Onkologiniai pacientai: eiti ligos keliu ne visada pavyksta oriai
Grasinimai policija ir alkotesteris
Onkologine liga serganti Violeta atvira, jei nebūtų stipri psichologiškai, kažin ar šiandien būtų tarp gyvųjų. Energingą moterį būtų įveikęs ne vėžys. Sulaukusi vėlyvo gydytojos skambučio, Violeta norėjo iššokti pro 12 aukšto langą.
Moters ligos paieškos gerokai užtruko. Per tą laiką jai teko iškęsti ne vieną pažeminimą, medikų abejones, kai žavi moteris skundėsi nepakeliamais viso kūno skausmais. Kaimynės bute apgyvendinti ukrainiečiai pastebėjo, kad naktimis ji labai garsiai klauso televizoriaus. „Neturiu televizoriaus“, - paaiškino Violeta, naktimis dejuodavusi iš skausmo.
Greitosios pagalbos medikai tapo dažni svečiai jos namuose, tačiau net nuvykus į ligoninę, moteris ne visada sulaukdavo pagalbos.
Nors raitėsi iš skausmo ir sunkiai vaikščiojo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientę atsisakė priimti, nes tą vakarą budėjo kaimyninė ligoninė.
Nuvežus į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, greitosios medikai Violetą įspėjo, kad ši atsisakė ją priimti. Moteris užsispyrė likti vietoje, nes net menkiausias judesys kėlė beprotišką skausmą. Medikai pagrasinę iškviesti policiją.
Net ir tuomet nenusileidus, daugiau nei po poros valandų, Violeta sulaukė gydytojo traumatologo. Pastarajam kilo abejonių dėl pacientės blaivumo. Alkotesteris rodė nulius. Violeta nesulaukė nei atsiprašymo, nei tinkamos pagalbos ir vidury nakties buvo išprašyta namo. Po pusmečio atkaklių paieškų Violeta sužinojo tikrąją skausmų priežastį – išplitęs ketvirtos stadijos vėžys.
„Ar nemiegate?- vėlyvą gydytojos onkologės skambutį prisiminė pašnekovė. – Sužinojus diagnozę, man norėjosi ne miegoti, o iššokti pro 12 aukšto langą“.
Šoką sukelia ne tik diagnozė
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė galėtų papasakoti ne vieną istoriją, kai medikai apie vėžį praneša netinkamai. Pacientui tenka išgyventi dvigubą šoką. Ji prisiminė, kaip artimam žmogui nustačius onkologinę ligą, paprašė gydytojo leisti pačiai pranešti. Nespėjo. Į palatą atėjęs gydytojas konfidencialią informaciją apie vėžį pasakė kitų palatos kaimynų akivaizdoje. Pacientas priėjęs prie lango pasigailėjęs, kad šis – per žemai.
„Nemanau, kad reikia ypatingo išsilavinimo su žmogumi elgtis pagarbiai. Kodėl tas pats gydytojas elgiasi skirtingai valdiškoje ir privačioje gydymo įstaigoje? Bendravimas atspindi, kiek žmogus turi vidinės kultūros sau ir kitam“, - mano Centro vadovė, paminėjusi, kad net popiežius pradėjo kalbėti apie medikų ir pacientų tarpusavio pagarbą bei orumą.
Kartais gydytojai patys pacientą tiesiai iš ligoninės atveža š Centrą, paaiškindami, kad negali tokio žmogaus išleisti namo. Bendruomenės narių švelniai Aldute vadinama vadovė patvirtina, kad čia yra išgelbėję ne vieną gyvybę.
Į ligoninę – su kliūtimis
Onkologijos centras neretai sulaukia pagalbos prašymų padėti, kai sunkiai sergantis žmogus atsimuša į biurokratinę sveikatos apsaugos sistemos sieną. Anksčiau į ligoninės onkologijos skyrių guldydavo nustatyti diagnozę, dabar ten galima patekti, kai vėžys diagnozuojamas kitur.
A.Kerpytė prisiminė neseną atvejį, kaip pacientei prireikė ypatingų pastangų, kad pakliūtų į ligoninę. Moteriai buvo diagnozuotas kraujo vėžys – limfoma: kamuojama aukštos temperatūros, gerokai nusilpusi moteris nebegalėjo vaikščioti. Tam, kad gautų reikiamą gydymą, ji turėjo gultis į ligoninę, kur pacientei pasiūlyta atvykti... po trijų savaičių. Ligonės vienturtė dukra, Lietuvoje žinoma moteris, paskambino Seimo nariui, žinomam gydytojui. Užteko jo skambučio, kad moteris iškart atsidurtų ligoninėje.
„O ką daryti tiems, kurie neturi įtakingų pažinčių ar pinigų?“ – retoriškai klausė Violeta, pati tik didžiulio atkaklumo dėka sulaukusi reikiamų tyrimų ir gydymo.
Prieš kelerius metus pats susidūręs su onkologine liga, brolis Benediktas premjerui ir ministrui siūlo peržiūrėti sveikatos apsaugos sistemą, nes dabartinė nėra ori. „Su tokiu gydytojų skaičiumi ir sudėtimi situacija galėtų būti žymiai geresnė“, - įsitikinęs vienuolis.
Pacientai „perka kultūrą“
Laukiantis operacijos onkologinis pacientas išgyvena, sužinojęs, kad iš pensijos teks sukrapštyti papildomus 300 eurus gydytojui už operaciją, kuri apmokama iš Ligonių kasų. Apie atlygį gydytojui užsiminė kolegė medikė.
„Taip, gydytojas padarys operaciją ir nedavus pinigų, bet žmonės bijo neduoti. Pacientai susimoka už tai, kad su jais elgtųsi oriai. Jie perka kultūrą“, - apie vis dar egzistuojančius kyšius kalba Onkologijos centro direktorė.
Apmaudžiausia, kad ir šią sritį palietė infliacija – neoficialus atlygis medikams tampa vis brangesnis. „Gal tai ne sistemos, o laike užstrigusios asmenybės problema, nes ministro ar gydymo įstaigos vadovo prie kiekvieno mediko nepastatysi“, - mano A. Kerpytė, pastebėjusi ir nemažai teigiamų pokyčių oresnio gydymo link.
„Pagalbos prireikia visada“
Prieš aštuonerius metus Loretai pirmą kartą buvo nustatytas ankstyvosios stadijos vėžys – po operatyviai atliktos operacijos papildomo gydymo neprireikė. Pasak pašnekovės, nesvarbu, kokia tavo ligos istorija, psichologinės pagalbos prireikia visada, nes pats sunkiausias momentas – sudėlioti save iš naujo.
Taip Loreta atrado Onkologijos centrą – pirmąjį Baltijos šalyse pradėjusį teikti novatoriškas paslaugas: neatlygintiną psichosocialinę, dvasinę, sveikatinimo ir kitą pagalbą šalies onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams. Įstaiga siekia sukurti palankias sąlygas onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems įveikti psichologinę, dvasinę bei socialinę krizę.
„Gera būti tarp tokių pat, kurie tave supranta ir palaiko. Jei ne šis centras, nebūtų kur susitikti, o apie savo bėdas ligoninės koridoriuje nekalbėsi. Čia įsikraunu energijos, nors metastazės kauluose daro savo juodą darbą. Šv. Pranciškaus onkologijos centras išties ta vieta, kurioje tau padeda praeiti kelionę per vėžį oriai. Padeda pažinti save, susidraugauti su liga, būti drąsiai, dalintis su kitais“, - patirtimi dalijosi Loreta, dėkodama Centrui už suteiktą viltį, kai po šešerių metų sugrįžusi liga smogė visu pajėgumu.
Žiūrint į švytinčią ir gera nuotaika spinduliuojančią moterį sunku patikėti, kad jos ligos istorija – tikra. Loreta šypsosi: abejonių dėl jos sveikatos kyla daugeliui.
Du kartus su onkologine liga susidūrusi Loreta apgailestauja, kad pacientui kartais tenka atlaikyti ne tik savo ligos psichologinę naštą, bet ir sugerti gydytojų nuovargį.
„Pervargus bei perdegus atsiranda cinizmas, kuris paciento atžvilgiu nėra pateisinamas. Mes kartais kaip vargšai išmaldos gydytojo prašome sveikatos“, - pritarė A.Kerpytė, 24 metus gyvenanti su vėžiu ir tris kartus susidūrusi su šia diagnoze.
Išgyventi tampa vis sunkiau
Centre lankytojai mokosi naujų elgesio modelių onkologinės ligos situacijoje. Jiems teikiamos terapijos padeda sumažinti įtampą, nemigą, nerimą, baimę ir fizinį diskomfortą, pagerinti miego kokybę, sustiprinti imunitetą ir kt. Įvairūs užsiėmimai padidina fizinį aktyvumą, įtakojantį geresnę savijautą ir sveikimą, padeda pagerinti gyvenimo kokybę.
Dienos užimtumas daugeliui onkologinių ligonių padeda patenkinti bendravimo poreikį, įveikti vienišumo jausmą, nepasitikėjimą, gauti reikiamos informacijos. Paslaugas teikiantys profesionalūs centro specialistai padeda lengviau išgyventi ligą ir jos pasekmes bei sugrįžti į pilnavertį socialinį gyvenimą. Visos šios paslaugos yra nemokamos, tad natūraliai kyla klausimas, kaip Centras išsilaiko.
Statistikos teigimu, net 70 proc. gyventojų niekam nepaskiria pajamų mokesčio. Padaryti gerą darbą dar yra laiko.
VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras
Įm. kodas: 300502187
Bankas: AB LUMINOR bankas
Sąskaitos Nr. LT68 4010 0418 0033 2253
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą