Gal tai per didelis savęs mylėjimas ir susikoncentravimas į savo poreikius?
Mano žentas medikas. Atsakingas darbas, operacijos, dabar dar covid, budėjimai paromis, izoliacijoje esančių kolegų pavadavimas. Grįžta namo visiškai išsunktas. Bet jei tik namie, visas likęs laikas žmonai ir vaikams. Žaidžia su jais žaidimus, kažkur visi važiuoja pasivaikščiot, kartu leidžia laiką. Žento sunki vaikystė, jaunystė, didelė šeima, niekas nelepino, daug dirbo...
Gal šitas meras koks vienturtis, gal seneliams ir tėvams buvo vienintelis lepinamas vaikas?
Gal visą gyvenimą apie jį kaip apie pasaulio centrą visi sukosi, tai dabar sunku savo laiką, mintis ir energiją dalintis su kitu žmogumi. O jei dar vaikai atsirastų, tai gal dėtų į kojas nuo šeimos ilsėtis vos iš darbo grįžęs. Moteris visus 4 namų kampus laikytų.
Tokiam geriau viengungiauti, o būnant mero statuse turėti sugyventinę irgi kažkaip ne lygis ir nesolidu.

Net neieškok.nerasi.(Nebent pavyktų su našle)Moterys
dabar ne moterys o kažkokios hibrides.Moteriskumas paskutinėje vietoje.Pirmoje vietoje karjera ir be saikis reikalavimas iš kito

Nežinau nežinau,bet tai jau panašu į snobą.Ar gali būti įdomu taip suvaržytai gyventi,maitintis.Ar neatrodo,kad tai gyvenimas ne tik dėl savęs,bet ir kitiems pasirodyti.O tai ir yra netikra.