Ji minta žuvimis, taip pat paukščiais, driežais ir mažais žinduoliais, o savo grobį sutraiško dantytu liežuviu.
Šis evoliucijos šedevras turi dar didesnę gudrybę - jos žvynai, kuriuos mokslininkai palygino su neperšaunama liemene, apsaugo ją nuo piranijų atakų. Tvirti, bet lankstūs, o jų savybės netgi patraukė JAV karinių oro pajėgų dėmesį.
Arapaima yra gyvūnų karalystės terminatorius, tačiau turi lemtingą trūkumą: ji gerai valgoma. Vietos gyventojai ją vadina pirarucu, o dėl tvirtos baltos mėsos ir minimalaus kaulų kiekio ji dar vadinama Amazonės menke.
Ši žuvis yra svarbus maisto šaltinis vietos bendruomenėms, taip pat vertinama išrankių kai kurių didžiausių Brazilijos miestų valgytojų.
Upės milžino gelbėjimas
Šiuo metu Brazilijoje arapaimų žvejyba uždrausta, išskyrus tuos rajonus, kuriuose sudarytos bendruomenių valdymo sutartys, aiškina Brazilijos ekologas Joao Campos-Silva.
Camposas-Silva priklauso Institutio Jurua, vienai iš daugelio organizacijų, dirbančių su bendruomenėmis ir atvejais pagal vietines programas, kuriomis siekiama tvariai auginti ir galiausiai atgaivinti šią rūšį.
Amazon gentys naudoja dronus miškų kirtimo stebėjimui
Brazilijos atogrąžų miškai Amazonės gentys bepiločiais orlaiviais stebi Brazilijos atogrąžų miškų kirtimą Drėgnuoju metų laiku arapaimos keliauja po užtvindytus miškus, kur dauginasi, o nukritus vandens lygiui grįžta į ežerus.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Institutio Jurua įgyvendino programą, skirtą Juruá upės ir aplinkinių ežerų, esančių šiaurinėje Brazilijos Amazonės valstijoje, populiacijai surašyti, ir apskaičiavo tvaraus sugavimo kvotas kiekvienam ežerui kitiems metams (ne daugiau kaip 30 % suaugusių žuvų, kaip nurodyta vyriausybės rekomendacijose).
Vietos bendruomenės ištisus metus saugo ežero prieigas, kad apsisaugotų nuo nelegalių žvejų, atvykstančių iš už saugomos teritorijos ribų.
Žvejoti leidžiama tik rugpjūčio-lapkričio mėnesiais, o mažesnės nei 1,55 m ilgio žuvys grąžinamos atgal į vandenį.
João Campos Silva apie Amazonės valstijos (Brazilija) upės. Joao Campos Silva apie Amazonės valstijos (Brazilija) upes. Francisco das Chagas Melo de Araujo, dar žinomas kaip Seu Preto, yra bendruomenės lyderis iš Xibauazinho, Amazonės valstijos bendruomenės, kuri viena pirmųjų pradėjo įgyvendinti programą. "Prieš pradedant tvarkyti arapaimą... neturėjome teisės rūpintis šiais ežerais.
Žvejai verslininkai vykdė plėšriąją žvejybą, kai (jie) išgaudydavo tiek, kiek galėdavo," - aiškina jis.
Mūsų ežerai buvo smarkiai ištuštėję ir pergaudomi, o arapaimos beveik neegzistavo.
Po 11 valdymo metų jis sako, kad bendruomenės ežeruose yra daugiau nei 4000 arapaimų.
Campos-Silva, atlikęs tyrimus ežeruose aplink Jurua upę per tą patį laikotarpį, nustatė, kad arapaimų populiacija padidėjo daugiau nei keturis kartus.
Didėjant populiacijai, arapaimos migravo į naujus ežerus ir taip išplėtė savo arealą. Jis apskaičiavo, kad dabar maždaug 330 000 arapaimų gyvena 1 358 ežeruose, esančiuose 35 valdomose teritorijose, o jų valdyme dalyvauja daugiau kaip 400 bendruomenių.
Pasak jo, iš bendruomeninės žvejybos gaunamos pajamos "duoda akivaizdžią socialinę naudą", nes iš jų finansuojamos mokyklos, gerinama infrastruktūra, socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra, taip pat didinama lyčių lygybė.
Seu Preto dukra Raimunda Pires de Araujo sako, kad iki valdymo programos ji neturėjo jokių pajamų.
Dabar ji yra atsakinga už žuvies perdirbimą ir valymą ir uždirba pinigų. "Tokia galimybė didina mūsų savarankiškumą kovojant už geresnį gyvenimą", - sako ji.
"Mūsų darbas buvo pripažintas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, o tai padidino mūsų pasididžiavimą ir pagarbą kitoms bendruomenėms ir organizacijoms", - sako jos tėvas.
"Dabar mes turime galimybę padėti kitoms bendruomenėms įgalinti save."
"Seu Preto sako, kad jie turėtų prisijungti prie teisėtos žvejybos programos ir pradėti tausojančią žvejybą.
"Didžiausias pasididžiavimas, kokį tik galite turėti, yra sugauti žuvį ir niekas neturi teisės jos pasisavinti. "
Campos-Silva tikisi, kad programos sukurtas teigiamas grįžtamasis ryšys paskatins daugiau bendruomenių įsitraukti į programą ir galiausiai padės išsaugoti daugiau Amazonės laukinės gamtos.
"Susiduriame su pasauliniu stambiųjų stuburinių gyvūnų nykimu," - sako jis.
"Šiuo atveju turime labai teigiamą atvejį, kuris aiškiai parodo, kad galime susitelkti, atsižvelgdami į skirtingus gamtosaugos ir socialinius poreikius."
Parengta pagal CNN inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą