Šių laikų dvarelio Tauralaukyje, Klaipėdos g. 6, vartai ir tvora sumūryti iš sklype rastų plytų. Vartų fasade galima išvysti signetines plytas su 4 rūšių įrašais. Retesnis - „F.F. MEMEL“. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Molyje išdegti Klaipėdos istorijos pėdsakai (7)

Plytos. Iš pirmo žvilgsnio tai - paprasčiausia statybinė medžiaga, tačiau Klaipėdoje galima rasti ypatingų senų plytų, kurios atskleidžia net istoriniuose šaltiniuose galbūt neužfiksuotas miesto gyvenimo aplinkybes.
Tęsinys. Pradžia „Vakarų eksprese“ Nr. 35 (8490)

Plytų kapinės

Žmogaus susidūrimas su senovinėmis signetinėmis plytomis gali būti ir visiškai netikėtas: taip nutiko apleistą sklypą Klaipėdoje, Tauralaukyje, įsigijusiai Urnikų šeimai. Tvarkant teritoriją Klaipėdos g. 6 aptikta plytų su mažiausiai keliolikos rūšių įspaudais. Toje vietoje prieš šimtmetį buvo Tauralaukio dvaro žemė, veikė populiari kavinė „Gasthaus“.

„Kai prieš 11 metų įsigijau šį sklypą, ten buvo tikras šiukšlynas. Būta vieno seno pastato pamatų likučių, ant kurių pastatytas mano dvarelis. O statybininkai, betvarkydami didelį sklypą, ir po žeme, ir šiaip išmėtytų griuvėsiuose rado visokiausių plytų. Jomis ir takelis klotas. Nė viena neiškeliavo, viską sumūrijau į naujus pastatus, tvorą, vartus. Dovanų nesu gavęs, viskas - iš čia“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo verslininkas Vidmantas Urnikas. Jo valdose, be kita ko, stovėjo ir garsieji Prūsijos karalienės Luizės ąžuolas (nebeišliko), paminklas su jos bronziniu atvaizdu (statytas 1900 m., sunaikintas sovietmečiu).

Keletą signetinių plytų galima apžiūrėti ir nekeliant kojos į privačią valdą: jos įmūrytos vartuose iš gatvės pusės. Iškart į akis krenta didžiausia (27X13 cm) su plokštumoje aiškiai matomu įspaudu „F.F. MEMEL“. Retas egzempliorius. Tokios plytos degtos vadinamojoje Klaipėdos plytinėje, kurią Friedrichas Theodoras Gottschalkas Feinholzas (inicialai F.F.) valdė nuo 1849 m. iki 1863 m. Uostamiestyje yra rasta ir plytų su ilgesniu įrašu - „F. FEINHOLTZ. MEMEL“.

Vartų fasade - ir plytos su įrašais „F&G“ (siejama su Tauralaukio plytine, veikusia dešiniojoje Dangės pakrantėje dabartinio Botanikos sodo teritorijoje), kurių sklype buvo daug, ir nukeliančios į už šimtų kilometrų esančias plytines. Tai - „Garbeniencken 3.“ ir „B. WEHLAU“ įspaudai.

Pirmoji įamžino Garbeninken dvarą, buvusį dab. Kaliningrado srityje. Rašoma, jog pati plytinė vokiškai vadinosi „Hirschfeld“ (liet.- elnių laukai) ir egzistavo 1852-1945 m. Ją valdė Hothų šeima. Įdomu tai, kad Tauralaukio dvarelio teritorijoje rastos plytos su įspaudais „Garbeniecken 2.“, „Garbeniecken 4.“. Versija: skirtingais skaičiais galėjo būti žymima skirtingų tam pačiam savininkui priklausiusių plytinių produkcija.

„B. WEHLAU“ - tai Wehlau (liet. Vėluvos) gyvenvietė (dabar - Знaменск) Kaliningrado srityje. Vartuose galima rasti ir iš Mėmelburgo piliavietės atkeliavusių plytų (31X15 cm).

  Signetinių plytų įvairovė iš teritorijos Tauralaukyje, kur prieš šimtmetį buvo kavinė „Gasthaus“. Labiausiai intriguoja didelė plyta iš Telšių r. buvusio Biržuvėnų dvaro plytinės su 1872 m. data ir bajorų Gorskių bei Burbų heraldika. Deniso NIKITENKOS nuotr.
Signetinių plytų įvairovė iš teritorijos Tauralaukyje, kur prieš šimtmetį buvo kavinė „Gasthaus“. Labiausiai intriguoja didelė plyta iš Telšių r. buvusio Biržuvėnų dvaro plytinės su 1872 m. data ir bajorų Gorskių bei Burbų heraldika. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Bajoriška mįslė

Šių eilučių autorius buvo palydėtas į dvarelio teritoriją, kurioje - dar daugiau signetinių plytų. Įspūdingiausia ir mįslingiausia - 31X15 cm dydžio, pagarbiai įmūryta į gyvenamojo namo fasadą. Joje - raidės „N.G.“, skaičius „1872“ ir keisti ženklai per vidurį.

Teko konsultuotis su salantiškiu nevyriausybinės organizacijos Heraldikos akademijos direktoriumi Pauliumi Vaniuchinu.

„Plytoje įspaustas Beržėnų dvaro (Kelmės r.) savininkų Napoleono Liudviko Tito Gorskio ir jo sutuoktinės Irenos Burbaitės jungtinis herbas. Jo skydas - rokokinis, dviejų laukų. Heraldinėje dešinėje - Gorskių giminės Nalęcz (Raištis) herbas, kairėje - Burbų giminės Odyniec III (Kryžius užlenktais galais) herbas. Virš herbo skydo - raidės N.[alęcz] G.[orski]. Po herbu - data 1872“, - patyrinėjęs „Vakarų ekspresui“ parašė heraldikos žinovas P. Vaniuchinas.

Tiesa, pati plytinė buvusi taip pat bajorams Gorskiams priklausiusio Biržuvėnų dvaro (Telšių r.) apylinkėse (dvare rasta analogiška plyta su 1873 m. data, yra ir su 1868 m). Kaip į Prūsijos karalystėje buvusį Tauralaukį XIX a. galėjo atkeliauti plyta iš Rusijos imperijos teritorijoje buvusio Biržuvėnų dvaro plytinės, didžiulė mįslė.

Į dvarelio fasadą ir šalia esantį pastatą įmūrytos plytos su įspaudais „G“ (Götzhofen, t. y. Klaipėdoje buvusio Gedminų dvaro plytinių trumpinys), „JANISCHKEN“ (buv. Joniškės dvaro prie Malūno tvenkinio uostamiestyje plytinė), „W“ (1782-1814 m. vieną iš plytinių Klaipėdoje turėjusio pirklio Wilhelmo Wachseno inicialas), „W.Koch. Kratzwick“ (dab. Lenkija, Kraśnica miestelis, plytinė 1906 m. priklausė Guidui Henckel von Donnersmarck), „CADINEN“ (dab. Lenkija, Kadynės miestelis) su stilizuota karūna ar vyskupo mitra (naudota dvaro plytinę modernizavus paskutiniajam vokiečių imperatoriui ir Prūsijos karaliui Wilhelmui II, valdžiusiam 1888-1918 m.).

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder