Upės ir užtvankos Kretingos rajone: kokie laukia darbai

Per Kretingos rajoną tekanti Tenžės upė, Aplinkos apsaugos agentūros rūpesčiu, bus renatūralizuojama už Europos Sąjungos lėšas. Rajono Savivaldybei šie ekologinę pusiausvyrą turėsiantys atstatyti darbai nekainuos.

Svarbiausias „namų darbas“ – inventorizuoti užtvankas

„Pirmas mūsų pasikalbėjimas komitete įvyko praėjusių metų spalį, kai po Salanto upės užtvankos griovimo viešojoje erdvėje pasklido diskusijos, kad reikia griauti ir Bajorų užtvanką ties buvusiu „Laisvės“ fabriku, Kretingos užtvanką ties Birutės gatve.

Pamatėme, kad daug ko nežinome, nesuprantame, kad mums reikia į daug ką pasigilinti ir tik tada priimti tinkamus sprendimus“, – kodėl inicijavo susitikimą su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais, motyvavo Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis.

Jis ir komiteto nariai, Savivaldybės administracijos specialistai iš Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjo Gintauto Sabo, patarėjo Mindaugo Gudo, Klaipėdos universiteto mokslininko Roberto Staponkaus ne tik išgirdo gerą žinią, kad, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, jau šiais metais bus pradėta renatūralizuoti Tenžės upė, bet ir gavo „namų darbų“: tarkim, Aplinkos ministerijos specialistė Jonė Leščinskaitė patarė nuosekliai inventorizuoti rajono užtvankas, išsiaiškinti, kam jos priklauso, nustatyti bešeimininkius statinius ir tada spręsti, ką norimą su jais daryti – griauti, rekonstruoti, įrengti žuvitakius ir panašiai.

Atlikus užtvankų inventorizaciją, nusimačius jų perspektyvą, galima būtų ieškoti finansavimo europiniuose fonduose.

„Mes irgi turime atsakyti sau į klausimą, kad galime padaryti, pritraukiant lėšų Akmenos-Danės upei sutvarkyti, kokie būtų mūsų keliai, kad situacija gerėtų ir mes galėtume prisidėti prie idėjos įrengti žuvitakius, renatūralizuoti upes ir panašiai.

Juolab kad ir Kretingos miesto seniūnija kelia idėją Akmenos pakrantes sutvarkyti taip, kad jos taptų prieinamos gyventojams, miesto svečiams, galų gale – gal pavyktų surasti lėšų ir Birutės gatvės tiltui rekonstruoti.

Gal tai ir nerealios fantazijos, bet, pradėję nuo mažų, galime nužengti iki didelių darbų“, – S. Baltuonis įsitikinęs, kad į diskusijas reikėtų pakviesti ir visuomenę, rajono ūkininkus, o su rajono tarybos nariais kalbėti ir tartis, kad kitų metų biudžete būtų numatytos ir priemonės, ir lėšos joms įgyvendinti.

„Tik turėdami konkretų planą, galėsime gyventi šalia švarių vandens telkinių, maudytis maudyklose be chemikalų, leisti žuvims laisvai keliauti į nerštavietes“, – pastebėjo politikas, akcentuodamas, kad šiame procese labai svarbu – ir visuomenės švietimas, ir jos nuomonė.

Kodėl renatūralizuojamos upės

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio skyriaus vedėjas G. Sabas akcentavo, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, yra įsipareigojusi siekti geros upių būklės, todėl tam ir sudaromi upių baseinų valdymo planai, imamasi upių renatūralizacijos.

Tarkim, šiuo metu baigiami Nevėžio upės baseino, į kurį patenka 12 upių, tvarkymo darbai, kurie pagerins ekologinę upių būklę.

„Šalyje 80 proc. upių yra ištiesintos, dažniausiai – dėl melioracijos ir žemės ūkiui tinkamų žemės plotų.

Tai – didelė problema, kadangi tokiose upėse nėra gero ekologinio potencialo, upės neturi galimybės pačios atsikurti, – G. Sabas įvardino, kad visiems upių renatūralizacijos darbams yra panaudojamos natūralios medžiagos – natūralūs akmenys, rąstai, šalia upių sodinami medžiai, kas suteikia gerų kraštovaizdžio pokyčių. Atkurti istorinę teisybę nesiekiame.

Mūsų tikslas – kad upės atsikurtų kuo greičiau ir pasiektų gerą ekologinę būklę.“

Aplinkos apsaugos agentūra yra numačiusi 4 upių renatūralizaciją, kuri pagerins 27 km tų upių tėkmės. Tarp jų – ir per Kretingos rajoną tekančios Tenžės upės.

„Nieko nedarant, upės pačios neatsistato. Tai – praeities padariniai. Vakarų šalys jau 30 metų taiko vadinamąsias minkštąsias renatūralizacijos priemones, todėl mums dviračio iš naujo išrasti nereikia. Jau turime dvejų metų stebėsenos rezultatus ten, kur tokie darbai jau padaryti, ir matome gerėjančius rodiklius“, – G. Sabas kalbėjo, kad upės atsistato negreit – teksią palaukti ir 5-erius metus.

Konkrečiai dėl Tenžės upės šiuo metu vyksta tyrimo darbai, projektuotojai laukia, kol ištvinusi Tenžė pasausės, bus atlikti hidrauliniai skaičiavimai. Tenžės upei taip pat bus taikomos švelniosios priemonės, stengiamasi, kad nebūtų pažeisti dirbami laukai. Kur bus dedami akmenys, kelmai, formuojami pylimai, projekto dar nėra parengta, tačiau gamtosaugininkai ramino – dirbami laukai nenukentės, melioracijos niekas nesunaikins.

„Renatūralizuodami Tenžę sieksime sukelti upėje morfologinius reiškinius – tarkim, sudėjus akmenis, formuojasi srovės, jos maišosi, ir tai skatina deguonies atsiradimą vandenyje, gausėja augmenijos ir gyvūnijos“, – kaip bus gaivinama kažkada dėl melioracijos ištiesinta upė, papasakojo gamtosaugininkai.

Jie akcentavo, kad didžiausias upių priešas – žemės ūkio tarša, kuri gali sudaryti nuo 45 iki 80 proc. visos į vandens telkinius išsiplaunančios nitratų azoto taršos apkrovos: pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkantys azoto ir fosforo junginiai. Lietuvos pajūrio upių pabaseinyje į rizikos grupę dėl sutelktosios taršos poveikio patenka 5 vandens telkiniai – Tenžės, Akmenos-Danės, Rąžės ir Smeltalės upės.

„Tokia tarša mažina deguonies kiekį, vadinasi, neauga žuvys, vėžiagyviai“, – konstatavo gamtosaugininkai.

Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas S. Baltuonis neslėpė, kad ši – upių renatūralizacijos – naujovė komiteto nariams darosi įdomi, jiems būtų smalsu pasižiūrėti, kaip upių renatūralizacijos procesai vyksta ten, kur jau atlikti darbai.

„Pavasariop gamtosaugininkai pažadėjo mums parodyti kai kuriuos jau atliktus konkrečius darbus, kad patys pamatytume, įvertintume naudą.

Tada jau galėsime galvoti ir apie Akmeną, juolab kad specialistų teigimu, užtvankų gyvavimo laikas – 50–70 metų, po to jau tenka spręsti, ką su jomis daryti“, – kalbėjo S. Baltuonis, o jam pritaręs rajono vicemeras Dangiras Samalius teigė, kad rajono Savivaldybei būtų naudinga pamatyti ir Tenžės renatūralizacijos projektą. Be upių renatūralizacijos, susitikimo dalyviai aptarė ir potvynių, žuvų migracijos, bešeimininkių užtvankų problemas Kretingos rajone.

Tenžė – 20 km ilgio upė Kretingos rajone, Akmenos-Danės dešinysis intakas. Prasideda 3 km į pietus nuo Darbėnų, šalia Pasertupio kaimo. Teka pietų kryptimi, lygumomis. Įteka į Akmeną 27 km nuo jos žiočių, 4 km į pietus nuo Kretingos.

Upės slėnis daug kur supelkėjęs, susidariusi Tenžės pelkė. Išskyrus trumpą ruožą Daubėnų sodų bendrijoje, upės vaga ištiesinta ir kanalizuota. Upėvardis siejamas su žodžiais težti, tęžta, težo – tižti, šlapti.

​