"Tai geras metas ne tik papildyti savo santykius romantiška liepsnele ar galbūt pradėti naujus, bet ir pagalvoti apie saugų seksą bei nepamiršti pasirūpinti savo lytine sveikata.
Prezervatyvų ir lubrikantų paklausa vaistinėse nemažėja, ir tai yra gerai - vadinasi, žmonės nori sekso, intymumo, o tai, pasak mokslininkų, teigiamai veikia sveikatą, santykius ir savijautą", - sako vaistininkė Juta Namsonė ir dalijasi informacija, kurią gavo naršydama po populiariausias medicinos svetaines ir apibendrindama įvairias įdomias išvadas.
Taigi, ką pastaraisiais metais apie seksą ir seksualumą sveikatos kontekste sužinojo įvairių mokslo sričių atstovai - nuo medikų iki sociologų?
Seksas ir gerovė
Tai, kad reguliarus ir dažnas seksas su mylimu žmogumi visais atžvilgiais yra naudingas sveikatai, jau ne kartą buvo pasakyta.
Čia aktualus klausimas: ką iš tikrųjų reiškia "dažnai"?
Įdomu tai, kad ryšys tarp sekso dažnumo ir gerovės yra reikšmingas tik santykiuose su nuolatiniu partneriu.
Kalbant apie dažnumą, gerai sveikatai ir savijautai užtikrinti pakanka, kad partneriai mylėtųsi bent kartą per savaitę.
Geros savijautos skirtumai tarp žmonių, kurie seksu užsiima kartą per savaitę, ir tų, kurie seksu užsiima rečiau nei kartą per mėnesį, buvo didesni nei skirtumai tarp uždirbančių 75 000 JAV dolerių ir uždirbančių 25 000 JAV dolerių.
Galima teigti, kad laimingesni žmonės dažniau užsiima seksu, nes jų santykiai yra geri.
Tokiu atveju geras seksas būtų tiesiog gerų santykių dinamikos pasekmė.
Taip pat tikėtina, kad apskritai pozityviau nusiteikę žmonės dažniau užmezga artimus santykius, o tai savo ruožtu prisideda prie jų gerovės.
Išvada: šis ciklinis procesas reiškia, kad laimingi žmonės tampa dar laimingesni.
O kaip dėl meilės?
Besibaigiantis 2017 m. tyrimas rodo netikėtą meilės svarbą - kalbama apie tai, kad seksas turi mažesnę reikšmę nei meilė, kuri lydi partnerių abipusį seksualumą.
Šio tyrimo autoriams pavyko tiksliai nustatyti, kad kasdienis partnerių bučiavimasis, apkabinimas ir prisilietimai unikaliai prisideda prie pasitenkinimo santykiais ir bendros gerovės.
Žmonėms gali sumažėti seksualinis aktyvumas senstant arba veikiant kai kuriems kitiems fiziniams pokyčiams.
Be to, poros, kurios neseniai susilaukė vaiko, gali rečiau užsiimti seksu.
Tačiau jei šios poros išlaiko abipusį prieraišumą, tai gali kompensuoti galimą neigiamą sumažėjusio seksualinio aktyvumo poveikį. Ir atvirkščiai - jei poros jaučia, kad jos tolsta viena nuo kitos ir todėl rečiau užsiima seksu, jos gali dirbti ties savo fiziniu ryšiu, kad atnaujintų tiek seksualinį aktyvumą, tiek kitas meilės apraiškas.
Išvada: fizinis partnerių bendravimo pagrindas gali turėti stebėtinai didelę reikšmę.
Keletas žodžių apie meilės kalbą
Psichologijoje (taip vadinami "liaudiški" patarimai, kurie atrodo moksliški, bet nėra pagrįsti įrodymais) vyrauja nuomonė, kad kiekvienas iš mūsų atstovauja išsivysčiusiai meilės kalbai - pripažinimo žodžių rinkiniui, dalijimuisi santykiuose skirtu laiku, dovanų gavimui, rūpinimuisi mylimu žmogumi ir prisilietimams.
Poppsichologijos kontekste problemų kyla, kai partneriai kalba skirtingomis kalbomis.
Kai kurie mokslininkai nusprendė persvarstyti šį klausimą, be to, psichologijos mokslas visiškai nepalaiko šios idėjos. Pasak psichologų, meilė nėra kalba, kuria techniškai turime išmokti kalbėti ir elgtis.
Tai pernelyg supaprastintas požiūris.
Esmė: vienu metu reikia kelių meilės išraiškų, o šie poreikiai laikui bėgant gali keistis, nes gyvenimas ir santykiai vystosi.
Ar neplanuotas seksas yra "karštesnis"?
Nors aistringiems filmų žiūrovams atrodo, kad aistringiausias seksas vyksta dėl impulsyvumo, tyrimai to nepatvirtina kaip aksiomos.
Naujausi tyrimai parodė, kad nors daugelis žmonių palaiko spontaniško sekso idealą, tyrėjai negavo įrodymų, kad realiame gyvenime ir realioje seksualinėje patirtyje neplanuotas seksas būtų aistringesnis, taigi ir malonesnis. Iš tiesų planavimas yra svarbus.
Seksas ir vyresnis amžius
Praėjusiais metais JAV atliktas išilginis gyvenimo, seksualumo ir protinio aštrumo tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių seksualinis aktyvumas susijęs su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis.
Duomenų rinkinys yra reprezentatyvus visos šalies mastu, į jį įtraukta informacija apie tai, kaip dažnai amerikiečiai savanoriškai lytiškai santykiauja su partneriais (ne visada lytinius santykius), kokį malonumą patiria iš sekso (ar patyrė orgazmą, ar ne) ir kiek emociškai patenkinti jaučiasi dėl savo seksualinių santykių.
Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad seksas buvo susijęs su geresne smegenų sveikata visose tiriamose amžiaus grupėse, nors buvo ir nedidelių skirtumų.
75-90 metų amžiaus žmonėms pagrindinis veiksnys buvo sekso dažnumas.
Nustatyta, kad šios grupės žmonių kognityvinės funkcijos buvo gerokai geresnės, nes jie turėjo lytinių santykių bent kartą per savaitę.
Savo ruožtu 62-74 metų amžiaus žmonėms svarbiausias smegenų sveikatos veiksnys buvo sekso kokybė tiek fiziniu, tiek emociniu aspektu.
Išvada: seksas nėra tik jaunų žmonių užsiėmimas. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių, sulaukę 62 metų, vis dar užsiima seksu.
Seksualinė sveikata ir geri lytiniai santykiai (net ir vyresniame amžiuje) daugeliui žmonių yra svarbi gyvenimo kokybės dalis.
Todėl jei yra kokių nors problemų, kurios gali juos paveikti, reikėtų stengtis jas spręsti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą