Karas Ukrainoje: Ekspertas teigia, kad Rusija gali pasiekti savo, jei laikysis doktrinos

Atnaujinta 07:39 val.

Ekspertas teigia, kad Rusija gali užgrobti Ukrainą, jei laikysis savo doktrinos

Rusijai iki šiol nepavyko užimti visos Ukrainos, nors ji turi didelę žmonių ir ginklų persvarą. Viena iš to priežasčių yra ta, kad Rusijos kariuomenė ignoruoja savo pačios doktriną ir oficialius mūšio lauko taktikos vadovėlius.

Skotas Bostonas (Scott Boston), Rusijos kariuomenės ekspertas iš analitinio centro "RAND Corporation", sakė "Business Insider".

"Daugelis pagrindinių šios doktrinos elementų yra pakankamai tvirti, kad galėtų būti sėkmingų operacijų pagrindas. Tačiau reikia jų laikytis", - sako analitikas.

Pavyzdžiui, kai rusų brigada vykdo puolimą, daliniai turi judėti keliais ešelonais - arba bangomis - karių ir tankų, sinchroniškai su žvalgybos elementais, flangų gynyba, palaikoma inžinerinių dalinių, artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos.

Kartu puolimas turi vykti tam tikro pločio fronte.

Tačiau kai Rusija pirmosiomis karo dienomis bandė surengti žaibišką puolimą Kijevui užimti, šarvuočių kolonos tiesiog judėjo siaurais, perpildytais keliais.

Užspeistas kelio užkardų ir pasalų, jas naikino ukrainiečių artilerija, bepiločiai lėktuvai ir prieštankinės raketos.

Tačiau net ir dabar rusai toliau ignoruoja savo pačių kovos veiksmų vadovus.

Pavyzdžiui, užuot žengę į priekį greitais ir gerai koordinuojamais manevrais, rusai tiesiog apšaudo ukrainiečių gynybines linijas artilerijos sviediniais ir skalndančionis bombomis, derindami tai su tiesioginiais "mėsos puolimais".

Skotas Bostonas (Scott Boston) aiškina, kad doktriniškai pagrįstos atakos taip pat gali būti nesėkmingos. Tačiau rusai dažnai klydo būtent dėl to, kad nesilaikė doktrininių nurodymų, kurie ne veltui buvo įtraukti į vadovus.

Tačiau, analitiko nuomone, be klaidų taktiniu lygmeniu, klaidinga buvo ir bendra Rusijos invazijos į Ukrainą strategija.

Kremlius tikėjosi, kad ukrainiečiai nesukels didelio pasipriešinimo ir šalis bus greitai užimta. Todėl Rusijos daliniai prieš invaziją net neturėjo aiškaus veiksmų plano - tik nustatytą užduotį užimti konkrečią gyvenvietę ar objektą.

Bostonas pažymėjo, kad prieš įsiveržiant į Iraką 2003 m. JAV karinė vadovybė taip pat tikėjosi, kad irakiečiai nesukels didelio pasipriešinimo, tačiau invazijos planas vis tiek buvo parengtas ir jame ypač buvo numatyta aršaus irakiečių pasipriešinimo galimybė.

Kaip pažymėjo analitikas, doktrina ir karių apmokymas mažai ką reikš, jei "jūs būsite pasiųsti daryti netinkamų dalykų su netinkamomis darbo priemonėmis".

Bostonas pripažįsta, kad rusai kai ką padarė teisingai. Visų pirma tai susiję su taktika atremti ukrainiečių kontrpuolimą 2023 m. vasarą, kai rusus dengė tankūs minų laukai.

Karas Ukrainoje: naujausios žinios

Kaip rašo UNIAN, Rusija bando įgyvendinti "tūkstančio pjūvių" strategiją fronte, išsekindama AFU daugybe vietinių mūšių.

Generolas Ihoris Romanenka mano, kad taip ruošiamasi didelio masto Rusijos puolimui, kuris prasidės išsekus AFU.

Taip pat pasakojome, kad Rusija skuba užgrobti kuo daugiau sausumos. Rusijos kariai naudojasi momentu, kol dar turi artilerijos ir gyvosios jėgos pranašumą, laukdami naujų ginklų ir mobilizacijos Ukrainoje.

Estijos kariuomenės vadas siūlo blokuoti Baltijos jūrą.

Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas pradėjo diskusiją dėl galimos Baltijos jūros blokados kartu su Lenkija, Švedija ir Suomija.

Anot jo, tai būtina gynybai stiprinti, kai tuo tarpu Rusija didina savo karinius pajėgumus ir karinę gamybą.

„Dėl to Rusijos ginkluotosios pajėgos greičiausiai negalės ten dislokuoti karinio jūrų laivyno ir oro gynybos, o mes galėsime gauti oro ir jūrinių pajėgų paramą iš savo sąjungininkų“, – žiniasklaida cituoja Heremą.

Jis pridūrė, kad per pastaruosius dvejus metus Estija ruošėsi galimoms grėsmėms apsiginkluodama jūrinėmis minomis ir priešlaivinėmis raketomis.

technologijos.lt

"Sustabdykite žudynes": Donaldas Trumpas parengė slaptą taikos planą Ukrainai ir Rusijai

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trampas parengė detalų taikos planą, kaip užbaigti  Rusijos karą su Ukraina. Dokumentas iki rinkimų laikomas paslaptyje, britų laikraščiui "The Telegraph" sakė šaltinis iš D. Trumpo aplinkos.

Žiniasklaidoje respublikono iniciatyva neaptarinėjama, nes svarbu "neprarasti įtakos svertų". Buvęs Valstijų prezidentas daugiausia dėmesio skirs pranešimui apie savo ketinimus nutraukti karą. Taip jis tikisi į savo pusę patraukti taikos trokštančius rinkėjus.

"Jis nori sustabdyti žudynes. Trumpas sustabdys žudynes, toks bus jo šūkis", - sakė pašnekovas.

Jei laimės antrąją kadenciją, Donaldas Trumpas skirs ypatingą dėmesį planams spausti NATO nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. savo metinio BVP.

Kai kurie NATO lyderiai yra susirūpinę dėl galimo D. Trumpo sugrįžimo į prezidento postą. Respublikonas gali kelti pavojų aljanso egzistavimui ir sabotuoti karinę paramą Ukrainai.

Džo Baideno rinkimų štabo atstovas spaudai leidiniui sakė, kad D. Trumpas esą grasino palikti sąjungininkus, jei jie bus užpulti.

"Jis ketina leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui daryti, ką nori. Dėl to amerikiečiai taps mažiau saugūs", - teigia pašnekovas.

Primename, kad D. Trumpas neseniai pareiškė, jog neduos Ukrainai nė cento, jei Europa nesuderins karinių išlaidų su Valstijomis. Tuo pat metu Ukraina nuo visiško karo pradžios iš Europos Sąjungos yra gavusi daugiau nei 100 mlrd. dolerių pagalbos.

Dienraščio "The Wall Street Journal" žurnalistai anksčiau išsiaiškino, kad bendraudamas su Europos lyderiais Donaldas Trumpas Ukrainą pavadino "Rusijos dalimi".

Be to, respublikonas mano, kad Ukraina yra "visiškai korumpuota" šalis.

R. Sikorskis: Lenkija neatskleis savo kortų, kai kalbama apie karių siuntimą į Ukrainą

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas, kad negalima atmesti Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, yra „teisingas“, o Lenkija „neatskleis savo kortų“, kai kalbama apie galimą karių siuntimą į Ukrainą.

Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Paklaustas, kiek Rusija kelia tiesioginę grėsmę Lenkijai, R. Sikorskis atsakė, kad nemano, jog V. Putinas galėtų pasielgti taip neapgalvotai puldamas NATO valstybę narę. Tačiau R. Sikorskis pažymėjo, kad V. Putinas buvo pasielgė pakankamai neapgalvotai užpuldamas Ukrainą ir dabar yra laikomas karo nusikaltėliu.

Remdamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiais, kad jis nieko neatmeta, kai kalbama apie Vakarų karių buvimą Ukrainoje, R. Sikorskis pareiškė, kad teisinga V. Putiną pastatyti į tokią situaciją, kurioje jis nėra tikras, ką darys Vakarai, o ne iš anksto atmesti tam tikrus variantus.

Paklaustas, ar Lenkija svarstys savo karių siuntimą, jis atsakė: „Mes nerodysime savo kortų. Leisime prezidentui V. Putinui spėlioti, ką darysime".

Jis išreiškė pasitenkinimą tuo, kad JAV Kongresas pagaliau patvirtino karinę pagalbą Ukrainai.

„Ukrainai žūtbūt reikia priešlėktuvinių raketų, kad apsaugotų savo pramonę, elektrines, infrastruktūrą. Manau, daug geriau leisti pinigus Ukrainos gynybai, nei vėliau ją atstatyti", – sakė R. Sikorskis.

Jis pripažino, kad būtų buvę geriau, jei JAV pagalbos įstatymas būtų priimtas anksčiau, tačiau pažymėjo, kad pagalba jau buvo teikiama.

„Manau, kad prezidentas V. Putinas padarytų gerai, jei pripažintų savo invaziją klaida ir iš naujo įvertintų situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad mes padėsime Ukrainai tol, kol reikės“, – sakė jis.

 

Per Rusijos raketos smūgį Charkivui sužeisti penki žmonės

Kol kas jau nustatyta, kad penki žmonės buvo sužeisti per Rusijos raketos smūgį Charkivui.

Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas apie tai pranešė susirašinėjimo programėlėje „Telegram“, praneša „Ukrinform“.

„Kol kas buvo sužeisti penki žmonės. Gydytojai į ligoninę paguldė dar vieną moterį. Gelbėtojai toliau gesina didelio masto gaisrą civilinėje gamykloje", – rašė A.Syniehubovas.

Rusija išdavė V. Zelenskio arešto orderį

Rusijos naujienų agentūros, remdamosi ieškomų asmenų sąrašu iš Vidaus reikalų ministerijos Maskvoje, šeštadienį pranešė, kad Maskva paskelbė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paiešką.

Sprendžiant iš ieškomų asmenų sąrašo, V. Zelenskiui iškelta baudžiamoji byla. Tačiau ministerija nekonkretizavo numanomų kaltinimų.

Rusija į ieškomų asmenų sąrašą jau įtraukė kitus aukšto rango politikus, įskaitant Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas.

Šis sprendimas neturi tiesioginės įtakos V. Zelenskiui, nes Ukrainos prezidentas nėra Rusijos teritorijoje. Jis labiau vertinama kaip simbolinis veiksmas.

Rusija savo invaziją į Ukrainą pateisina neva kaimyninės šalies vykdoma rusakalbių gyventojų priespauda.

Tarptautinis baudžiamasis teismas 2023 metų kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

TBT kaltina V. Putiną esant atsakingu už vaikų ir nepilnamečių grobimą ir deportaciją iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Maskva šiuos incidentus vadina evakuacija.

Pranešama, kad Rusija užėmė Archanhelskės kaimą Ukrainoje

Rusijos pajėgos, anot žiniasklaidos, toliau juda į priekį Ukrainos rytuose. Rusų kariai užėmė Archanhelskės gyvenvietę, šeštadienį pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi žinomu „Telegram“ kanalu „DeepState“.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai apie kaimo užėmimą paskelbė keliomis valandomis anksčiau. Oficialios Kyjivo reakcijos į pranešimus apie dar vienos gyvenvietės praradimą nėra.

Archanhelskė yra už maždaug 15 km į šiaurę nuo Avdijivkos. Ukrainiečių kariai iš šio miestelio prie jau nuo 2014 m. prorusiškų pajėgų kontroliuojamo pramoninio Donecko miesto vartų po įnirtingų mūšių pasitraukė vasarį.

Nuo tada Kyjivui nepavyko stabilizuoti fronto šioje atkarpoje.

Ukraina: šeštadienį fronto linijoje užfiksuoti 74 koviniai veiksmai

Šeštadienį fronto linijoje užfiksuoti 74 koviniai veiksmai, o Ukrainos pajėgos atmušė 18 priešo atakų Avdijivkos sektoriuje.

Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gegužės 4 d. 18 val. atnaujintame prane6ime apie situaciją, teigia „Ukrinform“.

Per dieną Ukrainos lėktuvai smogė septynioms zonoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, tris vadavietėms, dviems priešlėktuvinių raketų sistemoms ir priešo amunicijos sandėliui. Ukrainos oro gynėjai taip pat sunaikino raketą Kh-59/69.m

Ukrainos raketų pajėgos taip pat smogė Rusijos vadavietei, karių koncentracijos zonai, radarui ir dar vienam svarbiam priešo taikiniui.

Priešas sudavė 5 raketų smūgius, 56 oro smūgius ir 53 MLRS atakas Ukrainos karių ir Ukrainos miestų bei kaimų pozicijoms.

"Didžiulė Ukrainos pergalė": "Financial Times" sužinojo detalių apie Rusijos nesėkmę Juodojoje jūroje

Ukrainoje tęsiasi karas su rusais, o tai, kad dabar viena Juodosios jūros dalis yra švari, yra "didžiulė pergalė".

Tokia nuomone su "Financial Times" pasidalijo JAV analitinio centro CNA analitikas Rusijos klausimais.

Kartu jis pabrėžė, kad Rusijos jūrų pajėgų nuostoliai nekompensuoja laimėjimų mūšio lauke.

"Rusija turi vieną didžiausių ir, kaip manoma, pajėgiausių karinių jūrų pajėgų pasaulyje.

Tačiau jį stumia iš esmės komerciniai laivai, kurie technologine įranga nenusileidžia tipiniams Rusijos kariniams laivams", - sakė ekspertas.

Žurnalistai pabrėžė, kad jūrinių dronų ir raketų atakos turėjo didžiulį poveikį Rusijos kariniam laivynui - priešininkams teko atitraukti didžiąją jo dalį nuo Ukrainos krantų.

Novorosijskas tampa vis svarbesne Rusijos karinio jūrų laivyno baze.

"Ukrainiečiai išgąsdino rusus Juodojoje jūroje", - sakė Briuselio vyriausybės mokyklos Saugumo, diplomatijos ir strategijos centro docentas Danielis Fiotas.

Ekspertas pabrėžė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas buvo prispaustas vadinamajame "saugesniame jūrų bastione".

"Tai labai pakenkė Rusijos gebėjimui planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti transporto maršrutus (Juodojoje jūroje, - red.).

Manau, kad tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl matote padidėjusį grūdų tiekimą", - pabrėžė docentas.

Pasak Fioto, pagrindinė rusų problema yra ta, kad jie dar nerado veiksmingo būdo, kaip atgrasyti metodą, kuriuo Ukraina atakuoja jų laivus jūroje.

"Todėl Maskvai nėra prasmės dislokuoti daugiau laivyno Juodojoje jūroje, nes yra tikimybė, kad jiems vėl bus smogta", - pridūrė jis.

Kokie Rusijos karinio jūrų laivyno nuostoliai

Jūriniai dronai pirmą kartą Rusijos karinį jūrų laivyną užpuolė 2022 m. spalį - tada netoli laikinai priešo okupuoto Krymo pakrantės Sevastopolio uoste buvo smogta dviem karo laivams.

Verta pažymėti, kad iki šiol bendri Rusijos karinio laivyno nuostoliai per karą Ukrainoje yra tokie - sunaikinti 26 laivai, kateriai ir vienas povandeninis laivas.

Visų pirma, 2022 m. balandžio mėn. dėl Ukrainos priešlaivinių raketų "Neptun" smūgio buvo sunaikintas Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas - raketinis kreiseris "Moskva". 

Rusai gali rinktis tolesnę puolimo kryptį

Rusijos ginkluotosios pajėgos dėl ankstesnių laimėjimų Rytų Ukrainos Donbaso regione, anot JAV karinių ekspertų, dabar gali rinktis tolesnę puolimo kryptį.

Į vakarus nuo neseniai užimtos Avdijivkos Maskva turi kelias taktines galimybes išplėsti puolimą, pirmadienio vakarą rašė Karo studijų instituto (ISW) Vašingtone analitikai.

Rusijos karinė vadovybė esą gali rinktis – arba veržtis toliau į vakarus iki pramoninio Pokrovsko miesto, arba judėti į šiaurę, kad sustiprintų Časiv Jaro puolimą.

Rusija jau daugiau nei dvejus metus kariauja Ukrainoje. Dėl įstrigusio amunicijos ir ginklų tiekimo, o taip pat vis labiau trūkstant karių, gynėjai praėjusį pusmetį buvo priversti smarkiai gintis.

Praradus tvirtove virtusią Avdjivką į vakarus nuo srities sostinės Donecko, kurį jau nuo 2014 m. kontroliuoja prorusiškos pajėgos, prasidėjo judėjimas fronte.

Jei ankstesniais mėnesiais rusų teritoriniai laimėjimai siekė kelis šimtus metrų, nuo vasario Rusijos daliniai pasistūmėjo 15 km ir užėmė virtinę kaimų.

Ukrainiečiai spaudimą patiria ir į šiaurę nuo Bachmuto regiono. Kijevo duomenimis, Rusijos karinė vadovybė gegužės 9-ąją, kai Maskva minės Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, nori paskelbti apie Časiv Jaro užkariavimą.

Rusijos karas sunaikino arba apgadino beveik 2 000 kultūros objektų

Gegužės 2 d. Ukrainos kultūros ministerija pranešė, kad dėl plataus masto karo Rusijoje balandžio 25 d. buvo apgadinti 1 987 kultūros objektai. Apie 16,3 proc. iš šio skaičiaus – 324 – buvo visiškai sunaikinti.

Ukrainos kultūros objektai dažnai tampa Rusijos dronų ir raketų atakų taikiniais, nes Rusija ir toliau bando ištrinti ukrainiečių tapatybę.

Naujausi duomenys rodo, kad nuo kovo mėn., kai kultūros ministerija pateikė naujausią informaciją, sugadinta arba sunaikinta dar beveik 200 įstaigų.

Į apgadintų objektų sąrašą įtraukti 958 kultūros ir visuomeniniai klubai, 708 bibliotekos, 153 meno mokyklos, 114 muziejų ir galerijų, 36 teatrai, kino ir koncertų salės, 15 parkų, zoologijos sodų ir gamtos rezervatų bei trys cirkai.

Į šį skaičių neįtraukti sugadinti ar sunaikinti kultūros paveldo objektai, kurių kovo mėnesį buvo 945.

Klubų įstaigos, bibliotekos, muziejai, teatrai, koncertų salės ir meno mokyklos buvo apgadintos 281 bendruomenės teritorijoje.

Turimais duomenimis, labiausiai nukentėjo Donecko, Charkovo, Sumų, Černigovo ir Luhansko sritys.

Kultūros ministerija pažymėjo, kad šiuo metu neįmanoma visiškai įvertinti Luhansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono srityse padarytos žalos, nes jos tebėra iš dalies okupuotos Rusijos.

Ukrainos gynybos pajėgos veja priešą iš užimtos Očeretynės dalies

Ukrainos gynybos pajėgos imasi veiksmų, kad išvytų okupantus rusus iš Donecko srities Očeretynės gyvenvietės.

Tai pareiškė Chortycios operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai papulkininkis Nazaras Vološinas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“.

„Kai dėl Očeretynės, tai priešui pavyko prasiveržti ir įsitvirtinti šioje gyvenvietėje. Jos dalis yra kontroliuojama priešo. Bet mes kontroliuojame šią dalį ugnimi. Ginkluotosios pajėgos ir Gynybos pajėgos imasi visų priemonių, kad išmuštų priešą iš ten. Šiuo metu ten vyksta sunkūs mūšiai. Ginkluotosios pajėgos kontroliuoja situaciją“, – sakė atstovas.

Anot jo, priešas šiame ruože dislokavo iki keturių brigadų, kad išvystytų taktinį laimėjimą ir pralaužtų Ukrainos gynybą.

„Mes taip pat imamės veiksmų, kad stabilizuotume padėtį, pirmiausia – susigrąžintume Očeretynės kontrolę. Šiuo tikslu mestos papildomos pajėgos ir priemonės iš rezervo“, – sakė atstovas.

Kaip buvo pranešta, anksčiau N. Vološinas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja du trečdalius Očeretynės ir Solovjovės gyvenviečių.

Ukrainos parlamentaras įtariamas neteisėtu praturtėjimu

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatui pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo 11 mln. grivinų (260 tūkst. eurų).

Tai pranešė Nacionalinis kovos su korupcija biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Tyrimo duomenimis, 2020–2021 metais šis liaudies deputatas įsigijo turto, kurio bendra vertė siekė 25 mln. grivinų, nors oficialios jo ir žmonos pajamos ir santaupos per šį laikotarpį sudarė ne daugiau kaip 14 mln. grivinų. Omenyje turimi trys žemės sklypai Kyjivo srityje, penki butai sostinėje, dvi negyvenamosios patalpos, taip pat automobiliai „Tesla“ ir „Mercedes-Benz“.

Skirtumas tarp įsigyto turto vertės ir deputato lėšų siekia 11 mln. grivinų, pažymi pareigūnai.

Siekdamas nuslėpti turtą, parlamentaras didžiąją jo dalį perrašė artimiems giminaičiams, pasilikdamas teisę juo visiškai disponuoti.

Įtariamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 368-5 str.

Nacionalinis kovos su korupcija biuras pažymėjo, kad nusikaltimas buvo atskleistas paskelbus žurnalistinius tyrimus, ypač – kanalo „Bihus.Info“ komandos publikacijas, taip pat padedant Nacionalinei korupcijos prevencijos agentūrai.

Žiniasklaidos duomenimis, įtarimai pareikšti liaudies deputatui iš „Liaudies tarno“ frakcijos Andrijui Kločko.

Rusijai veržiantis į priekį – Prancūzijos žinia

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jie svarstytų galimybę įvesti sausumos pajėgas į Ukrainą, jei Rusijos kariuomenė pralaužtų fronto liniją.

„Prancūzija yra šalis, kuri vykdė karines intervencijas, taip pat ir neseniai. Keletą tūkstančių karių dislokavome Sahelyje, kad kovotume su terorizmu, galinčiu kelti mums grėsmę.

Tai darėme suverenių valstybių prašymu. Jei rusai būtų prasiveržę pro fronto liniją, jei būtų buvęs Ukrainos prašymas – o šiandien tokio prašymo nėra – mes teisėtai turėtume kelti šį klausimą“, – aiškino jis leidiniui ‚The Economist‘.

Pasak jo, jei Rusija nuspręstų tęsti veiksmus, visi Europos vadovai turėtų užduoti sau šį klausimą.

„Manau, kad visiškai tai atmesti reiškia neišmokti pastarųjų dvejų metų pamokų. NATO aukščiausiojo lygio susitikime 2022 m. vasarą mes visi atmetėme galimybę tiekti tankus, tolimojo nuotolio raketas, lėktuvus. Dabar visi tai darome, todėl būtų neteisinga atmesti visa kita“, – pridūrė E. Macronas.

Prancūzijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos reakciją į jo pareiškimus: „Rusijos reakcijos į mano žodžius agresyvumas rodo, kad ji turėjo pageidaujamą poveikį: nemanykite, kad mes sustosime, jei jūs to nepadarysite.“

Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytuose

Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, ten Maskvos pajėgos jau kelias dienas veržiasi į priekį.

Rusija skuba veržtis į priekį, kol fronto dar nepasiekė didžioji dalis JAV ginklų pagalbos ir Ukrainos kariai patiria sunkumų, atremdami pranokstančias Maskvos pajėgas.  

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos kariai „visiškai išlaisvino Berdyčių gyvenvietę“. Kyjivas pranešė, kad savaitgalį pasitraukė iš kaimo, esančio į šiaurės vakarus nuo Maskvos užimto Avdijivkos miesto.

Berdyčiai, esantys maždaug už 12 kilometrų nuo Avdijivkos, yra naujausias iš pastarosiomis savaitėmis Rusijos užimtų mažų kaimų Rytų Ukrainoje. Maskva pasiekė kai kurių laimėjimų šiame rajone, vasarį užėmusi Avdijivką po vienų žiauriausių mūšių per daugiau nei dvejus metus trunkantį puolimą.

Ukraina vasarį pareiškė, kad, kritus gretimam Lastočkynės kaimui, Berdyčiuose pastatė gynybos linijas.

Savaitgalį Ukrainos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad Kyjivas pasitraukė iš Berdyčių ir kitų dviejų netoliese esančių kaimų, kad apsaugotų „mūsų gynėjų gyvybes ir sveikatą“.

Jis pavadino šį fronto ruožą „sudėtingiausiu“ ir pripažino, kad Rusija ten pasiekė „kai kurių taktinių laimėjimų“.

Ukrainos oro pajėgos teigia negalinčios atskleisti tikslios naikintuvų F-16 pristatymo į Ukrainą datos

Ukrainos oro pajėgos negali atskleisti tikslios datos, kada Ukrainoje pasirodys naikintuvai F-16.

„Tikslios datos, kada pasirodys F-16, atskleisti negalime. Viešoje erdvėje yra pranešimų, kad jie pasirodys birželį, tačiau laukiame oficialaus pranešimo ir tik tada galėsime pranešti, kad oro pajėgos turi šiuos naikintuvus. O kol kas turime būti kantrūs.

Be to, mūsų infrastruktūra rengiama priimti šiuos lėktuvus ir užtikrinti tinkamą jų priežiūrą“, - per Ukrainos televiziją sakė oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, pranešė „Ukrinform“.

I. Jevlašas pridūrė, kad reaktyvinių lėktuvų F-16 galimybės yra daug didesnės nei modernizuotų sovietinių lėktuvų, kuriuos naudoja Ukrainos oro pajėgos.

Belgijos vyriausybė balandžio 27 d. patvirtino galimybę, kad šiemet suteiks Ukrainai pirmuosius naikintuvus F-16 ir padidins oro gynybos pagalbą šaliai.

Kremlius neigia JAV tvirtinimus, kad Rusija Ukrainoje panaudojo cheminius ginklus

Ketvirtadienį Kremlius atmetė JAV kaltinimus, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje panaudojo „cheminius ginklus“.

JAV valstybės departamentas trečiadienį pranešė nustatęs, kad Rusija panaudojo prieš Ukrainos pajėgas „cheminį ginklą chloropikriną“.

„Mes matėme šias naujiena. Kaip visada, tokie kaltinimai skamba visiškai neargumentuotai ir nepagrįstai“, – paklaustas apie kaltinimus žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV pareiškė, kad Maskva pažeidė Cheminių ginklų draudimo konvenciją (CWC). Chloropikrinas yra aliejinė medžiaga, žinoma dėl dusinančio poveikio, plačiai naudota per Pirmąjį pasaulinį karą kaip ašarinės dujos.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai vadina ją „plaučius pažeidžiančia medžiaga“, galinčia smarkiai sudirginti odą, akis ir kvėpavimo sistemas. Ją naudoti draudžia Cheminių ginklų draudimo organizacija, CWC vykdomoji institucija.

„Tokių cheminių medžiagų panaudojimas nėra pavienis incidentas, jį tikriausiai lėmė Rusijos pajėgų noras išstumti Ukrainos pajėgas iš įtvirtintų pozicijų ir pasiekti taktinių laimėjimų mūšio lauke“, – trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Maskva yra pasirašiusi ir ratifikavusi CWC, draudžiančią gaminti it naudoti cheminius ginklus.

„Rusija vykdė ir tebevykdo savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“, – ketvirtadienį sakė D. Peskovas.

Šveicarijos vyriausybė: Rusija nepakviesta į Ukrainos konferenciją

Rusija, pasak Šveicarijos vyriausybės, „šiuo metu“ nėra pakviesta į birželio viduryje Alpių šalyje rengiamą Ukrainos taikos konferenciją, praneša agentūra „Reuters“.

Šveicarija visad buvo atvira galimybei pakviesti Rusiją į viršūnių susitikimą, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. Tačiau Maskva esą ne kartą teigė nesanti suinteresuota dalyvavimu.

„Šveicarija įsitikinusi, kad Rusija turi būti įtraukta į šį procesą, – pabrėžė vyriausybė. – Taikos procesas be Rusijos neįmanomas“.

Šveicarijos užsienio reikalų ministerija, jos duomenimis, į birželio 15–16 dienomis vyksiančią konferenciją pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų.

SBU atsargos pulkininkas atskleidė, kodėl Rusija terorizuoja Odesą raketomis

Rusijos okupacinės pajėgos apšaudo Odesą raketomis, kad priverstų gyventojus palikti miestą, teigia Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos pulkininkas, karinės kontržvalgybos ekspertas Michailas Pritula.

„Suduodami smūgius Odesai rusai bando paruošti trampliną galimam puolimui. Nes jie svajoja užimti koridorių į Padniestrę ir Moldovą – toks yra jų strateginis planas. Rusai bando išstumti gyventojus iš Odesos. Todėl jie kasetiniais šaudmenimis smogia į gyvenamuosius rajonus. Tai reiškia, kad jų tikslas – kad Odesos gyventojai paliktų miestą. Taip elgiasi „rusų pasaulis“, – televizijos kanale „Espresso“ aiškino ekspertas.

Tačiau jis patikino, kad okupacinė kariuomenė neturi išteklių užimti Odesą. Novorosijske pasislėpęs laivynas, pasak atsargos karininko, jiems to padaryti nepadės, o sausuma jie taip pat negali jos pasiekti.

„Rusai negali pasiekti Odesos su Juodosios jūros laivyno, kuris yra paslėptas Novorosijske, pagalba. Jie negali pasiekti Odesos sausuma, todėl šaudo raketomis. Tik tokiu būdu rusai gali kažką parodyti, o tai turi propagandinį pobūdį rengiantis būsimai mobilizacijai Rusijoje“, – padarė išvadą ekspertas.

Ukrainos oro pajėgos teigia negalinčios atskleisti tikslios naikintuvų F-16 pristatymo į Ukrainą datos

Ukrainos oro pajėgos negali atskleisti tikslios datos, kada Ukrainoje pasirodys naikintuvai F-16.

„Tikslios datos, kada pasirodys F-16, atskleisti negalime. Viešoje erdvėje yra pranešimų, kad jie pasirodys birželį, tačiau laukiame oficialaus pranešimo ir tik tada galėsime pranešti, kad oro pajėgos turi šiuos naikintuvus. O kol kas turime būti kantrūs. Be to, mūsų infrastruktūra rengiama priimti šiuos lėktuvus ir užtikrinti tinkamą jų priežiūrą“, – per Ukrainos televiziją sakė oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, pranešė „Ukrinform“.

I. Jevlašas pridūrė, kad reaktyvinių lėktuvų F-16 galimybės yra daug didesnės nei modernizuotų sovietinių lėktuvų, kuriuos naudoja Ukrainos oro pajėgos.

Belgijos vyriausybė balandžio 27 d. patvirtino galimybę, kad šiemet suteiks Ukrainai pirmuosius naikintuvus F-16 ir padidins oro gynybos pagalbą šaliai.

B. Hodgesas įvertino, ar Ukraina galės pereiti į kontrpuolimą šiais metais

JAV generolas Benas Hodgesas pareiškė, kad Ukrainos pasirengimo didelio masto kontrpuolimui kol kas negalima numatyti.

Interviu „RBC-Ukraina“ jis pridūrė, kad istorijoje yra daug pavyzdžių, kai vienai pusei pavyko pradėti sėkmingą kontrpuolimą, nors kita pusė to nesitikėjo. Generolas taip pat įvardijo pagrindines AFU ir vyriausiojo vado Oleksandro Sirskio užduotis šiems metams: stabilizuoti frontą, užtikrinti, kad nebūtų didelio proveržio, laimėti laiko gynybos pajėgų pajėgumams didinti, gerinti Ukrainos miestų ir infrastruktūros gynybą, pakelti Ukrainos gynybos pramonę iki tokio lygio, kad būtų gaminama tai, ko reikia.

B. Hodgesas nurodė, kad Ukrainai reikia laimėti laiko, kad Vakarai rastų daugiau amunicijos, išnaudoti gynybos pramonės potencialą ir suteikti tai, ko reikia padėti Kijevui. Jis taip pat tikisi ir tikisi, kad Ukraina ir toliau medžios Rusijos naftos ir dujų objektus, taikinius Kryme ir kitose okupuotose teritorijose.

„Nemanau, kad Ukraina šiuo metu yra pasirengusi plataus masto kontrpuolimui. Labai pasitikiu Ukrainos generaliniu štabu ir Ukrainos kariais, tačiau nei JAV, nei kas nors kitas neturėtų versti Ukrainos ką nors daryti, kol Ukraina nenuspręs, kad yra tam pasirengusi“, – pažymi generolas.

Rusijos pajėgos nuo pernai gruodžio įvykdė mirties bausmę mažiausiai 20 Ukrainos karių

Rusijos pajėgos nuo 2023 m. gruodžio pradžios nužudė mažiausiai 15 pasiduoti mėginusių Ukrainos karių ir galbūt dar šešis, mėginusius pasiduoti arba pasidavusius, sakoma ketvirtadienį paskelbtame „Human Rights Watch“ (HRW) pranešime.

Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad šie incidentai turėtų būti tiriami kaip karo nusikaltimai. „Žudyti pasiduodančiuosius arba sužeistuosius draudžia tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškė HRW krizių ir konfliktų direktorė Belkis Wille.

HRW ištyrė tris mažiausiai 12-os Ukrainos karių egzekucijas, išanalizavusi ir patvirtinusi dronų nufilmuotą medžiagą, paskelbtą socialinėje žiniasklaidoje pernai gruodžio 2 d. ir 27 d. bei šiemet vasario 25 dieną. „Visais šiais atvejais kariai aiškiai parodė ketinantys pasiduoti (...) jie nebedalyvavo kovos veiksmuose, todėl pagal tarptautinę humanitarinę teisę ar karo įstatymus negalėjo būti užpulti“, – sakoma pranešime.

HRW pagal filmuotą medžiagą patvirtino dviejų incidentų vietą, tačiau dėl geografinių detalių trūkumo vaizdo įrašuose negalėjo nustatyti tikslios trečiojo incidento vietos. Organizacija ištyrė ketvirtą atvejį, išanalizavusi vasario 19 d. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip du Rusijos kareiviai nužudo tris pasiduodančius ir neginkluotus Ukrainos karius. Medžiagą paskelbusioje paskyroje buvo nurodyta incidento vieta, tačiau HRW negalėjo savarankiškai to patikrinti.

Penktojo incidento tyrimas pagrįstas interviu su Ukrainos kariu, vasario 16 d. „Telegram“ kanale paskelbtu vaizdo įrašu, išsamiais pranešimais žiniasklaidoje, įskaitant interviu su vienos iš aukų šeimos nariais. „Informacija rodo, kad mirties bausmė buvo įvykdyta šešiems kariams, nors incidento aplinkybės ne tokios aiškios“, – sakoma pranešime.

Anot HRW, per vieną iš penkių incidentų, įvykusį vasario 25 d., internete paskelbtoje ir patikrintoje bepiločio orlaivio filmuotoje medžiagoje matyti, kaip mažiausiai septyni Ukrainos kariai išeina iš apkaso tarp medžių laukuose, nusiima apsaugines liemenes, bent vienas jų ir šalmą, visi kniūpsti sugula ant žemės, penki rusų kareiviai nutaiko į juos ginklus. „Rusų kareivius galima atpažinti iš aiškiai matomų raudonų ženklų ant rankų ir kojų.

Tada trys Rusijos kareiviai šauna į akivaizdžiai pasidavusius Ukrainos karius iš nugaros ir abiejų pusių“, – sakoma pranešime. Vienas karys mėgina grįžti į apkasą, bet nespėja ir yra nušaunamas. Incidentas įvyko netoli Ivanivskės kaimo Donecko srityje.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje surinko dokumentus apie 15-os Ukrainos karo belaisvių nužudymą, įvykdytą Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir grupuotės „Wagner“ samdinių pirmaisiais plataus masto invazijos metais.

Dviejose JT ataskaitose kalbama apie atskirus atvejus, kai buvo nužudyti šeši ukrainiečiai karo belaisviai ir dar nustatyta 12 atvejų, kai mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 32 į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Balandžio 22 d. HRW laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu prašoma pateikti išsamią informaciją apie aprašytus incidentus bei įsakymus Rusijos pajėgoms žudyti, o ne imti į nelaisvę pasiduodančius Ukrainos karius. Jokio atsakymo negauta.

Ukrainos generalinės prokuratūra balandžio pradžioje pranešė gavusi informacijos apie Rusijos kariškių nužudytus 54 ukrainiečius karo belaisvius.

Ukrainos karinė žvalgyba: Rusija virš okupuotos Zaporožės gamyklos skraidina atakos dronus, rodo filmuota medžiaga

Gegužės 2 d. Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR) pranešė, kad Rusija virš okupuotos Zaporožės atominės elektrinės reaktorių skraidina bepiločius lėktuvus „kamikadzes“ ir rizikuoja sukelti „katastrofiškas pasekmes“.

Kaip įrodymą agentūra paskelbė perimtą kameros įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos dronas virš elektrinės. Jo skrydžio trajektorija esą rodo kryptį link Ukrainos kontroliuojamų Nikopolio ir Marhaneco gyvenviečių.

Zaporožės atominę elektrinę, didžiausią branduolinę elektrinę Europoje, Rusija yra okupavusi nuo 2022 m. kovo mėn.

Ukraina ne kartą kaltino Maskvą, kad ši elektrinė naudojama kaip bepiločių orlaivių atakų starto aikštelė, kelianti rimtą pavojų saugumui.

Karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Černiakas naujienų portalui „Babel“ sakė, kad, kadangi Rusija naudoja atominę elektrinę kaip bepiločių orlaivių paleidimo aikštelę, Ukraina negali atsakyti ugnimi 1,5 km spinduliu aplink elektrinę.

Elektrinė yra prie beveik išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro, priešais Nikopolį ir kitas gyvenvietes, kurias beveik kasdien apšaudo Rusijos bepiločiai lėktuvai ir artilerija.

„Okupantai įrengė dronų paleidimo aikšteles prie pat šešto Zaporožės atominės elektrinės reaktoriaus“, – teigė karinės žvalgybos agentūra.

Nuo 2023 m. vasaros Rusija taip pat pradėjo naudoti elektrinės teritoriją savo dronų pilotams mokyti, teigiama pranešime.

„Išvardyti faktai yra dar vienas nusikalstamo ir neatsakingo Rusijos valstybės agresorės elgesio okupuotame branduoliniame objekte įrodymas, galintis turėti katastrofiškų pasekmių“, – teigė agentūra.

Balandžio mėn. Rusijos okupacinė valdžia teigė, kad elektrinė ir aplink ją esantis perimetras patyrė kelis bepiločių lėktuvų smūgius, ir šį teiginį kai kuriais atvejais patvirtino Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Kijevas tai pavadino „gerai suplanuota Rusijos Federacijos melaginga operacija“.

D. Kuleba: Rusijos išpuoliai pakenkė 50 proc. Ukrainos energetikos sistemos

Gegužės 1 d. paskelbtame interviu „Foreign Policy“ užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad Rusijos atakos pakenkė pusei Ukrainos energetikos sistemos.

Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 030 karių

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 2 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 470 870 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 030 priešo kareivių.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 7 332 (+20) priešo tankus, 14 096 (+29) šarvuotas kovos mašinas, 12 044 (+20) artilerijos sistemas, 1 053 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 784 (+4) oro gynybos sistemas, 348 (+0) karo lėktuvus, 325 (+0) sraigtasparnius, 9 561 (+23) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 2 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 224 (+49) automobilius ir degalų cisternas, 1 988 (+8) specialiosios įrangos vienetus.

Rusija atakavo 10 bendruomenių Sumų srityje

Gegužės 1 d. Rusijos pajėgos atakavo Sumų sritį 130 kartų per 31 atskiras atakas, pranešė Sumų srities karinė administracija.

Taikiniais tapo Chotino, Junakivkos, Myropilijos, Bilopilijos, Krasnopilijos, Esmano, Seredinos-Budos, Svesų, Velikos Pisarovkos ir Šalynės bendruomenės.

Visą dieną Rusija pasienio bendruomenes atakavo iš minosvaidžių, artilerijos, bepiločių lėktuvų ir raketų paleidimo įrenginių. Be to, iš dronų į bendruomenę buvo numesta sprogmenų.

Daugiausia atakų, apie kurias pranešta, buvo surengta Velyka Pysarivkos miestelyje, kuriame prieš karą gyveno apie 4 000 gyventojų, – šioje vietovėje užfiksuoti 45 sprogimai. Bendruomenė yra prie pat Ukrainos ir Rusijos sienos.

Pranešimų apie aukas ar sužeistuosius visame regione negauta.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos smūgiai prieš Sumų sritį tampa vis destruktyvesni. Suintensyvėjus atakoms, Ukrainos valdžios institucijos įsakė padidinti evakuaciją iš regiono.

Ukrainos gynybos ministerija siekia apriboti šalies teritorijos vaizdavimą iš palydovų

Gegužės 1 d. Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina siekia apriboti Ukrainos teritorijos palydovinį kartografavimą, nes baiminasi dėl žvalgybinės informacijos nutekėjimo, kuris būtų naudingas Rusijos pajėgoms.

„Kiekvieną dieną palydovinės kompanijos daro Ukrainos teritorijos vaizdus. Šiais vaizdais gali pasinaudoti priešas“, – sakoma gynybos ministro pavaduotojos Katerynos Černohorenko pareiškime. „Karo metu privalome sumažinti riziką, kad priešas pasinaudos Ukrainos vaizdais“.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad pasirašė susitarimo memorandumą su neįvardytomis palydovinio vaizdavimo bendrovėmis, kuriuo apribojamas vaizdų platinimas, siekiant užtikrinti, kad Rusija neturėtų prieigos prie žemėlapių.

Gynybos ministerija taip pat pareiškė, kad ji susitarė su vaizdo apdorojimo įmone, kurios pavadinimo saugumo sumetimais nepranešė, dėl didelės skiriamosios gebos vaizdo apdorojimo saugumo ir gynybos tikslais. Neįvardyta bendrovė yra „vienintelė palydovinė bendrovė“ pasaulyje, kasdien teikianti 3–5 metrų skiriamosios gebos teritorijos vaizdus, pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas.

Anksčiau palydovinius vaizdus Rusija galėjo užsakyti per fiktyvias bendroves ir taip išvengti aptikimo. Neaišku, ar buvo tokių atvejų.

ES taip pat svarsto galimybę taikyti sankcijas kelioms Kinijos ir Honkongo bendrovėms, kurios, kaip įtariama, teikė Rusijai palydovines nuotraukas, balandžio 23 d. pranešė „Bloomberg“.

ATACMS smūgiai Rusijos poligoną Luhansko srityje: ekspertas paaiškino tikslą

Internete pasirodė vaizdo įrašas iš smūgio okupantų iš Rusijos poligoną Luhansko srityje.

OSINT analitikų teigimu, ataką surengė ATACMS raketos. Šį išpuolį pakomentavo ir karo ekspertas Aleksandras Musienko.

„Tokios atakos prieš Luansko sritį yra labai reikalingos. Būtent Luhansko srities šiaurės rytinės dalies teritorijoje Rusija apmokė ir koordinavo savo dalinius, kurie ypač ruošėsi sustiprinti karo veiksmus Charkovo srityje, kur Rusija planuoja suintensyvinti puolimą“, – „RBC-Ukraine“ cituoja ekspertą.

Jis pažymėjo, kad smūgiai turi būti vykdomi ne tik prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme. Rusijos kariuomenės grupuotės Rytuose ir Belgorodo bei Kursko srityse nepriklauso nuo okupuoto Krymo. Būtent todėl, anot jo, smūgiai Luhansko srityje yra itin svarbūs.

Tokių atakų tikslas – sulėtinti priešo puolimo veiksmus ir neleisti rusams išsiskirstyti į kovines rikiuotės.

„Kol mes labiau laukiame kitų rūšių ginklų, dabar svarbu panaudoti tai, ką turime, būtent ATACMS, smogti priešui užnugaryje ir neleisti jam pasiekti fronto linijos“, – pareiškė A. Musienko.

JAV kaltina Rusiją Ukrainoje naudojant „cheminius ginklus“

JAV valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją Ukrainoje panaudojus cheminį ginklą, tuo pažeidžiant Cheminių ginklų konvenciją (CWC), ir paskelbė apie naujas sankcijas Maskvai.

Be cheminės medžiagos chlorpikrino, Rusija taip pat panaudojo „medžiagas riaušėms malšinti (ašarines dujas) kariaudama Ukrainoje, tuo dar kartą pažeisdama CWC“, – nurodoma departamento paskelbtame duomenų lape.

„Šios cheminės medžiagos buvo naudojamos ne vieną kartą, galimai dėl to, kad rusų pajėgos stengiasi išmušti ukrainiečius iš įtvirtinimų ir pasiekti taktinių pergalių mūšio lauke“, – paaiškino valstybės departamentas.

Rusija yra sakiusi nebeturinti karinio cheminių ginklų arsenalo, tačiau tuo pačiu jos vis dažniau reikalaujama pasiaiškinti dėl įtariamo toksinių ginklų naudojimo.

JAV nacionalinių sveikatos institutų teigimu, chlorpikrinas naudojamas tiek karyboje, tiek žemės ūkyje kaip pesticidas. Jo įkvėpus, gali kilti pavojus sveikatai.

Tuo tarpu JAV iždo departamentas paskelbė apie plataus masto sankcijas, kuriomis bus siekiama nusilpninti Rusijos karinius ir pramonės pajėgumus ir kurios bus taikomos beveik 300 subjektų Rusijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, kaltinamose teikiant paramą prezidento Vladimiro Putino vykdomai invazijai.

Šių sankcijų tikslas – nubausti bendroves, padedančias Maskvai įsigyti karui Ukrainoje skirtų ginklų. Be to, jos yra nutaikytos ir prieš Rusijos valstybinius subjektus ir bendroves, susijusias su šios šalies cheminių ir biologinių ginklų programomis.

Be kita ko, valstybės departamentas į juodąjį sąrašą įtraukė daugiau asmenų ir bendrovių iš Maskvos energetikos, kalnakasybos ir metalo pramonės sektorių.

Sankcijos yra nukreiptos ir prieš asmenis, susijusius su vasarį Sibiro kalėjime mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno žūtimi.

Tarp beveik 300 subjektų, kurių atžvilgiu įvedamos sankcijos – dešimtys veikėjų, kaltinamų suteikiant Rusijai galimybių iš užsienio įsigyti taip reikalingas technologijas ir įrangą, nurodė iždo departamentas.

Kai kurie iš jų yra įsikūrę Kinijoje, kuriai Vašingtonas daro vis didesnį spaudimą dėl paramos Rusijai per šios jau 15 mėnesių trunkančią invaziją Ukrainoje.

Be Rusijos ir Kinijos, kiti sankcijų subjektai veikia Azerbaidžane, Belgijoje, Slovakijoje, Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Pasirodė vaizdo įrašas iš įspūdingo ukrainiečių smūgio ATACMS: okupantų poligone Luhansko srityje – dešimtys rusų lavonų

Socialiniuose tinkluose skelbiamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įspūdingas Ukrainos gynybos pajėgų smūgis į Rusijos karių stovyklą ir poligoną Luhansko srityje.

OSINT analitikai nustatė, kad smūgis buvo įvykdytas netoli Rogovoje kaimo, esančio už 80 kilometrų nuo fronto linijos, tai yra giliai užnugaryje. Dėl smūgio buvo sunaikinta okupantų iš Rusijos kuopa.

Smūgių filmuotą medžiagą užfiksavo dronas. Jie rodo, kad dešimčių rusų būrys buvo „padengtas“ kasetiniais šaudmenimis.

Anot OSINT analitikų, smūgį atliko raketos MGM-140 ATACMS Block I, kurių nuotolis buvo iki 165 kilometrų.

Tuo pačiu metu, kaip pažymi „Defense Express“ ekspertai, pataikyto taikinio atstumas nuo priekinės linijos gali reikšti, kad smūgis galėjo būti atliktas ne tik naudojant ATACMS, kurios M39 versijoje (ATACMS I blokas) turi daug daugiau nei iki 165 km skrydžio nuotolio, bet ir „Tochka-U“, kurios nuotolis siekia iki 120 km ir taip pat gali būti komplektuojamas su kasetine galvute.

„Tuo pačiu svarbiausia, kaip visada, kad pati ataka buvo įvykdyta žvalgybinėje-smūgio grandinėje, kur dronas internetu perdavė tikslias taikinio koordinates, o ginklas veikė nedelsdamas“, – pažymi ekspertai.

Jie priduria, kad apskritai kalbama apie tris smūgius.

„Pirmasis pataikė į personalo koncentraciją ir tam tikrą technikos kiekį. Kita raketa pataikė į lauką, greičiau tai buvo nepataikymas. Šioje srityje nebuvo užfiksuota nei priešo personalo, nei įrangos. Ir trečiasis smūgis, nepaisant to, kad pirmasis buvo taiklus, taip pat padarė klaidą, smogęs į Aidaro upės perėjai, o dūmų pliūpsnuose ir tarp medžių matyti karinės technikos siluetai“, – rašoma leidinio analizėje.

Rusijos ataka prieš civilius Odesoje: paviešinti pasekmių kadrai

2024 m. gegužės 1 d., trečiadienio, vakarą Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo dar vieną Odesos puolimą. Priešas pataikė į rūšiavimo sandėlį ir „Nova Poshta“ biurą.

Pasak Odesos regiono karinės administracijos vadovo Olego Kiperio, per priešo puolimą Odesoje buvo sužeista 14 žmonių. Vienas vyras vidutinės būklės paguldytas į ligoninę. Likusiems nukentėjusiems buvo suteikta pagalba vietoje.

„Dėl Rusijos raketų atakos Odesoje buvo pažeista civilinė infrastruktūra, ypač pašto sandėliai. Gaisro gesinimas tęsiasi.

Aplinkiniuose namuose yra išdaužyti langai“, – sakė jis.

Pažymima, kad teisėsaugininkai fiksuoja dar vieną rusų nusikaltimą prieš civilius gyventojus.

Rusijoje – dronų ataka: apgadinti energetikos infrastruktūros objektai, rusai liko be elektros

Rusijoje vėl neramu: šalies agresorės Oriolo regioną atakavo bepiločiai orlaiviai, pranešama, kad kai kuriose gyvenvietėse nutrūko elektros tiekimas.

Kaip pranešė gubernatorius Andrejus Klyčkovas, „neutralizuojant“ dronus regiono Glazunovskio ir Sverdlovsko rajonuose buvo apgadinti energetikos infrastruktūros objektai. Pasak jo, tai lėmė „dalinį elektros energijos tiekimo sutrikimą daugeliui namų ūkių“.

„Įvykio vietoje dirba operatyvinės tarnybos, šalina išpuolio pasekmes ir atkuria elektros tiekimą“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu „Baza“ „Telegram“ kanalas rašo, kad dronai atakavo ir Kursko sritį. Be elektros liko tik viena gyvenvietė.

Rusijos ataka Odesoje: okupantai smogė rūšiavimo sandėliui ir „Nova Poshta“ biurui

Gegužės 1-osios vakarą okupantai iš Rusijos atakavo Odesą. Raketa pataikė į rūšiavimo sandėlį ir „Nova Poshta“ biurą. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Pažymima, kad tarp „Nova Poshta“ darbuotojų žuvusių ar sužeidimų nebuvo.

„Visų dėl smūgio sunaikintų siuntų numatoma kaina klientams bus visiškai kompensuota. Su visais gavėjais susisieksime rytoj“, – rašoma pranešime.

Bendrovė taip pat pridūrė, kad pakeliui buvę siuntiniai buvo nukreipti į kitus tris „Nova Poshta“ padalinius Odesoje.

Rusai Ukrainoje medžioja savus. Bet ne rusus.

Rusijos pajėgų dalinys nr.29328 okupuotose Ukrainos teritorijose ieško pabėgusių nepaliečių. Samdiniai paspruko, nes buvo siunčiami į „mėsos šturmus“ ir jautė vadovybės panieką.

Rusų vadai dažnai menkina užsieniečius samdinius, naudoja fizines bausmes, rengia jų egzekucijas.

Taigi, nepaliečiai, kurie prisidėjo prie Rusijos pajėgų norėdami užsidirbti, pabėgo.

Oficialiuose raportuose nepaliečių dingimas aiškinamas galimu jų išvykimų į Nepalą dėl ten įvykusio žemės drebėjimo.

Tačiau akivaizdu, kad iš okupuotos Luhansko dalies į Nepalą jie neišvyko.

Tiesą sakant, Nepale jie galėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose.
Rusai nepaliečių ieško, nes jiems tikriausiai buvo sumokėta.

Rusija nori, kad nepaliečiai atliktų darbą, kuriam buvo nusamdyti – bėgtų į beviltiškus šturmus be tinkamo pasiruošimo ir technikos.

Technologijos.lt

V. Putinas išsirinko naują taikinį „numeris 1“

Rusijos ginkluotosios pajėgos dėl ankstesnių laimėjimų Rytų Ukrainos Donbaso regione, anot JAV karinių ekspertų, dabar gali rinktis tolesnę puolimo kryptį.

Į vakarus nuo neseniai užimtos Avdijivkos Maskva turi kelias taktines galimybes išplėsti puolimą, pirmadienio vakarą rašė Karo studijų instituto (ISW) Vašingtone analitikai.

Rusijos karinė vadovybė esą gali rinktis – arba veržtis toliau į vakarus iki pramoninio Pokrovsko miesto, arba judėti į šiaurę, kad sustiprintų Časiv Jaro puolimą.

Rusija jau daugiau nei dvejus metus kariauja Ukrainoje. Dėl įstrigusio amunicijos ir ginklų tiekimo, o taip pat vis labiau trūkstant karių, gynėjai praėjusį pusmetį buvo priversti smarkiai gintis.

Praradus tvirtove virtusią Avdjivką į vakarus nuo srities sostinės Donecko, kurį jau nuo 2014 m. kontroliuoja prorusiškos pajėgos, prasidėjo judėjimas fronte. Jei ankstesniais mėnesiais rusų teritoriniai laimėjimai siekė kelis šimtus metrų, nuo vasario Rusijos daliniai pasistūmėjo 15 km ir užėmė virtinę kaimų.

Ukrainiečiai spaudimą patiria ir į šiaurę nuo Bachmuto regiono. Kijevo duomenimis, Rusijos karinė vadovybė gegužės 9-ąją, kai Maskva minės Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, nori paskelbti apie Časiv Jaro užkariavimą.

Lenkija: JAV ginklų siuntimas Kyjivui galėtų būti „įkvėpimas“ Vokietijai

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad JAV tolimojo nuotolio ginklų perdavimas Ukrainai galėtų būti „įkvėpimas“ Vokietijai aprūpinti Kyjivą sparnuotosiomis raketomis „Taurus“.

Šiuos komentarus R. Sikorskis išsakė per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kolege Annalena Baerbock Lenkijos Slubicės pasienio mieste. Renginys buvo skirtas Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą 20-osioms metinėms paminėti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras anksčiau ragino Vokietiją perduoti Ukrainai raketas „Taurus“, tačiau teigė nesikišiantis į draugiškos šalies vidaus reikalus.

Vokietijoje šiuo klausimu vyksta „intensyvios diskusijos“, sakė A. Baerbock. „Kaip ir demokratinėse šalyse, turime nuspręsti kartu“, – pridūrė ji.

A.Baerbock taip pat paminėjo iniciatyvą, kuriai ji vadovauja kartu su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu ir kuria stengiamasi paveikti partnerius, kad Kyjivui būtų skirta daugiau oro gynybos sistemų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau atmetė idėją tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“, baimindamasis, kad šalis gali būti įtraukta į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Neseniai Jungtinės Valstijos patvirtino išsiuntusios Kyjivui ilgojo nuotolio raketų ATACMS.

Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje penki žmonės žuvo

Trečiadienį Rusijai smogus Ukrainos rytiniams Charkivo ir Donecko sritims žuvo penki žmonės, pranešė vietos pareigūnai.

Su Rusija besiribojančioje šiaurės rytinėje Charkivo srityje panaudojus valdomąją bombą žuvo du žmonės, sakė srities gubernatorius.

Sritis, kurios didelę dalį nuo invazijos pradžios 2022 m. vasarį kelis mėnesius buvo okupavusios Rusijos pajėgos, yra beveik nuolat bombarduojama Rusijos artilerijos.

Trečiadienio rytą „dvi valdomos aviacinės bombos pataikė į Zoločivo gyvenvietės“, esančios maždaug už 15 km nuo Rusijos sienos, centrą, per nacionalinę televiziją pranešė Charkivo srities gubernatorius Olegas Synehubovas.

„Žinome apie du žuvusius ir šešis sužeistus civilius gyventojus, įskaitant 11 metų berniuką“, – rašė jis „Telegram“.

Viename automobilyje žuvo vietiniai gyventojai, 67-erių metų vyras ir 38-erių moteris, sakė O. Synehubovas, paviešinęs nuotraukas, kuriose matyti juodi dūmai, rūkstantys iš daugybės degančių stovinčių automobilių.

Dar toliau į rytus Charkivo srityje, netoli Kupiansko miesto, per rusų pajėgų apšaudymą Leliukivkos kaime žuvo 67 metų moteris, pridūrė O. Synehubovas.

O rytinėje Donecko srityje du žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti Girnyko miestelyje, esančiame maždaug už 15 km nuo fronto linijos, sakė srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.

„Šiandien po pietų rusai atakavo miestelį „Uraganais“, – rašė V. Filaškinas „Telegram“, turėdamas omenyje raketų paleidėjus. Žuvo 57 metų moteris ir 64 metų vyras, pridūrė jis.

Per pastarųjų savaičių atakas Maskva pradėjo naudoti naujas galingas valdomas aviacines bombas, kurių poveikis katastrofiškas.

BILD: okupantai žengia į pietus nuo Časiv Jaro

Rusijos okupantai žengia į pietus nuo Časiv Jaro miesto.

Kaip pažymėjo BILD atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Repke, puldama Časiv Jarą Rusijos kariuomenė taiko dvigubo smūgio taktiką. Visų pirma okupantai tiesiogiai puola rytinį miesto pakraštį – Kanalo mikrorajoną, taip pat apeina jį iš šiaurės ir pietų per Bohdanivkos ir Ivanovskojės kaimus.

„Centre ir šiaurėje Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi gynybos. Tačiau pietiniame flange užpuolikams pavyko kirsti Šiaurės Donecko-Donbaso kanalą ir pasistūmėti miesto link“, – sakoma pranešime.

„Rusijos užpuolikai kanalą kirto Časiv Jare, už 1 km į pietryčius nuo miesto. Dabar tik laiko klausimas, kada jie įžengs į šį miestą iš rytų arba pietų“, – rašė J.Repke.

Padėtis aplink Časiv Jarą

Rusija intensyvina Časiv Jaro puolimą, tačiau išsekusios ir nepakankamai aprūpintos ukrainiečių brigados bando išlaikyti savo pozicijas, laukdamos JAV karinės pagalbos. Kaip teigia „Financial Times“, pastarosiomis savaitėmis Rusijos Federacija netoli miesto dislokavo iki 25 tūkst. karių

Tęsiantis nuožmiems mūšiams dėl Očertynės – mieste tebėra apie 200 civilių

Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį Donecko srities Očeretyno rajone. Šiuo metu mieste yra 198 civiliai gyventojai.

Kaip praneša „RBC-Ukraina“, apie tai nacionalinės televizijos eteryje papasakojo srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

„Očeretynėje, kur dabar vyksta kovos, dar liko 198 žmonės. Tačiau mes ir toliau dedame pastangas evakuoti visus civilius gyventojus iš fronto linijos gyvenviečių“, – sakė V.Filaškinas.

Asnkčiau buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame 98 metų Očeretynės gyventoja sugebėjo savarankiškai ištrūkti iš okupuotos miesto dalies. Tačiau V.Filaškinas pažymėjo, kad tokie atvejai yra pavieniai.

Pasak jo, šiuo metu padėtis Donecko srityje yra gana sudėtinga, nes okupantų pajėgos bando veržtis visomis įmanomomis kryptimis. Neseniai „Chortija“ atstovas spaudai Nazaras Vološynas sakė, kad rusai šturmuoja Očeretynę su keturiomis brigadomis, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos priverstos ten perkelti papildomus dalinius.

Šių metų pradžioje Donecko srityje buvo paskelbta priverstinė vaikų evakuacija iš kai kurių Marinskos ir Očeretynės bendruomenių gyvenviečių. Ir jau vasario 26 d. tapo žinoma, kad iš ten pavyko išvežti visus vaikus.

Neseniai taip pat tapo žinoma, kad nuo gegužės 2 d. Donecko srities gyventojai galės nemokamai evakuotis į Voluinės srities teritorines bendruomenes.

Rusijos apšaudymo metu netoli Kupiansko sužeista moteris

Dėl Rusijos apšaudymo, nukreipto į Charkovo srities Kupiansko rajono kaimą, buvo sužeista moteris.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkovo srities nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos spaudos tarnyba, skelbia „Ukrinform“.

„Gegužės 1 d. 12.20 val. rusų pajėgos apšaudė Leliukivkos kaimą, Ševčenkivskos bendruomenę, Kupiansko rajoną. Buvo sužeista 67 metų moteris. Ji skubiai nugabenta į medicinos įstaigą“, – rašoma pranešime.

Keturi sužeisti per Rusijos artilerijos ir dronų smūgius Nikopolyje

Rusijos pajėgos artilerija ir bepiločiu lėktuvu kamikadze atakavo Nikopolio miestą Dniepropetrovsko srityje ir sužeidė keturis žmones.

Apie tai regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę, skelbia „Ukrinform“.

„Nikopolyje per artilerijos apšaudymą ir dronų kamikadzių smūgį jau sužeisti keturi žmonės. Į ligoninę paguldyti 47 metų vyras ir 27 metų moteris. Jų būklė yra gera. Taip pat buvo sužeisti 44 metų vyras ir 43 metų moteris. Jiems buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Jie sveiks namuose“, – sakoma pranešime.

S.Lysakas pridūrė, kad smūgiai apgadino kelis vietos ligoninės skyrius ir greitosios pagalbos automobilį, mokyklą ir sporto aikštyną, septynis privačius namus ir šešis ūkinius pastatus. Be to, buvo apgadinti gatvių apšvietimo stulpai ir elektros linijos, užsidegė automobilis. Ugnį užgesino gelbėtojai.

Naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d. Rusijos kariai surengė tris Nikopolio puolimus, naudodami artileriją ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius „Grad“. Buvo sužeista 82 metų moteris.

Ukrainos saugumo tarnyba Kijeve rengia planuotas kontržvalgybos pratybas

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) gegužės 1 d. Kijeve rengia planines kontržvalgybos pratybas, skirtas patikrinti apsaugą nuo sabotažinės veiklos, pranešė SBU spaudos tarnyba.

Priemonės vykdomos Ševčenkovskio rajone netoli Sofijos ir Michailovsko aikščių Kijevo centre, jomis siekiama patikrinti valstybinių objektų ir masinių susibūrimų vietų apsaugą.

Operacijoje taip pat dalyvauja Nacionalinė policija, Valstybės saugumo administracija, Karinė teisėsaugos tarnyba ir kiti saugumo padaliniai.

Teisėsaugos tarnybos tikrina įstaigas, privačius butus ir įvairias viešąsias vietas, ieškodamos draudžiamų daiktų, ir tikrina piliečius centrinėje sostinės dalyje.

„SBU ragina žmones suprasti galimus nepatogumus ir tinkamai reaguoti į teisėtus teisėsaugos pareigūnų veiksmus ir reikalavimus“, – sakoma agentūros pranešime.

Pratybos vykdomos laikantis karo padėties ir gali apimti pravažiavimo ribojimą, kelių apribojimus ir dokumentų tikrinimą.

Ukrainos saugumo tarnyba anksčiau Kijeve sulaikė du asmenis, įtariamus sukūrus netikras Ukrainos saugumo tarnybų paskyras kaip Rusijos dezinformacijos kampanijos dalį.

Popiežius kritikuoja klestinčią ginklų pramonę

Pasaulyje klestint ginklų pramonei, popiežius Pranciškus sukritikavo prekybą ginklais. „Deja, šiandien didžiausią pelningumą duodančios investicijos yra ginklų fabrikai“, – trečiadienį savo kassavaitinėje visuotinėje audiencijoje Vatikane sakė Katalikų bažnyčios vadovas. Turėdamas omenyje ginkluotės koncernus, jis pridūrė: „Siaubinga yra uždirbti iš mirties“.

Pontifikas kartu paragino siekti taikos. Jis konkrečiai paminėjo karą Ukrainoje, konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių bei kariuomenės vykdomą rohinjų musulmonų mažumos persekiojimą Mianmare.

Remiantis naujausiu taikos tyrimo instituto SIPRI tyrimu, pernai pasaulyje ginklams išleista 2,44 trln. dolerių (2,28 trln. eurų) – tai rekordinė suma. Lyginant su ankstesniais metais, tai yra padidėjimas 6,8 proc. Kaip viena to priežasčių nurodytas Rusijos karas Ukrainoje.

Rusija teigia pataikiusi į Ukrainos kariuomenės pietinės grupuotės štabą

Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos kariuomenės pietinės grupuotės vadavietę, pranešė Rusijos gynybos ministerija, kurią cituoja „Reuters“.

Ministerija teigė, kad ataka buvo įvykdyta naudojant raketas ir artileriją. Šie teiginiai nėra nepriklausomai patvirtinti.

Tikimasi, kad Rusija, kuri pastaruoju metu pasiekė nemažai taktinių laimėjimų, surengs vasaros puolimą, ir manoma, kad šiuo metu mobilizuoja papildomus 100 tūkst. kareivių.

Ukrainos specialiosios tarnybos atsakingos už dronų ataką prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklą

Ukrainos specialiosios tarnybos prisiėmė atsakomybę už bepiločio lėktuvo ataką prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje, į pietus nuo Maskvos, praneša „The Guardian“.

„Gegužės 1 d. naktį per Ukrainos gynybos žvalgybos operaciją bepilotis orlaivis buvo panaudotas smogti Riazanės naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje“, – sakoma Ukrainos specialiųjų tarnybų pareiškime agentūrai AFP.

Ji teigė, kad ataka įvyko apie 2 val. nakties.

Riazanės srities gubernatorius Pavelas Malkovas patvirtino, kad buvo įvykdyta ataka, tačiau nepateikė jokių detalių. „Riazanės regionas tapo bepiločio lėktuvo atakos taikiniu. Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis anksčiau „Telegram“ žinutėje.

Rusija Ukrainoje bando Šiaurės Korėjos raketas taip pat, kaip bandė Irano raketas

Rusija Ukrainoje bando Šiaurės Korėjos raketas, o jų panaudojimas Charkove jau patvirtintas, pažymima JAV Strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centro (STRATCOM) pranešime.

„JT sankcijų Šiaurės Korėjai stebėsenos komisarai patvirtino, kad Rusijos kariuomenė 2024 m. sausio 2 d. Charkovą atakavo Šiaurės Korėjos balistine raketa „Hwasong-11“. JT komisarai patvirtino Ukrainos ekspertų išvadas apie Šiaurės Korėjos kilmės raketą. Maskvos melas ir veidmainystė dar kartą buvo demaskuoti tarptautiniu lygmeniu“, – pažymi STRATCOM.

Centras priminė, kad Šiaurės Korėjai taikomos JT Saugumo Tarybos nustatytos tarptautinės sankcijos už sistemingą kaimynų bauginimą raketomis. Tai, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos įsigijo raketų, yra šiurkštus sankcijų režimo pažeidimas.

„Maskva siekia ir toliau nepaisyti savo pačios tarptautinių įsipareigojimų ir, siekdama nuslėpti faktus, vetavo JT ekspertų grupės, stebinčios, kaip laikomasi Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų, įgaliojimų pratęsimą nuo gegužės mėnesio“, – praneša SRATCOM.

Pažymima, kad siekdama tęsti agresiją prieš Ukrainą, Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuo, kenkdama pasaulio saugumui ir prieštaraudama tarptautinei teisei.

„Rusija Ukrainoje bando iš Šiaurės Korėjos gautas raketas taip pat, kaip bandė Irano tiektas raketas – prieš Iranui jas panaudojant prieš Izraelį“, – teigiama STRATCOM pranešime.

Svarbios detalės apie balistinį smūgį Odesoje

Odesoje dėl gegužės 1 d. naktį mieste įvykdyto balistinio smūgio yra sužeistųjų ir žuvusiųjų, apgadinti namai, vykdomos kontržvalgybinės priemonės, ieškant galimų Rusijos teroristų pakalikų, rašo UNIAN.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, gegužės 1-osios naktį rusai dar kartą atakavo Odesą balistinėmis raketomis iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos. Dėl smūgio buvo sugriauti administraciniai ir gyvenamieji pastatai, medicinos ir švietimo įstaigos.

„Nuo nakties vyksta atakos padarinių likvidavimo darbai. Informacija apie sužeistuosius ir žuvusiuosius tikslinama“, – pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Taip pat pažymima, kad tęsiami kontržvalgybiniai veiksmai, kurių metu ieškomi ir nustatinėjami galimi Rusijos teroristų pakalikai.

Vienos iš miesto ligoninių direktorius Denysas Sebovas žurnalistams sakė, kad naktį į šią gydymo įstaigą buvo atvežtas 42 metų vyras, kuris dėl raketų atakos patyrė daugybines žaizdas, jam lūžo klubo sąnarys, įtariama, kad yra ir kitų sužalojimų, vienas iš sunkiausių – plyšusi blužnis.

Dabar, po operacijos, nukentėjusysis yra sunkios būklės reanimacijoje.

Gydytojas pridūrė, kad toje pačioje įstaigoje lieka dešimt balandžio 29 d. raketinės atakos aukų, iš jų dviejų žmonių būklė yra itin sunki, dar dviejų pacientų būklė stabilizuota, tačiau jie vis dar yra intensyviosios terapijos skyriuje.

Merijos spaudos tarnyba pranešė, kad dėl raketų atakų buvo apgadinti Primorsko miesto rajono pastatai – išdaužtos durys, langai ir kt.

Šį rytą Kanatnajos gatvėje pradėjo dirbti operatyvinis štabas, kuris konsultuoja, kaip gauti finansinę paramą išdaužtiems langams ir durims pakeisti.

Tarp apgadintų pastatų yra ir patalpos, kuriose įsikūrusi Ukrainos ombudsmeno vietos atstovybė.

Tuo metu, kai įvyko smūgis, patalpose nebuvo darbuotojų ar pareiškėjų, todėl niekas nenukentėjo. Ombudsmeno biuras vis dar dirba telefonu, nes vyksta apšaudymo padarinių likvidavimo darbai.

„Tačiau tam, kad galėtume priimti lankytojus ir atnaujinti darbą, mums reikia laiko. Jau dirbame, kad pašalintume visus apšaudymo padarinius. Dabar galite susisiekti su mūsų atstovybe (Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotiniu žmogaus teisėms – red.) telefonu +380973460828“, – sakė ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Jis pridūrė, kad tai jau ketvirtoji atstovybė, kurią sunaikino rusai. Prieš tai tai įvyko Charkove, Vynicioje ir Chersone.

Odesos karinė administracija pažymėjo, kad dėl tragedijos, įvykusios dėl raketų smūgių ir nusinešusios žmonių gyvybes, gegužės 2 d. regione paskelbta gedulo diena.

Rusų pajėgoms atakavus gyvenvietę Charkovo srityje žuvo du žmonės

Rusijos pajėgos trečiadienį surengė oro antskrydį prieš Zoločivo gyvenvietę Charkovo srityje. Buvo panaudotos KAB tipo sklendžiančios bombos, pranešė Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Jo duomenimis, pataikyta į automobilį ir privatų namą. Automobilyje buvę civiliai vyras ir moteris žuvo. Užsiliepsnojo dar trys netoliese buvę automobiliai. 77 metų vyras ir 74-erių moteris patyrė sužalojimų.

S. Šoigu nurodė tiekti daugiau ginklų karui Ukrainoje

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė tiekti daugiau ginklų karui Ukrainoje ir tai daryti greičiau, praneša agentūra „Reuters“.

„Kad išlaikytume reikiamą puolimo tempą (...), būtina didinti daliniams tiekiamų ginklų ir karinės įrangos, pirmiausiai – ginklų, apimtis ir kokybę“, – Gynybos ministerija citavo S. Šoigu tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Rusai numetė aviacinę bombą ant kaimo netoli Charkovo: pranešama apie aukas

Gegužės 1 d. rusų okupantai Zološevo kaime (esančiame netoli Charkovo) numetė aviacinę bombą, suniokodami automobilį ir privatų namą. Pranešama ir apie aukas bei sužeistuosius.

Apie tai pranešė Charkovo karinės administracijos pirmininkas Olehas Syniehubovas. Pasak pareigūno, nuo smūgio žuvo civiliai vyras ir moteris, kurie smūgio metu buvo automobilyje. Be to, užsidegė dar trys netoli nuo smūgio vietos buvę automobiliai, buvo sužeisti 77 metų vyras ir 74 metų moteris.

Pažymėtina, kad pastaruoju metu rusai ne kartą atakavo Charkovo sritį, įskaitant Charkovo miestą, įvairiais ginklais, yra daug aukų, sužeistųjų ir naikintojų.

V. Zelenskis: fronte turi dominuoti ne rusų bombos, o ukrainiečių iniciatyva

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi greičiau pristatyti atsargas į frontą spaudimą patiriantiems daliniams. Tai jis pareiškė po konsultacijų su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadus Oleksandru Syrskiu.

„Mums reikia gerokai paspartinti atsargų pristatymą, kad ženkliai padidintume savo karių pajėgumus, – kalbėjo V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. – Fronte turi dominuoti ne rusų bombos ir puolamosios operacijos, o mūsų ukrainiečių iniciatyva – mūsų oro gynyba, mūsų artilerija, mūsų dronai“.

Didindama šias pastangas, Ukrainos vyriausybė nusprendė skirti dar 15,5 mlrd. grivinų (367 mln. eurų) bepiločiams įsigyti.

Ukrainos oro pajėgos: Odesa šiuo metu laikoma pagrindiniu Rusijos smūgių taikiniu

Rusai šiuo metu pagrindiniu savo smūgių taikiniu pasirinko Odesos miestą. Naktį į trečiadienį jie atakavo tankiai apgyvendintas vietoves trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“. Taip teigia Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, kalbėjęs nacionalinės televizijos eteryje, praneša „Ukrinform“.

„Dabar priešas pagrindiniu taikiniu pasirinko Odesos miestą. Anksčiau tai buvo Charkovas, kuris iš tiesų nuolat puolamas.

Dabar rusai trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ smogė tankiai apgyvendintoms Odesos teritorijoms. Dėl to žuvo ir buvo sužeista žmonių.

Tai dar viena kruvino Rusijos teroro veido apraiška. Šia ataka siekiama ne ko kito, o bauginimo ir destabilizavimo“, – pažymėjo I.Jevlašas.

Jis pabrėžė, kad balistines raketas numušti labai sunku, nes tiek Odesa, tiek Charkovas yra pernelyg arti Rusijos paleidimo aikštelių.

Atstovas pažymėjo, kad vienintelė sistema, galinti atremti tokias balistines atakas, yra „Patriot“. Jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau tokių sistemų ir raketų, kad jos galėtų kovoti su Rusijos teroru.

I.Jevlašas taip pat pakomentavo, kad Rusija Odesos atakoms panaudojo kasetines kovines galvutes.

„Tai kelia tik siaubą, nes jie gąsdina civilius gyventojus, siekdami priversti juos tam tikro paklusnumo. Tai ciniška ataka vidury baltos dienos, kai šimtai odesiečių ėjo pasivaikščioti krantine, kai kurie iš jų vedžiojo savo augintinius. Krantinės apšaudymas kasetiniais šaudmenimis yra teroro aktas ir visų įmanomų karybos normų bei papročių pažeidimas“, – sakė Karinių oro pajėgų atstovas spaudai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 29 d. vakare rusai smogė Odesai raketa „Iskander“ su kasetiniais šaudmenimis. Žuvo penki žmonės.

Vėlų antradienio vakarą rusų balistinės raketos vėl smogė Odesai, žuvo trys žmonės.

Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 120 karių

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 1 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 469 840 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 120 priešo kareivių.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 7 312 (+5) priešo tankų, 14 067 (+21) šarvuotas kovos mašinas, 12 024 (+13) artilerijos sistemas, 1 053 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 780 (+1) oro gynybos sistemų, 348 (+0) karo lėktuvus, 325 (+0) sraigtasparnius, 9 538 (+7) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 2 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 175 (+33) automobilius ir degalų cisternas, 1 980 (+3) specialiosios įrangos vienetų.

Ukraina skiria lėšų 300 000 dronų įsigyti

Ukrainos vyriausybė šimtais milijonų eurų didina išlaidas dronams, kad galėtų gintis nuo Rusijos invazijos. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį pranešė, kad tam tikslui skirta papildomai 15,5 mlrd. grivinų (367 mln. eurų).

„Už šiandien skirtas lėšas mūsų saugumo ir gynybos pajėgoms bus pristatyta 300 000 bepiločių“, – sakė jis vyriausybės posėdyje Kyjive. Premjero duomenimis, Ukraina iki šiol dronų pirkimui šiais metais buvo numačiusi 43,3 mlrd. grivinų.

Tęsiantis Rusijos invazijai, Ukraina greitai išplėtė įvairių tipų dronų kūrimą ir gamybą. Kyjivas šiais ginklais praėjusiomis savaitėmis intensyviau atakavo Rusijos teritoriją.

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad virš Belgorodo ir Kursko pasienio regionų buvo numušti trys ukrainiečių koviniai dronai.

Per Rusijos raketų smūgį Odesoje žuvo trys žmonės

Per Rusijos raketų smūgį Odesoje, ukrainiečių duomenimis, žuvo trys žmonės. Dar trys asmenys buvo sužeisti, trečiadienį tinkle „Telegram“ pranešė Odesos meras Henadijus Truchanovas. Ataka surengta vėlų antradienio vakarą.

Rusija vis atakuoja miestą ir jo uostą raketomis ir dronais. Per ataką pirmadienį, Ukrainos duomenimis, žuvo penki žmonės.

Ukraina, Rusijos teigimu, naktį surengė dronų ataką prieš kelis Rusijos regionus. Neoficialūs rusų naujienų kanalai pranešė, kad po šios atakos Riazanės naftos perdirbimo įmonėje kilo gaisras. Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“, kuris arimas saugumo tarnyboms, tai patvirtino. Žmonės nenukentėjo, sakė Riazanės srities, kuri šiaurės vakaruose ribojasi su Maskvos sritimi, gubernatorius Pavelas Malkovas.

Apie Ukrainos dronų atakas pranešė ir Kursko bei ir Voronežo sričių gubernatoriai – žalos esą nepadaryta, sužeistųjų nėra.

Sėkminga ukrainiečių ataka – Rusijoje vėl užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla

Trečiadienio naktį į Rusijos Riazanės ir Voronežo sritis paleisti bepiločiai lėktuvai, dėl kurių Riazanės naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, pranešė „Kyivindependent“.

Rusijos „Telegram“ naujienų kanalo „Astra“ duomenimis, naktį Riazanės srityje esančiai naftos perdirbimo gamyklai smogė bepiločiai lėktuvai ir sukėlė gaisrą. Riazanės srities gubernatorius Pavlo Malkovas sakė, kad objekte vyksta patikrinimas. Apie žuvusiuosius kol kas nepranešama.

Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas pranešė, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė droną virš Voronežo priemiesčių.

„Dėl krintančių nuolaužų sudužo statomo pastato stiklas“, – sakė A. Gusevas.

Apie ankstesnius išpuolius ir gaisrus naftos perdirbimo gamykloje Riazanės srityje pranešta kovo ir balandžio mėnesiais, kai Ukrainos pajėgos surengė keletą sėkmingų bepiločių lėktuvų smūgių Rusijos degalų pramonei.

Nuo sausio pabaigos Ukraina reguliariai atakuoja naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje tolimojo nuotolio dronais.

„New voice“ praneša, kad iš viso Ukraina surengė mažiausiai 13 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Vasilijaus Maliuko, dėl atakų naftos gavyba ir perdirbimas Rusijoje sumažėjo 12 proc. Jis pabrėžė, kad pajamos iš naftos produktų eksporto sudaro trečdalį Rusijos biudžeto ir „liūto dalį“ karinio biudžeto.

Išsekusiems Ukrainos kariams reikia ne tik artilerijos

Nauji JAV ginklai padės Ukrainai atremti Rusijos atakas, tačiau gali prireikti šiek tiek laiko, kol šalis galės perimti iniciatyvą.

Ukraina gavo labai reikalingą postūmį kare, kai JAV Kongresas praėjusią savaitę patvirtino ilgai lauktą 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą.

Apie tai rašo "Business Insider". Tačiau Ukraina vis dar susiduria su rimtomis kliūtimis siekdama atgauti Rusijos užgrobtas teritorijas. Pagrindinė problema - karių trūkumas.

"Ukrainai reikia mobilizuoti daugiau karių. Jie mūšio lauke praleido dvejus su puse metų, o tai, atsižvelgiant į neįtikėtiną nuovargį, psichologinę traumą ir sunkias buvimo fronto linijose tranšėjose sąlygas, tikrai bus moralinis veiksnys", - CNN sakė generolas leitenantas Markas Hertlingas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.

Ukraina jau seniai stengiasi įdarbinti pakankamai karių, kad atnaujintų savo ginkluotąsias pajėgas, kurios po daugiau nei dvejus metus trukusio žiauraus karo su Rusija yra labai išsekusios.

Pranešama, kad fronto daliniai yra smarkiai perpildyti, o kai kuriais atvejais kariams tenka kariauti ištisas savaites, kol jie atitraukiami nuo fronto linijos atsigauti, rašo leidinys.

Be vyrų trūkumo, Ukrainos gynybos pajėgoms taip pat labai trūksta artilerijos ir šaudmenų. Tačiau tikimasi, kad priėmus JAV pagalbos įstatymą šios problemos sumažės.

Tačiau Markas Hertlingas nemano, kad vien ginklai leis Ukrainai susigrąžinti prarastas teritorijas.

"Tiesa yra tokia, ir žinau, kad kai kurie mano kolegos artileristai man už tai priekaištaus, bet artilerija ir tolimojo nuotolio sistemos karų nelaimės", - pridūrė jis.

Karas Ukrainoje

AFU generalinio štabo duomenimis, per parą fronto linijoje užfiksuoti 93 koviniai susirėmimai. Vien Bachmuto kryptimi mūsų kariai atrėmė 27 atakas, o Avdijivkoje - 18.

Priešas puolė ir kitomis kryptimis. Pavyzdžiui, Novopavlovskoje okupantai 15 kartų bandė pralaužti mūsų karių gynybą.

Tuo tarpu rusai nepaliauja bandę užimti Chasov Jarą Donecko srityje. Priešas bando paimti miestą į savo gniaužtus. Užpuolikai taip pat aktyviai apšaudo gyvenvietę iš artilerijos ir minosvaidžių, sakė Hortycos OSGV atstovas Nazaras

Charkive ir jo priemiesčiuose atnaujintas Ukrainos skaitmeninės televizijos kanalų transliavimas

Specialistai atnaujino 34 Ukrainos nacionalinių ir 3 regioninių skaitmeninės televizijos kanalų transliavimą Charkive ir jo apylinkėse.

Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija.

„Šiuo metu Charkivo ir aplinkinių rajonų gyventojai gali žiūrėti visus televizijos programų MX-1, MX-2, MX-3, MX-5 ir MX-7 paketus“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymėjo karinės administracijos atstovai, norint žiūrėti laidas nereikia jokių perkonfigūracijų. Jei vartotojas turi „T“ imtuvą, kanalai tinkle pasirodys automatiškai.

Portalas primena, kad balandžio 22 dieną rusai smogė televizijos bokštui Charkive. Po to mieste, jo apylinkėse ir srityje nutrūko televizijos kanalų transliacija.

Vėliau buvo pranešta, kad priešas sunaikino bokštą valdomąja aviacine raketa Ch-59.

Ukraina iš Latvijos donoro gavo daugiau nei 325 tonas elektros įrangos

Ukrainos energetikos sektorius gavo humanitarinę pagalbą iš Latvijos donoro – bendrovės „Latvenergo“. Daugiau nei 325 tonas sveriančioje siuntoje yra 250 transformatorių ir 60 tonų alyvos, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

„Po masinių Rusijos atakų mūsų energetikos objektuose buvo apgadinta aukštos įtampos įranga. Siekdami atkurti energetikos sistemą, išnaudojame visas galimybes, įskaitant ir naudotą įrangą. Latvijos partnerių teikiama pagalba yra nepaprastai svarbi, todėl dėkojame Latvijai už šią paramą“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka.

Siuntą pristatyti padėjo Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, transportavimo išlaidas padengė Europos Sąjunga.

Nuo 2022 m. kovo mėnesio Ukraina iš Latvijos gavo 25 humanitarinės pagalbos siuntas su elektros įranga, jų bendras svoris viršija 512 tonų. Suteikta 70 įvairaus galingumo transformatorių, specialios paskirties technikos ir kitos remontui reikalingos įrangos.

Iš viso Ukraina gavo 1110 elektros įrangos siuntų iš donorų 36 šalyse, maždaug 15,3 tūkst. tonų.

Vokietijos karininkas pareiškė, kad šnipinėti Rusijai jį paskatino branduolinio smūgio baimė

Vokietijos karininkas, susijęs su kraštutinių dešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (AfD), prisipažino teikęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai. Jį paskatino baimė, kad karas Ukrainoje peraugs į branduolinį karą, pirmadienį, pirmąją teismo Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme dieną, liudijo 54 metų kaltinamasis.

Atsakovas, turintis kapitono laipsnį, dirbo Federalinėje Bundesvero įrangos, informacinių technologijų ir techninio palaikymo tarnyboje (BAAINBw). Koblenco mieste įsikūrusi institucija yra atsakinga už Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) aprūpinimą įranga ir ginklais, taip pat už gynybos technologijų kūrimą, testavimą ir įsigijimą.

Teigiama, kad nuo 2023 m. gegužės vyras ne kartą ir savo iniciatyva siūlėsi bendradarbiauti su Rusijos generaliniu konsulatu Bonoje ir Rusijos ambasada Berlyne. Prokurorai teigia, kad kaltinamasis, kuris dėl griežtų Vokietijos privatumo įstatymų įvardijamas tik kaip Thomas H, perdavė informaciją su tikslu, kad ja pasinaudos Rusijos žvalgyba. Išsamesni duomenys, kokią informaciją jis galėjo perduoti, neatskleidžiami. Taip pat nėra duomenų, kad jis mainais gavo pinigų.

Maždaug tuo metu jis susisiekė su AfD ir pateikė prašymą įstoti į partiją. Pasak teismo, jo prašymas dėl narystės AfD buvo patvirtintas 2023 m. liepą.

Vyras teigė, kad susisiekti su Rusijos konsulatu jį paskatino žinutė „tikriausiai TikTok“. Karininkas prisipažino tuo metu „TikTok“ sekęs prorusišką, su AfD susijusį influencerį. Vis dėlto jis negalėjo tiksliai prisiminti, kokia tai buvo žinutė.

Jis sakė buvęs susirūpinęs, ar branduolinės atakos atveju galės išvežti šeimą į saugią vietą, tad ieškojęs kontakto su Rusijos atstovais, kad laiku sužinotų, „kada tai įvyks“. „Aš mačiau tik šitą kelią“, – teisme sakė kaltinamasis.

Jis taip pat sakė, kad gailisi savo poelgio ir, žvelgdamas atgal, vertina tai kaip klaidą, bei pridūrė, kad tuo metu buvo blogos psichinės būklės.

Būdamas Bundesvero kapitonas, kaltinamasis buvo atsakingas už elektroninio karo sistemas, sakė federalinės prokuratūros atstovas, skaitydamas kaltinamąjį aktą. Jo tikslas buvo „suteikti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pranašumą dabartinės politinės situacijos fone“.

Vokietija – viena didžiausių Rusijos invaziją atremiančios Ukrainos karinių rėmėjų. Šalies saugumo institucijos teigia sustiprinusios pastangas kovoti su Rusijos tarnybų vykdomu šnipinėjimu. Federalinės policijos pareigūnai kapitoną sulaikė Koblenco mieste pernai rugpjūtį. Kovą prokurorai pateikė kaltinimus.

Per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų

Per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, sako Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.

„Per pastaruosius dvejus metus į Rusiją buvo deportuota nuo 3 iki 5 mln. ukrainiečių iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – pirmadienį nuotoliniu būdu į Seime surengtų viešų Rusijos karą prieš Ukrainą išgyvenusių žmonių klausymų dalyvius kreipėsi O. Kondratiuk.

„Oficialiais Ukrainos duomenimis, buvo deportuota daugiau kaip 19,5 tūkst. vaikų. (...) Per visą šį laiką Ukrainai pavyko sugrąžinti iš Rusijos tik 388 vaikus“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad neoficialūs deportuotų vaikų skaičiai yra kur kas didesni.

Renginyje „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“ savo liudijimais ir prisiminimais apie deportacijos patirtį dalijosi ir paauglė Valerija.

„Iki pilno masto invazijos aš buvau paprasta paauglė, keliaudavau, ėjau į mokyklą. (...) 2022 metų spalio 8 dieną daugiau kaip 500 vaikų buvome susodinti į 14 autobusų ir išvežti. Kiekviename autobuse buvo po rusų kareivį su ginklu“, – pasakojo ukrainietė iš Chersono srities.

Fondo „Vaikų balsai“ atstovė Olga Tymčenko akcentavo, kad „negalima sustoti teisingumo paieškose“.

„Gyvenimas okupacijoje, mamos mirtis, tėčio nelaisvė, sugriauti namai, močiutė, kuri negali pasakyti anūkei, kad mama žuvo, bombardavimo pasekmės – tai tik maža dalis to, su kuo susiduriame kasdien. (...) Labai prašau palaikyti mūsų nepriklausomybės ir laisvės norą, nes jis yra bendras“, – pabrėžė organizacijos atstovė.

Deportaciją išgyvenusių žmonių klausymus Seime organizavo pilietinis tinklas „Opora“, tarptautinis Ukrainos pergalės centras ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva „Ukreate Hub“.

Australija siunčia Ukrainai dar vieną 100 mln. JAV dolerių vertės gynybos paketą

Australija paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, jo vertė siekia 100 mln. JAV dolerių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

„Australija ir toliau palaiko Ukrainą ir paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 100 mln. JAV dolerių. Į paketą įeina: 50 mln. JAV dolerių trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms, 30 mln. JAV dolerių nepilotuojamų orlaivių sistemoms, 15 mln. dolerių kitai prioritetinei įrangai, tokiai kaip koviniai šalmai, standaus korpuso pripučiamos valtys, batai, dujokaukės ir generatoriai“, – feisbuke parašė R. Umerovas.

Gynybos ministras padėkojo Australijai už jos „nuolatinę paramą“ Ukrainai.

Sumų srityje sprogus minai nukentėjo keli civiliai

Sumų srityje keli civiliai nukentėjo nuo minos sprogimo pasienio bendruomenėje, sužeistųjų skaičius tikslinamas.

Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Myropilios bendruomenės vadovė Olena Šarkova.

„Balandžio 29 d. Sumų srities Myropilios bendruomenėje keli žmonės buvo sužeisti sprogus minai“, – sakoma pranešime.

Pasak O. Šarkovos, nukentėjusiųjų skaičius šiuo metu tikslinamas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 29-osios naktį ir rytą Rusijos kariškiai šešis kartus apšaudė Sumų sritį, užfiksuotas 41 sprogimas. Buvo apšaudytos Krasnopilios ir Esmansko bendruomenės.

Lenkijos ūkininkai nutraukia visų sienos su Ukraina perėjimo punktų blokadas

Lenkijos ūkininkai nutraukė sienos su Ukraina perėjimo punktų blokadas, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Taip buvo užbaigtas du mėnesius trukęs protestas dėl žemės ūkio produktų importo iš karo draskomos kaimyninės šalies.

Ūkininkai nuo vasario blokavo sienos su Ukraina perėjimo punktus, tokiu būdu protestuodami prieš, anot jų, nesąžiningą konkurenciją.

Nesutarimai dėl žemės ūkio produktų importo apkartino Lenkijos ir Ukrainos santykius.

„Eismas galimas per visas sienos (su Ukraina) perėjas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos Liublino vaivadijos mokesčių administravimo rūmų atstovas Michalas Derusas.

„Leidžiama pravažiuoti visiems sunkvežimiams, jei jie negabena sankcionuotų prekių“, – pridūrė M. Derusas, omenyje turėdamas grūdų importą iš Ukrainos, kuriam Lenkija įvedė laikiną embargą.

2022 m. prasidėjusi Rusijos invazija paralyžiavo Ukrainos žemės ūkio sektorių. Buvo užblokuoti eksporto maršrutai per Juodąją jūrą, o dėl karo nemaža dirbamosios žemės dalis tapo nenaudojama.

Siekdama padėti Kyjivui ekonominiu požiūriu, Europos Sąjunga (ES) 2022 m. atšaukė muitus ukrainietiškoms prekėms, keliais gabenamoms per bloką.

Tačiau tam tikra Ukrainos grūdų eksporto, skirto ne ES valstybėms, dalis susikaupė Lenkijoje ir kitose šalyse. Dėl to krito kainos.

Rusai vėl apšaudė Chersono srities Kyzomiso kaimą, yra sužeistųjų

Rusijos kariškiai vėl apšaudė Chersono srities Kyzomiso kaimą, buvo sužeistas 37 metų vyras.

Tai pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Rusams apšaudant Kyzomiso kaimą nukentėjo vietos gyventojas“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad 37 metų vyrui nustatyta sprogimo sukelta trauma, skeveldriniai dilbio ir liemens sužeidimai, taip pat šonkaulio ir galūnės lūžiai.

Nukentėjusiajam teikiama medicinos pagalba.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenei apšaudant Chersono srities Kyzomiso kaimą buvo sužeistas tuo metu darže buvęs 60 metų vyras. Jis mirė pakeliui į ligoninę.

Baltarusijoje DW tarnyba pripažinta „ekstremistine formuote“

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė į „ekstremistinių formuočių“ registrą transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) baltarusių tarnybą ir leidinį „UDF – Baltarusijos naujienos“.

Tai pranešė televizijos kanalas „Current Time“, remdamasis Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos pareiškimu, rašo „Ukrinform“.

Pagal Baltarusijos VRM versiją, šios žiniasklaidos priemonės buvo įrašytos į „ekstremistinių formuočių“ sąrašą todėl, kad esą jos „vykdo ekstremistinę veiklą“.

Šiuo metu „Deutsche Welle“ baltarusių tarnybos „Telegram“ kanalą prenumeruoja daugiau kaip devyni tūkstančiai žmonių.

Projekto „UDF – Baltarusijos naujienos“ svetainėje skelbiama medžiaga apie socialinę ir politinę situaciją šalyje, naujausi pranešimai ir ekspertų komentarai.

Kaip jau buvo pranešta, anksčiau Baltarusijos valdžia pripažino „ekstremistinėmis formuotėmis“ televizijos kanalus „Belsat“ ir „Ranak“, agentūrą „BelaPAN“, žmogaus teisių gynimo centrą „Viasna“, iniciatyvą „Darbininkų judėjimas“, „Telegram“ kanalus „Cyber-Partisans“, „Nexta“, „Nexta-Live“, „Luxta“ ir kt.

Iš viso Baltarusijos VRM sudarytame sąraše jau yra 199 „ekstremistinės formuotės“. Kaltinimus ekstremizmu Baltarusijos valdžia nuolat naudoja, kovodama su Aliaksandro Lukašenkos oponentais, taip pat su kitamanyste šalyje apskritai.

V. Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas Kyjive aptarė 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginti

NATO gali sukurti specialų 100 mlrd. eurų finansinės paramos fondą Ukrainos gynybai, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Kyjivą iš anksto nepranešto vizito.

„Šiandien aptarėme Jenso iniciatyvą sukurti specialų fondą, skirtą finansiškai paremti Ukrainos gynybą 100 mlrd. eurų penkerių metų laikotarpiui“, – pranešė V. Zelenskis.

Pasak šalies vadovo, sąjungininkės tikrai turi galimybę įgyvendinti tokią iniciatyvą. Tačiau V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai ypač svarbu, jog „tai nebūtų daroma dvišalių sutarčių dėl mūsų saugumo garantijų sąskaita“.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija puola naudodamasi Vakarų ginklų vėlavimais, tačiau greitesni pristatymai sustiprintų fronto liniją. „Drauge privalome sužlugdyti Rusijos puolimą“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su J. Stoltenbergu ir pridūrė: „Greitas tiekimas tiesiogine prasme reiškia fronto linijos stabilizavimą“.

Savo ruožtu NATO vadovas pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu“ laimėti prieš Rusiją, nepaisant vis didesnės Maskvos pažangos fronto linijoje. „Žinau, kad delsimas suteikti paramą turi rimtų padarinių mūšio lauke (...) Tačiau Ukrainai laimėti dar ne vėlu“, – per vizitą Kyjive sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „atvyksta daugiau pagalbos“.

ISW analizuoja Rusijos kariuomenės gebėjimą surengti Charkivo puolimą

Dėl galimo Rusijos puolimo prieš Charkivą pavojaus Ukraina turi skirti papildomų pajėgų ir technikos miestui ginti, nors Rusijos kariuomenei ir trūksta pajėgų, reikalingų miestui užgrobti, sakoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

ISW ekspertai, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu, praneša, kad Ukrainos pajėgos stebi didėjantį Rusijos pajėgų persigrupavimą Charkivo kryptimi, tikriausiai vykstantį Belgorodo srityje, ir sustiprino gynybines pozicijas papildomais artilerijos ir tankų daliniais tuose rajonuose, kur kyla „didžiausias pavojus“.

„O. Syrskio pareiškime nepasakyta, kaip greitai Rusija gali surengti Charkivo miesto puolimą, apie kurį neseniai perspėjo Ukrainos pareigūnai“, – sakoma pranešime.

Ukrainos karinis stebėtojas Kostjantynas Mašovecas neseniai pareiškė, kad Rusijos pajėgos pergrupuoja 11-ojo armijos korpuso (AC) ir 6-osios kombinuotųjų ginklų armijos (CAA) elementus iš Kupiansko krypties į naujai suformuotą Rusijos Šiaurės pajėgų grupę. CAA elementai anksčiau buvo išimtinai atsakingi už puolimo operacijas į šiaurės rytus nuo Kupiansko, ypač netoli Synkivkos.

Pasak O. Syrskio, pastaruoju metu Ukrainos pajėgos pagerino savo pozicijas prie Synkivkos, o vienas rusų tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos pajėgos atsitraukė nedideliu atstumu nuo Synkivkos dėl kareivių trūkumo šiame rajone, o tai rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai išvedė iš šio rajono bent kai kuriuos 6-osios kombinuotųjų ginklų armijos elementus.

Pasak JAV analitikų, Rusijos negebėjimas užimti Synkivką, nepaisant kelis mėnesius trukusių pasikartojančių masinių pėstininkų ir mechanizuotųjų dalinių puolimų, kelia abejonių dėl šių pajėgų ir Šiaurės grupės kovinio efektyvumo.

ISW vertinimu, potencialus būsimas Rusijos puolimas siekiant užimti Charkivo miestą būtų itin ambicingas, Rusijos pajėgos susidurtų su dideliais iššūkiais, ypač dėl to, kad po JAV karinės pagalbos atvykimo Rusijos pajėgoms tektų kautis su geriau aprūpintomis Ukrainos pajėgomis.

ISW neatmeta galimybės, kad Rusijos kariškiai ketina pulti Charkivo miestą, kad ištemptų Ukrainos pajėgas platesniame fronto linijos ruože Rytų Ukrainoje prieš Rusijai pradedant vasaros puolimą.

Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 sienos pažeidėjų

Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 žmonių, kurie bandė kirsti sieną, ypač per kalnų upes.

Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viršininko padėjėjas, žinybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka.

Anot jo, stebina tai, kad bėgliai yra pasirengę mokėti dideles sumas, nepažindami žmogaus asmeniškai.

„Jie gauna kažkokias instrukcijas, perveda kažkur pinigus, faktiškai pagal instrukciją. Ir tada pamato, kad trasa eina kalnų upe. Pažeidėjai stebisi, kad mokėjo pinigus, jiems buvo žadama pagalba, o pasiekus sieną paaiškėja, kad teks kirsti kalnų upę, ir daugelis supranta, kad jie tam neturi pakankamai jėgų. Ir todėl kažkas neteko gyvybės, bandydamas įveikti kalnų upę ar pereiti kalnus. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios, bandydami nelegaliai kirsti sieną, žuvo apie 30 žmonių“, – sakė atstovas.

Jis pridūrė, kad be šių kliūčių, kalnuose yra laukinių gyvūnų, kurie taip pat kelia didelį pavojų gyvybei.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Užkarpatėje, Tisos upėje, buvo rasti dviejų vyrų kūnai. Juos pasieniečiai aptiko patruliuodami Ukrainos ir Rumunijos pasienyje.

Ekspertas: Rusija naudojasi Ukrainos silpnybėmis, Donbase laukiama pažangos

Rusijos okupantai skiria didžiules lėšas, kad įsitvirtintų netoli Očeretino kaimo Donecko srityje. Šiame rajone prieš vieną rusų brigadą mestos net keturios rusų brigados.

Tai radijo „NV“ eteryje pareiškė karinis ekspertas Pavlo Narožnyj. Jis paaiškino, kodėl ties Očeretino kaimu Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo atsitraukti.

„Ten vyko brigadų rotacija. Atėjo nauja brigada, ji dar tiksliai, gerai nežino savo fronto ruožo. Jie buvo silpni, palyginti su kitomis brigadomis. Todėl priešui pavyko prasiveržti ir ten įsitvirtinti“, – pažymėjo ekspertas.

Jis įsitikinęs, kad tam tikruose fronto ruožuose, visų pirma Donecko srityje, vyks tam tikras priešo žygis – taktinis, o ne strateginis. Rusija naudojasi savo pranašumu, kol Ukrainos gynėjai negauna karinės pagalbos iš Jungtinių Valstijų.

„Časiv Jare spaudimas tęsiasi, tačiau ten priešui sunkiau tai daryti. Časiv Jaras yra dominuojanti aukštuma, ten yra daug galingesni įtvirtinimai. Jie tiria gynybą ir ten, kur jaučia silpnumą, spaudžia“, – pridūrė jis.

Ukrainos pajėgoms pasitraukus iš taktinių pozicijų, rusai nepadarė palyginti greitų taktinių laimėjimų į vakarus nuo Očeretino, Solovjovo, Berdyčivo ir Semenivkos. Tai rodo, kad gynybos pajėgos išlaikė pajėgumą sulėtinti Rusijos puolimą.

ISW taip pat pridūrė, kad Rusijos okupantai prieš savo vasaros puolimą, grasindami Charkovo link, bando ištempti Ukrainos pajėgas į plačią fronto liniją Rytų Ukrainoje.

Karinė žvalgyba: daugiau nei 18 000 Rusijos karių iš Pietų karinės apygardos dezertyravo

Balandžio 29 d. HUR pranešė, kad vis daugiau Rusijos pietinės karinės apygardos, kurios daliniai dislokuoti Ukrainoje, karių dezertyruoja iš tarnybos.

Teigiama, kad dezertyravo daugiau kaip 18 000 Pietų karinės apygardos karių, iš kurių apie 12 000 priklauso 8-ajai jungtinei ginkluotųjų pajėgų armijai – daliniui, dažnai dalyvaujančiam karo veiksmuose Rytų Ukrainoje.

Žiniasklaida: Vakarų bankai pernai Rusijoje sumokėjo daugiau kaip 800 mln. eurų mokesčių

Laikraščio „Financial Times“ skaičiavimais, septyni didžiausi Rusijoje likę Vakarų bankai pernai Rusijai sumokėjo daugiau kaip 800 mln. eurų mokesčių. Apie tai praneša ir „The Telegraph“.

Septyni didžiausi Europos bankai, turintys turto Rusijoje, – „Raiffeisen Bank International“, „UniCredit“, ING, „Commerzbank“, „Deutsche Bank“, „Intesa Sanpaolo“ ir OTP – pranešė, kad 2023 metais jų bendras pelnas viršijo 3 mlrd. eurų, t. y. buvo tris kartus didesnis nei 2021-aisiais.

Pažymima, kad šį pelną iš dalies sugeneravo lėšos, kurių bankai negali atsiimti iš Rusijos.

„Financial Times“ analizė rodo, kad dėl tokio pelningumo šuolio Europos bankai Rusijai sumokėjo apie 800 mln. dolerių mokesčių, palyginti su 200 mln. eurų 2021 metais.

Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio pradžioje Austrijos bankų grupė „Raiffeisen Bank International“ paskelbė, kad dar nenusprendė dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos datos.

Grupė Europos Parlamento narių viešai ragina Austrijos vadovybę padaryti įtaką „Raiffeisen Bank International“, kad ši nutrauktų savo veiklą Rusijoje.

Prabilo apie potencialius smūgius Krymo tiltui: tai yra teisėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys

Ukrainos gynybos pajėgos turi teisę smogti priešo kariniams logistikos objektams laikinai okupuotame Kryme, ypač Krymo tiltui. Apie tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų strateginių komunikacijų centro vadovas 3-iojo rango kapitonas Dmitrijus Pletenčiukas.

„Iš tikrųjų mes turime bendrą visos šalies poziciją, kurią išreiškė mūsų prezidentas – šios konstrukcijos ten visiškai neturėtų būti ir ji yra visiškai nereikalinga“, – sakė jis.

Pasak D. Pletenčiuko, dabar tiltas neužtikrina okupantams būtinos karinės logistikos apimties.

„Jei juo vis dar galima važiuoti lengvaisiais automobiliais, net kariniais sunkvežimiais, tai visaverčiai geležinkelio traukiniai, pavyzdžiui, net degalų cisternos, jau kelis mėnesius stovi ant Tamanio, jiems ant tilto neleidžiama važiuoti. Nes rusų okupantai nepasitiki, kad šis tiltas atlaikys žalą, padarytą po sėkmingos Ukrainos saugumo tarnybos ir karinio jūrų laivyno operacijos“, – aiškino D. Pletenčiukas.

Todėl, pabrėžė jis, tokie pusiasalyje esantys logistikos centrai kaip Džankojuje yra svarbūs okupantams.

„Žinoma, priešas jais naudojasi, tačiau nebe tokiu mastu, kaip tikėjosi, kaip buvo plataus masto invazijos pradžioje. Nepaisant to, visi tokie objektai, žinoma, gali būti teisėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiniai“, – pridūrė jis.

Ministras: Italija neturi pagrindo prieštarauti naujoms ES sankcijoms Rusijos dujoms

Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas pareiškė, kad Italija įveikė priklausomybę nuo Rusijos dujų ir neprieštaraus siūlomam ES sankcijų paketui dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD), kaip balandžio 28 d. pranešė „Politico“.

Europos blokas jau priėmė 13 paketų, reaguodamas į Rusijos visišką invaziją į Ukrainą, kuriais siekiama pakenkti Maskvos ekonominei produkcijai ir gebėjimui palaikyti karą.

Balandžio pradžioje ES vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis paskelbė, kad rengiamas 14-asis paketas. Vėliau Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad į naująjį paketą, be kitų sankcijų, gali būti įtrauktas draudimas importuoti Rusijos suskystintas gamtines dujas.

„Italija šiuo metu yra tokioje būklėje, kad gali net visiškai apsieiti be rusiškų dujų“, – balandžio 26 d. „Politico“ sakė Fratinas.

2023 m. balandį Fratinas paskelbė, kad Italija atsisakė rusiškų dujų kaip energijos šaltinio ir padidino dujų importą iš rytų Transadrijos dujotiekiu. Italija taip pat pasirašė susitarimus su Alžyru ir Libija dėl tiekimo diversifikavimo.

Oficialiais duomenimis, praėjusiais metais rusiškos siuntos sudarė mažiau nei 5 proc. viso Italijos dujų importo, o 2020 m. – 43 proc.

„Mes diversifikavome; turime įvairių šaltinių, turime pakartotinio dujinimo terminalų, todėl turime pakankamai tiekimo, kad būtume ramūs“, – sakė Fratinas ir pridūrė, kad Italija „neturi priežasčių prieštarauti naujų sankcijų“ Rusijos SGD procesui.

Pasak ministro, Italija, dalyvaujanti G7 derybose dėl klimato kaitos, šiuo metu daugiausia dėmesio skiria strategijoms, kaip mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų pasiekti grynojo nulio tikslai, ir planuoja bendradarbiauti su Afrikos šalimis.

Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni vyriausybė anksčiau parengė investicijų planą Afrikai, kuriuo siekiama sukurti energijos tranzito mazgą tarp Afrikos ir Europos. Plane taip pat numatyta skatinti vietos ekonomiką siekiant kovoti su skurdu, klimato kaita ir kitomis pagrindinėmis imigracijos iš Afrikos į Europą priežastimis.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net