Dainų šventė primena, iš kur mes atėjome, ir rodo, kur mums reikia eiti

Šiemet šimtmetį mininčioje Dainų šventėje choro ir orkestro dirigentas, pedagogas Tomas Ambrozaitis dalyvaus kartu su dviem chorais - „Gintarėliu“ ir „Aukuru“, kuriems jis vadovauja. Artėjant šiai ypatingai progai, maestro dalinosi savo pamąstymais apie Dainų šventės svarbą, atsakomybės svorį, tenkantį kiekvienam šventės dalyviui, ir vis dar menką valstybinį požiūrį į šį analogų pasaulyje neturintį reiškinį.

T. Ambrozaitis ne kartą buvo Lietuvos dainų šventės Dainų dienos vyriausiuoju dirigentu. Tačiau jo prisiminimai apie Dainų šventę siekia gerokai ankstesnį jo gyvenimo etapą, 1990 m., kai Dainų šventėje dalyvavo kaip choro „Gintarėlis“, kuriam tuo metu vadovavo Juozas Kubilius, dainininkas.

Neužmirštamos akimirkos

„Dainų šventė yra viena iš lietuvio tautinio identiteto sudedamųjų dalių. 1990 m. vyko pirmoji tautinė lietuvių Dainų šventė po nepriklausomybės atgavimo, kai Lietuva jau buvo savarankiška valstybė.

Kaip choro dainininkas Dainų šventėje dalyvavau su choru „Gintarėlis" 1990 m., 1994 m. - su Šimkaus mokyklos choru, 1998 m. - būdamas studentas su Muzikos akademijos choro studija. Dainų šventė, vykusi 2003 m., man buvo viena įspūdingiausių. Joje dalyvavau jau kaip Kretingos kultūros centro kamerinio choro vadovas.

2007 m. Vilniuje debiutavau kaip Dainų šventės dirigentas. Šito turbūt neužmiršiu niekada: nei tų metų, nei tos dienos, nei kūrinio, nei savijautos. Dvi paras negalėjau nieko valgyti iš baimės - todėl, kad Vingio parke užlipti ant dirigento tribūnos prieš dešimt, dvylika ar trylika tūkstančių dainininkų yra sunkiai žodžiais apibūdinamas jausmas.

Ir po šiai dienai man Dainų šventė yra kažkoks sakralus, didelis, vienijantis, suburiantis renginys, primenantis, iš kur mes atėjome, ir rodantis, kur mums reikia eiti.

Aš kalbu apie visą Dainų šventę, kuri apkabina visus žanrus. Ir, aišku, finalas - tai yra Dainų diena, kur turėtų skambėti ta muzika, kurią kiekvienas lietuvis nešioja savo viduje.

Nesvarbu, ar jis yra dainuojantis, ar jis yra klausantis, ar jis yra esantis Dainų šventėje", - sakė T. Ambrozaitis.

Gyvenimo matas

Dirigentas pasakojo pažįstantis žmonių, kurie savo gyvenimą matuoja nuo vienos Dainų šventės iki kitos - keturmečiais arba penkmečiais.

"Vienas tokių žmonių, kurio nebėra tarp mūsų, tai mūsų legenda ir artimiausias mano dūšiai profesorius Lionginas Abarius, kuris matavo savo gyvenimą Dainų šventėmis.

Chorvedys Algirdas Šumskis turėtų būti pasidalinęs į dvi dalis: Klaipėdos krašto dainų šventė ir didžioji Lietuvos dainų šventė yra jo gyvenimo skaičiavimo atskaitos taškai. Kiek procentų A. Šumskio yra vienoje ir kitoje dainų šventėje, tai negalėčiau pasakyti, bet jis turbūt yra pasidalinęs į du polius", - teigė T. Ambrozaitis.

Didžiulė atsakomybė ir mažas biudžetas

Šimtmečio Dainų šventėje T. Ambrozaičiui diriguoti yra paskirtas Vytauto Miškinio kūrinys „Neišeik, saulala“, vienas iš sudėtingesnių kūrinių visame Dainų šventės repertuare visais parametrais: muzikine medžiaga, ritmika, prasme ir gyliu.

„Šitoje vietoje man labai reikės to, kuris sėdi ant debesėlio, pagalbos, tam, kad aš galėčiau tą kūrinį deramai ir pilnavertiškai pravesti“, - tikino dirigentas.

T. Ambrozaitis Dainų šventę mato kaip svarbiausią ir didžiausią kiekvienam lietuviui renginį. Tačiau negaili kritikos Lietuvos Dainų šventei skirto finansavimo menkumui, kuris, palyginti su Latvijos dainų švente, minėjusia savo šimtas penkiasdešimtąsias metines, yra keturis kartus mažesnis.

"Dainų šventė pati iš savęs yra didžiulė atsakomybė: kiekvienam dainuojančiam, kiekvienam šokančiam, vaidinančiam ir kiekvienam dalyvaujančiam Dainų šventėje. Turint galvoje, kad dainų šventes turi tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija.

Mes matėm pernai, kaip latviai šventė savo Dainų šventės sukaktį bei koks tai buvo įvykis, koks tai buvo renginys ir reginys. Mums dar yra mažiausiai pora šviesmečių, kad galėtume būti kažkur netoli latvių. Kalbu apie kolektyvų kiekį, kolektyvų lygį, apie valstybinį požiūrį į Dainų šventę.

Šių metų Dainų šventei Lietuvos Vyriausybė skyrė 5 milijonus eurų. Tai yra tik ketvirtadalis Latvijoje vykusios Dainų šventės biudžeto, siekusio apie 20 milijonų. Nežinau, ar aš sulauksiu tų laikų, kada Dainų šventė bus ne varnelė biudžete ir popieriuose?" - apgailestavo T. Ambrozaitis.

Chorvedys į šimtmečio Dainų šventę vyks su dviem kolektyvais:berniukų ir jaunuolių choru „Gintarėlis“ ir Klaipėdos choru „Aukuras“. T. Ambrozaitis tiki, kad jaunimas supranta Dainų šventės svarbą, prasmę bei jaučia atsakomybę ruošiantis dalyvavimui.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder