Mažesnės sąnaudos – didesnė pridėtinė vertė
Verslininkas akcentavo, kad nuo vaikystės jis buvo „treniruojamas“ prie verslo subtilybių. Pašnekovo tėtis yra sukūręs keletą verslų, tad nuo mažų dienų tekdavo matyti, patirti ir būti šeimos versluose, kuriuose išbandymų netrūko. Šeimos verslas, Alfredo nuomone, yra gera komanda, nes visos pastangos nukreiptos rezultato linkme, tėvas ir sūnus vienas kitą papildo.
Vienas iš esamų šeimos verslų yra kompozitinės armatūros gamybos cechas Veiviržėnuose, įkurtas prieš septynerius metus. Šis verslas ypatingas tuo, kad visą gamybos procesą gali aptarnauti keletas žmonių.
Ceche nuolat diegiama LEAN gamybos tobulinimo sistema, kuri pašalina švaistymą, mažina produktų gamybos proceso savikainą, tačiau neprastina gaminio kokybės. Šis verslo valdymo modelis yra gerai žinomas pasaulyje, jį taikė ir sėkmingai tebetaiko „Toyotos“ gamintojai.
Pasak Alfredo, regione veikiančioje įmonėje diegiant LEAN, verslą pradėta kreipti, vadovaujantis tam tikrais principais. Neatsiejama šios LEAN gamybos dalis yra tobulėjimas (nuolatinis), pridėtinės vertės nekuriančių procesų šalinimas.
Pastarasis principas reiškia, kad procesus, kurie nesukuria pridėtinės vertės, būtina pakeisti taip, kad jie reikalautų mažiausių sąnaudų. Minėtos sistemos esminis siekis yra kuo mažesniais ištekliais sukurti kuo didesnę vertę vartotojui.
Tuo pačiu siekiama ir didinti savo konkurencinį pranašumą. Taigi, šia sistema siekiama trijų pačių pagrindinių daugelio verslo subjektų tikslų: mažinti išteklių panaudojimą, kuo labiau patenkinti vartotojų poreikius, didinti savo konkurencinius pranašumus.
Tai nuolatinis gamybos procesų tobulinimas, negalima sakyti, kad tiesiog įmonė įsidiegė LEAN sistemą ir dirba toliau. Kitaip pasakius, tai yra požiūris, kaip reikia mąstyti gamybos įmonėje ir būti novatoriškam.
Sudėtingas gamybos procesas
„Gaminame metalinės armatūros pakaitalą, naudojamą statybų pramonėje ten, kur šios armatūros savybės yra pranašesnės už metalo.
Visų pirma – tai nerūdijantis gaminys, gerokai lengvesnis už plieną. Kompozitinė armatūra yra tris kartus stipresnė už plieną pagal tempiamojo stiprio parametrą. Ji 100 kartų mažiau laidesnė šiluminei varžai. Šiuo parametru lengviau galima pasiekti pasyvaus namo reikalavimus.
Patogumas montuojant, transportuojant. O svarbiausia, kad ši armatūra yra gerokai lengvesnė, transportuojama net lengvuoju automobiliu“, – apie savo gaminį pasakojo verslininkas.
Kompozitas turi ir daugiau pranašumų, tik tai jau rečiau pasitaikantys atvejai rinkoje, kai pirkėjui reikia išskirtinės kompozito savybės, dėl kurios ją renkasi.
Kompozitinė armatūra puikiai tinka mažaaukščių pastatų statyboje dėl savo savybių, vertinant medžiagiškumą. Gamyba vyksta moderniose ir erdviose 5 000 kv. m patalpose, suvyniotą į rites armatūrą lengva transportuoti, sandėliuoti.
Pasak pašnekovo, gamybos proceso metu dvi skirtingos medžiagos: stiklo audinys ir epoksidinė derva yra suliejamos į bendrą dalyką. Gamybos linija įkurta specialiai tam pritaikytose patalpose, ji driekiasi 60 metrų, staklės tempia stiklo audinio siūlus.
Jis yra šildomas specialiomis lempomis, kad prie jo priliptų epoksidinė derva. Pašildyti siūlai nardinami į epoksidinės dervos vonią, vėliau jie patenka į termoreaktyvinę krosnį, šildomi 400–500 laipsnių temperatūroje. Iš krosnies išimtas gaminys vėsinamas vandenyje, formuojamos 100 metrų ritės. Tada jos pakuojamos, žymimos etiketėmis ir paruoštos keliauti į prekybos centrus ar pas klientus.
Gaminti lengviau nei parduoti
Gamybos procesų organizavimas reikalauja nemažai žinių, įrangos, technologijų išmanymo. Tačiau, anot Alfredo, pagaminti yra gerokai lengviau nei parduoti. Jis pats atsakingas už pardavimus, realizaciją.
Valdant pardavimus, svarbu atrasti mokų klientą, gebėti pristatyti jam paslaugą. „Verslo pradžioje duodavome ir į kreditą, tačiau esame gavę skaudžių ir nuostolingų pamokų, tad vadovaujamės filosofija, kad geriau jokio sandėrio, nei nuostolingas, tad į kreditą savo produkcijos nebeduodame“, – dalijosi savo patirtimi verslininkas.
Armatūros gamintojas neslėpė, kad gamyboje visada pirmieji 3–5 metai yra nuostolingi. Mat kuriant verslą nemažai investuojama į įrangą, tenka pirkti žaliavas. Toliau dar dveji metai, kai verslo pelnas nulinis. Tik sugebėjus išlaukti, verslą plėtojant ne mažiau nei penkerius metus, pamažu gaunamas pelnas.
Norai išsipildo veikiant
„Žmonės, neturintys patyrimo versle, dažnai svarsto: jei esi verslininkas, tai tikriausiai turi daug pinigų ir laisvo laiko. Toli gražu taip nėra. Niekas nesusimąsto, kiek reikia drąsos, investicijų, energijos ir laiko, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Darbo dieną galima modeliuoti pagal savo asmeninius prioritetus, tačiau dirbti mažiau privačiame versle neišeina“, – griovė nusistovėjusius visuomenėje mitus gamintojas ir pridūrė, kad visi turime vienodai laiko. Paroje yra 24 valandos, tačiau skirtingi mūsų prioritetai, viskas priklauso nuo mūsų pačių vertybių.
Jis atskleidė, kad keliasi 5–6 valandą, tuomet yra pats geriausias laikas pabuvimui su savimi, dienos apmąstymui. Alfredas pasakojo, kad nuo vaikystės mąstė būsiantis versle, gyvenimas sudėliojo net studijas Kauno, ISM vadybos ir ekonomikos universitete.
Anot verslininko, gyvenimas visada išpildo visus norus, reikia tik stebėti, ko norime, ir teisingai paprašyti visatos, tačiau reikia nepamiršti, kad visuomet už savo pasirinkimus teks prisiimti atsakomybę. Jis linkėjo visiems nebijoti pažvelgti į savo vidų, būti atviriems su savimi, siekti savo tikslų.
„Jei gyvensite be tikslo, vieną dieną pradės šaukti jūsų siela. Savęs tobulinimas tiek versle, tiek gyvenime turi būti nuolatinis dalykas, kad mąstytume ne vien apie finansinę gerovę, o apie savo gyvenimo prasmę, fizinį, emocinį ir dvasinį stabilumą“, – akcentavo A. Stankus.
Dana LUKAUSKIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą