Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi! (galerija)

Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros“ ir „Marių“ salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam.

Teatro kuriamas kokybės ženklas –  amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Rūmų atidarymo išvakarėse surengtos spaudos konferencijos pranešėjai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, teatro vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas, interjero architektas, „MAMA architects“ įkūrėjas Marius Mateika, UAB „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius jaudinosi ir graudinosi.

Daugiau nei penkerius metus vykusios pastato statybos buvo tapusios svarbia jų kasdienybe ir siekiamybe – ilgą laiką.

Svarbi akimirka

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, teatro statybų baigimo akimirka – viena svarbiausių jos gyvenime. „Šiandien viena iš tų akimirkų, kuri man atima žadą.

Esu labai laiminga. Jaučiu, kad baigėsi ilgas kelias, kurį mums visiems teko nueiti. Man teko garbė, išbandymas arba likimas paskutiniuosius penkerius su puse metų įšokti į šį greitkelį.

Pradėjusi savo darbą KVMT 2018 m. rugpjūčio viduryje turėjau iškraustyti teatrą iš senojo pastato. Didžioji teatro dalis buvo nugriauta, liko tik istorinis bokštas ir administracinė dalis, o netrukus mes kartu su rangovų vadovais įkasėme kapsulę – prasidėjo statybos“, – pasakojo L. Vilimienė.

Muzikinio teatro statybos truko 5 metus ir 7 mėnesius. Per tą laiką įvyko pasaulyje įvyko daug svarbių dalykų, apsunkinusių teatro rekonstrukcijos procesą: logistiką ir darbus paralyžavusi pandemija, karas smarkiai pabrangino medžiagas ir darbų kaštus, statybas paveikė ekonominė krizė, infliacija, bet viską pavyko nugalėti.

Muzikinio teatro vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas teatro statybų baigtį net sulygino su tuo, kuris patiriamas žmogui tuokiantis. Juokauta, kad būta daug priežasčių šį projektą vilkinti ar net nebaigti.

„Patyrėme daug išbandymų, bet labai šiuo projektu tikėjome, jautėme tokį pat norą ir palaikymą iš rangovo, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, kad tai mus įgalino viską pabaigti laiku ir tinkamai.

Ieškojome ir radome sprendimų, kaip teatrą paversti netgi geresniu, nei planuota. Juk laikmetis daro savo, technologijos sparčiai kinta. Lengva nueiti paprastu keliu ir nesukti sau galvos, bet mes keitėme sprendinius, įrodinėjome, kad reikia gerinti, stiprinti vėdinimą, kondicionavimą salėje. Darbas atvira širdimi ir degant dideliu noru davė gerą rezultatą“, – akcentavo N. Stancikas.

Vedė optimizmas ir meilė

Iš emigracijos su šeima grįžęs UAB „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius į šį projektą visada žiūrėjo ne tik su atsidavimu, bet ir begaliniu optimizmu.

KVMT pastatas, t. y. jo po žeme paslėpti rūsiai, skirti repeticijų salėms, dekoracijų saugykloms, įsikūrę net 12 metrų žemiau jūros lygio. Statybininkams teko pasukti galvas, kaip pastato sienas apsaugoti nuo kone greta tekančios upės, ypač – kaip sutvirtinti senosios dalies pamatus.

Interjero architektas Marius Mateika, „MAMA architects“ įkūrėjas akcentavo, kad KVMT interjeras gimė iš begalinės meilės. „Kurdami Klaipėdos muzikinio teatro interjerą siekėme, kad čia apsilankę žmonės  suprastų šios erdvės išskirtinumą, kad pasijustų atvykę į jiems skirtą sielos šventę.

Kartu ieškojome jaukumo: kad ši erdvė savo išskirtinumu ne gąsdintų, o šildytų, intriguotų. Apjungėme teatro istoriją su šiandienos poreikiais, interjere akcentuodami, kad tai – Klaipėdos miesto teatras.

Tam interjere naudojamas molio (būdingo miesto architektūrai) ir jūros bangų išplauto smėlio motyvas. Be to, čia apsilankę žiūrovai supras, ką reiškia sąvoka „teatras prasideda nuo rūbinės“, – sakė M. Mateika.

Įspūdingi skaičiai

Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas kupinas aikčioti verčiančių skaičių: čia panaudota 300 tonų metalo konstrukcijų. Teatro administracijai statybininkai įteikė 1500 skirtingų durų raktų.

Vien elektros kabelių ir įvairiausių laidų, išvedžiotų per visą teatrą, ilgis sudaro 150 km. Senajame teatro pastate veikė vienas liftas, o dabar jų bus net keturi.

Nutiesta apie 1,2 km laiptų turėklų. Nugriovus buvusius kultūros namus, kurie buvo visiškai nepritaikyti Muzikinio teatro veiklai, dvigubai išaugo pastato plotas ir pasiekė 9 000 kvadratinių metrų.

Nė vieno ne tik šalies, Europos, bet ir pasaulio teatro viešojoje įstaigoje nerasite tiek molio tinko sienų. Juo įkvėpimo semdamiesi iš lietuviško pajūrio peizažų teatrą rankomis išpuošė, išdailino UAB „Barzdoti vabalai“.

Specialistai iš Vokietijos jau atliko KVMT salės akustinius bandymus: tuščioje erdvėje pasiektas geresnis rodiklis nei planuota. Tam šalyje nėra analogų.

Žiūrovų aptarnavimo tarnybos darbuotojams rūbus sukūrė dizainerė Agnė Kuzmickaitė.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios buvusios teatro vadovės Audronės Žigaitytės, anksčiau teatro salė talpino 500 žiūrovų. Dabar didžiojoje salėje „Jūra“ reginiais mėgausis apie 700 svečių, o „Marių“ salėje – apie 160. Žiūrovų skaičius priklausys nuo to, kokio pobūdžio spektaklis bus rodomas. Salės kėdės gali paslankiai judėti ar net visiškai pasislėpti grindyse.

Nuo kitos savaitės naujuose rūmuose žiūrovų lauks repertuariniai spektakliai: kiekvienas jų parodymas kone prilygs premjerai, nes naujoje salėje teks adaptuoti dekoracijas, repeticijų metu leisti apsiprasti atlikėjams, sureguliuoti šviesas ir t. t. Visus labai kviečiame ateiti ir išvysti spektaklius naujoje erdvėje!

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder