„Klaipėdos energijos“ teritorijos konversija: daryti labai gerai ar tiesiog padaryti?

(3)

Klaipėdos politikai viešai pradėjo nagrinėti baigiamą rengti senosios „Klaipėdos energijos“ katilinės (Danės g. 8) teritorijos konversijos studiją.

Po diskusijos Savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete ryškėja dvi nuomonės: pirma, iškelti šilumos gamybą ir teritoriją maksimaliai pritaikyti visuomenės poreikiams, antra, palikti veikiančius šildymo katilus ir taip sutaupyti pinigų.

Konversijos studiją rengiančios MB „Bauland“ direktorius Donatas Baltrušaitis sako, kad studija nagrinėja tris galimus teritorijos įsisavinimo variantus, tačiau studijos rengėjai siūlo miestui rinktis maksimalų. Tokiu atveju šilumos energijos gamyba šioje teritorijoje būtų visiškai nutraukta, paliekant tik paveldosauginius statinius ir įrenginius bei kaminą kaip teritorijos dominantę.

Istorinėje katilinės dalyje galėtų kurtis muziejus, edukacinės, renginių erdvės. Šalia iš abiejų pusių palei Danę esančius du sklypus būtų galima parduoti privatiems investuotojams gyvenamajai ir komercinei statybai vystyti.

Tokiai idėjai pritaria Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus. Jo nuomone, tokioje vietoje vystomas projektas yra orientuotas dešimtmečius į priekį ir, jei daryti, tai reikia daryti labai gerai.

Politikas mano, kad toks kvartalas galėtų atgaivinti Klaipėdos centrinę dalį, paskatinti žmones vėl kurtis mieste, nes dabar geros kokybės būstų Klaipėdoje trūksta, žmonės keliasi gyventi į užmiestį.

A. Vaitkus net rimtai svarsto menininkų idėją katilinės kaminą paversti pasaulinio lygio instaliacija - savotišku pleištu, kuris simboliškai įsiskverbtų Klaipėdoje, „pervertų“ žemės rutulį ir išlįstų kitame pasaulio krašte.

Per didelės ambicijos

Tačiau didelę miesto planavimo patirtį turintis Klaipėdos administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų užsibrėžti per didelių tikslų.

„Kad su dideliais norais neatsidurtume tam tikroje vietoje“, - bando perspėti K. Macijauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Klaipėdoje net privačiam verslui sunku vystyti nekilnojamojo turto projektus: ilgus metus tuščias stovi Klaipėdos centre buvusio „Trinyčių“ fabriko sklypas, apleisti buvusio Klaipėdos grūdų malūno statiniai, sunkiai vystomi kiti objektai: „Memelio mietas“, „Bastionų namai“.

„Savivaldybei su savo lėtaeigiu mechanizmu net šansų nėra“, -  sako K. Macijauskas.

Jis mano, kad katilinė galėtų toliau veikti, o Savivaldybė turėtų apsiriboti minėtos teritorijos Danės krantinių, aplinkinės infrastruktūros ir kelių sutvarkymu, o sklypus pasiūlyti privatiems investuotojams. „Klaipėdos energijos“ istoriniai pastatai galėtų tapti veikiančiu gyvu muziejumi.

Anot K. Macijausko, palikus veikiančią elektrinę, nustatyta sanitarinė zona praktiškai netrukdytų vystyti gyvenamosios statybos kaimynystėje atsilaisvinusiuose sklypuose.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys pastebi, kad sanitarinės zonos būtų galima visai atsisakyti dabar esamą 100 megavatų šilumos katilų pajėgumą sumažinus 2-3 kartus.

Tam neprieštarauja ir „Klaipėdos energijos“ vadovas Antanas Katinas, nes realus šilumos energijos poreikis šioje miesto dalyje yra apie 30 megavatų. Direktorius pastebi, kad ir šiuo metu katilai kaip rezerviniai per metus naudojami tik 1-2 mėnesius žiemą paspaudus šalčiams.

A. Katinas taip pat akcentuoja, kad iš dabar užimamos teritorijos „Klaipėdos energija“ visiškai išsikelti negali.

„Čia susijungia dvi magistralinės trasos ir tų tinklų nėra kur iškelti“, - sako A. Katinas. Anot jo, planuojama tik išorėje esančias trasos dalis perkelti po žeme. Tam ketinama prašyti ES fondų paramos.

Pirkti ir parduoti

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis mano, kad „Klaipėdos energija“ galėtų pirmiausia nupirkti žemę iš valstybės, kurią dabar nuomojasi, o Savivaldybė sutvarkytų krantines ir teritorijos infrastruktūrą. Tuomet jau būtų galima sklypus parduoti investuotojams ir gauti „gerus pinigus“.

Studijos rengėjai paskaičiavo, kad 6,5 hektaro ploto sklypai, kuriuos būtų galima parduoti, yra verti daugiau nei 12 milijonų eurų. Tačiau žemė yra valstybinė ir nepriklauso nei įmonei, nei Savivaldybei. Kitais skaičiavimais, „Klaipėdos energijai“ priklausančių statinių: sporto salės, valgyklos ir t. t. konversinėje teritorijoje vertė siekia apie 1 milijoną eurų.

Studijoje taip pat akcentuojama, kad teritorijos pritaikymas visuomenei Savivaldybei ir „Klaipėdos energijai“ gali kainuoti apie 17 milijonų eurų.

Akivaizdu, kas pasirenkant bet kurį konversijos variantą miestas tiesioginės finansinės naudos neturės. Atsiranda tik galimybė projektui pritraukti ES lėšas. Taip pat lieka klausimas, ar „Klaipėdos energijos“ išlaidos ir svarstomas naujos katilinės statybos projektas nepadidins šilumos kainos mieste.

Galutinė „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversijos studija turėtų būti pateikta už poros savaičių. Vėliau Klaipėdos miesto politikai turės apsispręsti, kuriuo keliu eiti.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder