Gintaro rinkimas gali baigtis skaudžiai - tokie nudegimai gyja mėnesiais
Šie nedideli gintarą primenantys fosforo gabalėliai yra užsideganti cheminė medžiaga, dažnai po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes.
Į jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po II-ojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami per laivo bortą ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos.
Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
Baltasis fosforas yra pavojingas, kadangi dėl sąlyčio su oru jis pradeda rūkti, savaime užsidega ir gali įkaisti net iki 1000°C. Todėl reikėtų vengti jį liesti, nes taip galima stipriai nusideginti.
Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai (iki 2-3 mėn.). O fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.
Baltasis fosforas vizualiai labai panašus į įprastą gintarą ir nors skiriasi šių medžiagų tankis, tačiau atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga.
Tad nusprendę rinkti gintarus, laikykitės visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėkite pirštines, nedėkite surinktų akmenukų į kišenes ir leiskite surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje.
Jei radinys staiga pradėtų kaisti ar net degti – reaguokite greitai. Cheminės medžiagos pažeistą vietą kuo skubiau gausiai vėsinkite vandeniu ir kreipkitės į medikus. O jei įtariate, jog aptikote būtent į baltąjį fosforą panašią medžiagą, nemeskite radinio bet kur į šalį, o apie jį praneškite Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai telefonu (8 5) 273 2995.
Rašyti komentarą