matėsi, kad jį pritrenkė vaizdas, kurį jis išvydo. Gal dvylika vaikų, jokios patalynės. Jis ilgai negalėjo jokio žodžio ištarti, - prisiminimais dalijasi buvusi M. Gusiatino bendradarbė.

Rimantas Taraškevičius: "Apie gerą žmogų galiu kalbėti tik gerais žodžiais"

Ilgametis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, "Vakarų ekspreso" paprašytas jubiliejaus proga ką nors įdomaus papasakoti apie M. Gusiatiną, pabrėžė, kad pirmoji pažintis jo pažintis su M. Gusiatinu įvyko, kaip su futbolo treneriu.

- Kažkur apie 1967-uosius metus. Jeigu neklystu, tuo metu jis berods treniravo "Baltijos" futbolo komandą? Aš trumpai buvau papuolęs į jo rankas, kol neišvažiavau studijuoti į Kauno politechnikos institutą, - pasakoja R. Taraškevičius.

- Pamenu, kad Martinas buvo labai reiklus treneris. Vėliau teko bendrauti, kai jis jau buvo Vykdomojo komiteto darbuotojas, mano "meravimo" laikais.

R. Taraškevičius tikina, kad dabartiniai M. Gusiatino projektai, tokie kaip "Memelio miestas" įrodo, kad šis žmogus turi didžiulį pareigos ir atsakingumo jausmą prieš miestą.

Kad temptum tokį projektą ant savo pečių, reikia labai mylėti Klaipėdą.

-  Tą projektą bandė atgaivinti net kelios rimtos kompanijos ir joms nepavyko. Kai projektas papuolė į jo rankas, žinant jo užsispyrimą, jo santykius su komanda, esu tikras, jis tą projektą realizuos, - tęsia pašnekovas.

- Pats faktas, kad mes jam suteikėme Klaipėdos garbės piliečio vardą, už jo paramą, už projektus, kuriuos ji vystė ir išvystė, Tai yra neeilinis tikrai Klaipėdai nusipelnęs žmogus. Apie gerą žmogų galiu kalbėti tik gerais žodžiais.

Kazimieras Vaišvila: "Kitas jo vietoje jau seniai gyventų Londone"

Verslininkas Kazimieras Vaišvila su Martinu Gusiatinu pažįstamas nuo 1987-ųjų, kai atėjo dirbti į Klaipėdos Vykdomąjį komitetą:

- Aš jį labai gerbiu už tai, kad jis yra didelis Klaipėdos ir Lietuvos patriotas.

Jis uždirbtų lėšų neišvežė už Lietuvos ribų. Neinvestavo kitose šalyse. 

Kitas jo vietoje jau seniai gyventų Londone, arba Majamyje, - "Vakarų ekspresui" sakė K. Vaišvila.

- Jis labai daug prisidėjo prie maldos namų, sentikių bažnyčios statybų, remia  pranciškonus.

 Už tai jį labai gerbiu.

Inga Gusiatina: "Buvome eilinė tradicinė šeima"

Inga Gusiatina ir Martinas Gusiatinas.

Martino Gusiatino dukra Inga, "Vakarų ekspresui" kalbėdama apie tėvą, neslėpė susijaudinimo. 

- Buvome eilinė tradicinė šeima, kurioje auklėjimas buvo pagrįstas stipriu vertybiniu pamatu. Tėvai mane su broliu auklėjo pakankamai griežtai, nebuvome lepinami vaikai, žinojome pinigų ir daiktų vertę. Visada pabrėždavo ir tai, kad žmogui labai svarbu išsilavinimas, - prisiminimais dalijasi Inga.

- Aš nebuvau bloga mokinė, bet tėtis komplimentais nelepindavo. Pamenu, kartą klasėje tik du mokiniai iš matematikos kontrolinio gavome po ketvertą, tad pasigyriau tėčiui, kad esu viena iš tų dviejų, kurie įvertinti geriausiai... Tačiau jis tik kukliai pagyrė, pasakė, kad viskas gerai, bet vis tiek ketvertas, tai nėra penketas. 

Tėvukas buvo labai užsiėmęs žmogus, tačiau jie su mamyte nuolat rasdavo laiko mus nuvesti į parodas, spektaklius ar koncertus, tai irgi buvo mūsų lavinimo dalis, -  pasakoja Inga. 

Ragindavo vaikus sportuoti

Martinas Gusiatinas Su pirmagimiu Eduardu...

Pasak jos, tėvukas ją kartu su broliu nuolat ragindavo aktyviai sportuoti.

- Keldavo mankštai anksti ryte, ne visada mes buvome tuo patenkinti, bet tai nepadėdavo. Jeigu oras šaltas, tada liepdavo aktyviai pajudėti namie. Kad ir su pižama, bet turi judėti, pasportuoti, - "Vakarų ekspresui" atvirauja pašnekovė. 

Žinojome nuo pat mažens, kad norėdamas kažką įsigyti, tu turi to nusipelnyti.

Niekas nedovanojo mums automobilių baigus mokyklą, bet pamenu, tik tada, kai įstojau į universitetą Taline ir atstumai buvo dideli, tada įvertinus realų poreikį buvo nupirktas visai ne naujas "Audi" automobilis.

Dabar labai vertinu tokį tėvų auklėjimą, nes tai padėjo gryninti mūsų vertybių suvokimą ir vertinti bei didžiuotis tik tuo, ką pasiekei pats.

Tėvukai kartu buvo ir yra tikra komanda, jau penkiasdešimt antri metai kaip jie kartu, padarė daug gražių darbų.

Mačiau, kaip yra svarbu, kad šalia esantis žmogus palaikytų, patartų ir padėtų. Manau, kad mamytės buvimas stipriai prisidėjo prie jo sėkmės ir pasiekimų.

Džiaugiuosi, kad tėvukas tai supranta ir vertina.

Apie paslaptingai "sumedžiotą" pyragą

Inga "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad tėvukas, kaip žinia, medžiotojas, ir viena jo istorija jau keliauja iš vaikų anūkams, o iš anūkų, ji tikisi, ir proanūkiams...

- Kai dar buvome maži, labai laukdavome jo grįžtančio iš medžioklės, - tęsia pašnekovė. - Kartą tėvelis grįžo labai pavargęs, mes išsižioję laukiame, ką gi jis ištrauks iš visokių kvapų turinčios kuprinės...

Ogi traukia pyragą su razinomis.

Pasak Ingos tokių pyragų parduotuvėse nepardavinėjo. Matyt, kažkuriame kaime tokius kepdavo.

- O jis ir visą istoriją pasakojo, - juokiasi I. Gusiatina. - Sako, einu mišku, žiūriu tik, strykt, ant kelmo - zuikis. Tas zuikis ir klausia, ar tu - Martinas? Aš, sakau, taip - Martinas. O tai tu sako augini Ingutę ir Eduką. Taip, sako, aš auginu. Na, tai va, perduok šį zuikio pyragą jiems.

Aš paskui prieš miegą dar ilgai gulėdavau galvodama, kaip tas zuikis tešlą minkė ir net susimąstydavau, o iš kur tas razinas jis gavo... Žodžiu, po šiai dienai turiu labai lakią vaizduotę.

Panašiomis istorijomis lepina ir anūkus, kurie sukelia plačią šypseną jo veide.

Smagu prisiminti ir kaip vaikystėje visa šeima važiuodavome į Jokūbavą, kur turėjome sodus. Gerą pusvalandį, riedėdami su  "Žiguliuku", visą kelią kartu dainuodavome įvairias rusiškas bei lietuviškas dainas, - į prisiminimus panirsta I. Gusiatina.

Galima sužavėti tik savo vertybėmis

Bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Martinas Gusiatinas (viduryje) ir premjeras Andrius Kubilius.

Pasak Ingos, tėvuko nesužavėsi prabangiais automobiliais, laikrodžiais ar kitokia prabanga:

- Tai yra žmogus, kurį gali sužavėti tik savo profesionalumu, darbštumu, sąžiningumu, padorumu ir nuoširdumu.

Jis itin vertina teisybę. Yra geras pavyzdys žmogaus, kuris gyvena ne tik dėl savęs, jaučia didelę atsakomybę už kitą žmogų, jam labai svarbu šalia esančių žmonių gerovė, nėra abejingas  ir jų problemoms.

Puikybės ir valdžios egzaminą jisai išlaikė.

Man tėvukas yra žmogus, kuris turi labai savitą asmenybės balansą. Tai ir labai stipri asmenybė, turinti stiprų vertybinį pamatą, intuiciją, aštrų protą, tvirtą būdą ir stotą, gerą humoro jausmą, bet paraleliai labai paprastas, nuoširdus ir tikras.

Esu įsiminusi tėvuko žodžius, kad negalima leisti sau užsnūsti.

Kiekvienas jo rytas prasideda nuo mankštos bei pasivaikščiojimo prie jūros.

Judėjimas yra pagrindinis jo gyvenimo variklis. Mėgstamiausias laisvalaikio būdas – buvimas gamtoje. Itin mėgsta grybauti, medžioti, anksčiau ir žvejodavo.

Danės upės krantinėje, šalia Žvejo skulptūros bei istorinės miesto rotušės, surengta Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko inauguracijos šventė. Inauguruotas miesto meras Vytautas Grubliauskas - dukra Elzė atnešė jam trimitą. Ceremoniją vedė aktorius Vytautas Paukštė (dešinėje), viduryje - miesto garbės pilietis Martinas Gusiatinas. Inauguracija

Manau, jis vienas iš nedaugelio, kuriam gyvenime pavyko puikiai išlaikyti puikybės ir valdžios egzaminą! Juokaujame su dukra, kad tokio kaip jis ženklo horoskope nėra, nes jis labai jau nestandartinis...

Kai buvo nuspręsta parduoti UAB "Klaipėdos Smeltė", buvo ekonominė krizė, tad aplinkiniai tvirtino, kad nieko iš to sandėrio išspausti tikrai nepavyks.

Tačiau tuo metu tai buvo vienas iš sėkmingiausių sandorių Lietuvoje. Tėvukas sandorio sėkmę įvertino taip: "Dievas duoda man, nes žino, kad duosiu kitam".

Nors tėvų pozicija visuomet buvo gerus darbus daryti tyliai., tačiau aš kaip dukra šiandien atvirai noriu pasidžiaugti jų gražiais garbingais darbais.

Tuo metu pranciškonų vienuoliai planavo statyti onkologijos centrą ir koplyčią. Tėvukams patiko ši idėja, kadangi žmonės ateis vedini rimtų problemų, nevertinant jų tautybės ar tikėjimo.

Todėl buvo priimtas sprendimas pilnai finansuoti ir kuruoti koplyčios statybą. Įgyvendinus projektą buvo padovanoti ir specialiai koplyčiai pagaminti unikalūs vargonai.

Džiugu, kad tai padėjo koplyčiai tapti ne tik ligonių, jų artimųjų ir kitų tikinčiųjų maldos namais, bet ir dar vienu Klaipėdos krašto kultūros centru, į kurį atvyksta koncertuoti žymūs atlikėjai iš viso pasaulio.

Kadangi mano seneliai “babuška” ir “dieduška” buvo sentikiai, tėvukas negalėjo būti abejingas ir Klaipėdos sentikių bendruomenės siekiui įgyvendinti naujos Klaipėdos Dangun ėmimo ir Mykolo sentikių cerkvės statybą.

Tėvai ėmėsi finansuoti tik pradėtą cerkvės statybą.

Nemažai pastangų buvo įdėta siekiant papuošti cerkvę autentišku interjeru.

Gyvena "Memelio miesto" projektu

Šiuo metu vyksta “Memelio miesto” projekto įgyvendinimas, - tęsia I. Gusiatina.

- Tėvuko kaip verslininko pagrindinis prioritetas nėra asmeninė gerovė - projektu siekiama papuošti, atgaivinti miestą, sukurti klaipėdiečiams ir svečiams smagią aplinką, prisidėti prie Klaipėdos įvaizdžio formavimo.

Jo vaidmuo mūsų bendrovėje yra pats svarbiausiais, sprendimai lemiantys.

Tėvukas labai vertina savo kolektyvą ir džiaugiasi sukūręs šaunią komandą, su kuria tikiuosi bus įgyvendintas dar ne vienas svarbus projektas.

Džiaugiuosi, kad galiu didžiuotis savo tėvais.

Žmonės linkę ieškoti idealų išorėje, o man pasisekė, kad maniškiai visuomet  šalia.

BIOGRAFIJA

Martinas Gusiatinas (g. 1942 m. vasario 21 d.) – Lietuvos verslo vadybininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės politinis veikėjas.

Biografija: Broliai Michailas Gusiatinas ir Vadimas Gusiatinas.

Nuo 1959 iki 1966 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultete. Žaidė „Politechnikos“ futbolo komandoje.

Nuo 1966 iki 1970 m. Klaipėdos „Baltijos“ laivų statyklos inžinierius, 1970–1972 m. Medžio apdirbimo kombinato vyr. konstruktorius, 1972–1975 m. Požeminių darbų statybos tresto Nr. 193 vyr. konstruktorius.

Nuo 1975 m. iki 1987 m. Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas.

Nuo 1987 m. iki 1999 m. AB „Naftos terminalas“ generalinis direktorius, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Nuo 1999 m. AB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius, prezidentas.

Buvęs LKAB "Klaipėdos Smeltė" valdybos pirmininkas Martinas Gusiatinas (kairėje) ir naujasis "Klaipėdos Smeltės" valdybos pirmininkas, bendrovės generalinis direktorius Rimantas Juška. Eimanto Chachlovo nuotr.

1995–1997 m. (LDDP sąraše) ir 2003–2007 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, nuo 2001 iki 2005 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus narys.

Buvo Klaipėdos universiteto tarybos nariu.
 

Miesto Garbės pilietis Martinas Gusiatinas ir bendrovės "Klaipėdos Smeltė" vadovas Rimantas Juška su drauge Jelena (pora dešinėje). Klaipėdos jūrininkų ligoninės veiklos 20-metis (minėjimas, šventė). Autorius: Egidijus Jankauskas