Elektros energijos tiekimas tampa nauja kliūtimi, keliančia grėsmę dirbtinio intelekto plėtrai. Duomenų centrai, kuriems reikia didžiulių energijos kiekių, didina skirstomųjų tinklų apkrovą visame pasaulyje. Taip teigiama po naujausių dirbtinio intelekto tyrimų lyderių pareiškimų, rašo „Hrot” leidinys.
Praėjusią savaitę universalusis verslininkas Elonas Muskas sakė, kad praėjusiais metais didžiausias iššūkis dirbtinio intelekto plėtrai buvo mikroschemos, o šiemet atsirado nauja kliūtis šiai pažangiai technologijai – elektros energijos tiekimas.
Neseniai panašiai kalbėjo ir „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jesse. Jis įspėjo, kad „šiuo metu trūksta galios“ naujoms generatyvinėms dirbtinio intelekto paslaugoms paleisti.
Amazon, Microsoft ir Google patronuojančioji bendrovė „Alphabet” investuoja milijardus dolerių į kompiuterių infrastruktūrą, siekdamos kuo labiau padidinti pajėgumus dirbtinio intelekto tyrimams. Ta pačia kryptimi plėtojami ir duomenų centrai, kurių planavimas ir statyba paprastai užtrunka kelerius metus.
Tačiau daugelyje vietų, kur tokie objektai aktyviai statomi, pavyzdžiui, JAV Šiaurės Virdžinijos valstijoje, susiduriama su jų trūkumo problema. Tai verčia ieškoti naujų duomenų centrams tinkamų vietų augančiose pasaulio rinkose. Tačiau net ir tai problemos visiškai neišsprendžia.
„Duomenų centrų paklausa visada egzistavo, tačiau ji nebuvo tokia didelė“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė „Schneider Electric“ duomenų centrų padalinio vykdomasis viceprezidentas Pankaj Sharma.
Šiuo metu, kaip pažymėjo P. Sharma, „atrodo, kad neturime pakankamai pajėgumų“, kad galėtume eksploatuoti visus įrenginius, kurių reikės iki 2030 m. visame pasaulyje. Jo padalinys bendradarbiauja su mikroschemų gamintoja „Nvidia“, kad sukurtų centrus, optimizuotus dirbtinio intelekto darbo krūviams.
„Mikroschemų naudojimas naujoje dirbtinio intelekto ekonomikoje, be kita ko, priklausys nuo to, kur statysime duomenų centrus ir kaip gausime reikiamą galią“, – sakė „Eppleby Strategy Group“ vyriausiasis technologijų pareigūnas ir buvęs „Google“ vyriausiasis duomenų centrų mokslininkas Danielis Goldingas.
„Kažkuriuo metu realybė, susijusi su elektros tinklais, ims trukdyti dirbtiniam intelektui“, – mano jis.
Kaip visa Japonija
Kitas su elektros energijos tiekimu susijęs iššūkis – naujų technologijų bumo poveikis aplinkai. Reaguodamos į spartėjančią klimato kaitą, šalys visame pasaulyje yra priverstos vykdyti įsipareigojimus dėl atsinaujinančiosios energijos ir elektrifikuoti įvairius sektorius – nuo energetikos iki transporto.
Tam reikės pertvarkyti jų elektros energijos tinklus. Pavyzdžiui, viena iš rinkos lyderių „Amazon“ teikia pirmenybę naujiems reikalavimams elektros tinklams, kaip teigė jos tvarumo vadovė Kara Harst.
Tyrimų grupė „Digitl infra“ prognozuoja, kad šiais metais pasaulinės duomenų centrų išlaidos viršys 225 mlrd. dolerių. Kitos didelės rinkos dalyvės, bendrovės „Nvidi“, vadovas Jensenas Huangas ne taip seniai teigė, kad per ateinančius kelerius metus reikės pastatyti trilijono dolerių vertės duomenų centrų, kad būtų galima palaikyti generatyvinį dirbtinį intelektą.
Kadangi dirbant su juo reikia apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, jis naudoja labai daug energijos.
Tokiam augimui reikės didžiulių elektros energijos kiekių, net jei esamos sistemos tapo efektyvesnės nei anksčiau. Tarptautinė energetikos agentūra praneša, kad iki 2026 m. energijos suvartojimas duomenų centruose visame pasaulyje padidės daugiau nei dvigubai ir sieks beveik tūkstantį teravatvalandžių, o tai maždaug prilygsta visos Japonijos metiniam elektros energijos suvartojimui.
Sudėtingos paieškos
Rasti tinkamas vietas gali būti nelengva, o elektros energijos tiekimas nėra vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Taip pat reikia prieigos prie daug vandens, kuris reikalingas duomenų centrams vėsinti. Todėl kūrėjai stengiasi statyti netoli vartojimo vietų, t. y. sparčiai augančiuose regionuose.
Tai Ohajo ir Teksaso valstijos, taip pat įvairūs Italijos ir Rytų Europos, Malaizijos ir Indijos regionai.
„Iš penkiasdešimties vietų, į kurias žiūriu, tik dvi pasiekia tokį etapą, kai galima galvoti apie projekto įgyvendinimą“, – sakė Goldingas iš „Eppleby Strategy Group“. – „Mano pavaldiniai apžiūri labai daug nekilnojamojo turto objektų.
Kitaip tariant, tam, kad sukurtume kažką, kas tikriausiai mus sunaikins ir beveik neabejotinai pavergs, turime įdėti labai daug energijos, pastangų ir pinigų, pasitelkdami didžiulį išradingumą.
Taip pat vandens, kuris nėra elektra, ir kurio šaltinių atkūrimui žmogiškųjų pastangų gali nebepakakti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą