Neringos paplūdimių infrastruktūrai – studentų vizijos

Pagrindinė biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ inicijuotų dirbtuvių užduotis buvo sukurti unikalaus dizaino, nesudėtingos konstrukcijos, ergonomikos ir tvarumo principais grįstų rekreacinės paplūdimio infrastruktūros elementų – persirengimo kabinų, suoliukų, šiukšliadėžių, poilsio aikštelių – koncepcijas.

Kuriant koncepcijas apibrėžti tam tikri kriterijai. Pavyzdžiui, kuriami paplūdimio objektai turi atitikti Kuršių nerijos mažosios architektūros objektų stilistiką, perteikti vietovės savitumą ir derėti kraštovaizdyje. Taip pat turi būti užtikrintas transportavimo ir sandėliavimo paprastumas ir gamybos medžiagų taupymas. Įvertintas konstrukcijos tvirtinimo pagrindas, siekiant paplūdimio smėlyje užtikrinti maksimalų stabilumą.

Vilniaus dailės akademijos trečiojo kurso Dizaino katedros studentai Neringoje lankėsi ir įkvėpimo čia sėmėsi praėjusių metų rudenį. Iš viso parengta trylika projektų, kurie pristatyt Neringos savivaldybės bei Biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ atstovas.

Gyventojai, užsukę į Savivaldybę, jos pirmajame aukšte gali susipažinti su parengtomis koncepcijomis bei nubalsuoti už labiausiai tris patikusias.

***

Informacija apie Kuršių nerijoje vyksiančias pratybas

Balandžio 11-ąją Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai vykdo orientacinį žygį Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Pratybų metu mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika) nenaudojamos, kasimo darbai nebus vykdomi.

Balandžio 22 – gegužės 10 dienomis Karinės jūrų pajėgos organizuoja karines pratybas „Audros smūgis 2024“ (angl. „Storm Strike 2024“). Atsižvelgiant į pratybų scenarijų ir iškeltus uždavinius, veiksmai bus vykdomi Klaipėdos miesto vakarinėje dalyje, Klaipėdos valstybinio uosto akvatorijoje, Kuršių mariose, Kuršių nerijoje bei visoje Lietuvos Respublikos Baltijos jūros pakrantėje.

Gegužės 7-8 dienomis Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos II Radiolokacinio posto (Žaliasis kelias 1A, Juodkrantės gyv., Neringos m.) bei Alksnynės gynybinio komplekso teritorijose vyks šių pratybų padalinių manevrai, kurių metu bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

***

Socialinis darbas su senyvo amžiaus asmenimis. Kas tai?

Socialinis darbas – palyginti dar nauja profesija Lietuvoje, kurios formavimasis siejamas su nepriklausomybės atgavimu. Kadangi profesija sąlyginai nauja, vis dar iškyla klausimas - ką veikia socialiniai darbuotojai? Kokios jų funkcijos? Pasitaiko ir situacijų, kai socialinio darbuotojo funkcijos painiojamos su slaugytojo funkcijomis.

Socialiniai darbuotojai teikia ar organizuoja socialines paslaugas, kurios nurodytos Socialinių paslaugų kataloge. Kiekvienas socialinis darbuotojas, priklausomai nuo to, su kokia gyventojų grupe dirba, privalo veikti savo pareigybių rėmuose ir atsižvelgdamas į tuo metu esantį teisinį reguliavimą.

Dažniausiai teikiamos socialinio darbuotojo socialinės paslaugos – informavimas ir konsultavimas. Asmenys kreipiasi į socialinius darbuotojus, kai patenka į sunkias situacijas ir jiems nebeužtenka žinių ir gebėjimų patiems jas išspręsti. Tokiu atveju socialiniai darbuotojai suteikia informacijos, konsultuoja ar nukreipia į kitas įstaigas, pas kitus specialistus. Svarbu neužmiršti, kad socialinio darbo pagrindinis tikslas – žmogaus įgalinimas, žmogaus savarankiškumas. Žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą, pats priima sprendimus ir iš to kilusias pasekmes. Todėl neretai naudojamas pasakymas, kad žmogui reikia duoti meškerę, o ne sužvejotą žuvį. Šiuo pasakymu norima vaizdingai ir kartu paprastai paaiškinti, kad socialinio darbuotojo tikslas – atkurti ir ugdyti asmens socialinius gebėjimus, o ne atlikti veiksmus už jį. Taigi ir dirbant su senyvo amžiaus asmenimis svarbu ne atlikti darbus ar išspręsti už asmenį problemas, o asmeniui priminti, kartu veikiant atkurti jo gebėjimus.

Turbūt visi esame pastebėję, kad vyresnio amžiaus žmonės kasdienius darbus atlieka žymiai ilgiau: ilgiau trunka apsirengimas, apsipirkimas, indų ar grindų plovimas. Būkime kantrūs. Nedarykime senjorams meškos paslaugos, atlikdami už juos darbus, kuriuos jie dar patys pajėgūs atlikti, nenugalinkime jų. Leiskime jiems jaustis savo gyvenimo šeimininkais, gebančiais savimi rūpintis. Aišku, pasitaiko situacijų, kai asmeniui gyventi savarankiškai atsiranda tam tikrų iššūkių – dėl ligos ar negalios gali tapti sunku atlikti tam tikrus buities darbus, pasirūpinti higiena, nusipirkti maisto produktų. Socialiniai darbuotojai, įvertinę žmogaus motyvaciją ir gebėjimus spręsti jam kylančias problemas, gali organizuoti asmeniui pagalbą į namus. Tuomet sudaro asmens bylą, paskaičiuoja, kokią sumą asmuo gali mokėti už šias paslaugas, yra pasirašoma paslaugų teikimo sutartis. Šios paslaugos skiriamos, kai asmeniui užtenka pagalbos iki 10 valandų per savaitę ir asmuo dar turi savarankiškumo. Sudėtingesniu atveju, kai asmeniui reikia kompleksinės pagalbos ir nuolatinės priežiūros, socialiniai darbuotojai vertina socialinės globos poreikį ir rekomenduoja socialinės globos rūšį. Socialinė globa gali būti teikiama asmens namuose arba įstaigoje. Už šias paslaugas atsakinga savivaldybė, todėl socialinis darbuotojas, atlikęs savo vertinimą, persiunčia savo rekomendacijas savivaldybei.

Socialinio darbo praktikoje pasitaiko situacijų, kai bendraujant su asmeniu pastebima, kad jis nesiorientuoja erdvėje, laike, neadekvačiai priima sprendimus, tuomet socialinis darbuotojas kreipiasi į savivaldybę, kad būtų inicijuotas asmens teisinio veiksnumo vertinimas, socialinis darbuotojas teikia išvadą, kuri vėliau naudoja teismo posėdžio metu pripažįstant asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.

Senatvė dažnai lydima įvairių ligų ir negalavimų, ir prireikia priemonių, palengvinančių judėjimą, maudymąsi, naudojimąsi tualetu. Socialiniai darbuotojai yra atsakingi už šių priemonių išdavimą, tarpininkauja pateikiant prašymus kompensacijoms priemonėms gauti. Taip pat socialiniai darbuotojai teikia ir šių priemonių nuomos paslaugas. Bet kuris miesto gyventojas ar miesto svečias, susidūręs su liga ar trauma, gali kreiptis į socialinį darbuotoją ir gauti techninės pagalbos priemonių nuomos paslaugą. Nuomojami ramentai, lazdelės, neįgaliojo vežimėliai, dušo kėdės. Taip pat gyventojai, sergantys sunkiomis ligomis, perkantys nekompensuojamuosius vaistus ir gaunantys mažas pajamas, gali gauti piniginę paramą. Socialinis darbuotojas teikia buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris yra būtina vienkartinės pašalpos gavimo sąlyga.

Be šių jau pateiktų socialinio darbuotojo funkcijų, yra ir papildomos veiklos: kartu su užimtumo specialistais organizuojamos šventės, viešinamos teikiamos paslaugos, keliama kvalifikacija, dalyvaujama supervizijose, organizuojamos ir vedamos intervizijos, o kur dar visi biurokratiniai darbai: suteiktų paslaugų aprašymai, suvedimas į sistemas, ataskaitos, raštai, planų kūrimas. Taigi, matome, kad socialinio darbuotojo funkcijos skiriasi su slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo atliekamo sunkaus darbo.

Socialinės pagalbos poreikis vis auga, daugėja ir socialinių paslaugų. Tačiau vis dar pasitaiko situacijų, kai asmens pagalbos poreikiai negali būti užtikrinami dėl paslaugų trūkumo. Su pasigėrėjimu stebime kitų šalių patirtį, pagalbos organizavimą senyvo amžiaus asmenims. Tikimės, kad Lietuvos socialinė politika ir toliau žengs žingsnius senyvo amžiaus asmenų geresnės gyvenimo kokybės link, bus rūpinamasi ir kitomis socialinio darbuotojo kliento grupėmis: šeimomis, vaikais, praradusiais tėvų globą, globėjais (rūpintojais), įtėviais, socialinės rizikos asmenimis, grįžusiais iš pataisos įstaigų.

Neringos socialinių paslaugų centro informacija