Restoranai ir kavinės norėtų atsidaryti balandžio 15 d.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) pateikė Vyriausybei siūlymą atverti restoranus ir kavines po Velykų – nuo balandžio 15 d., prieš tai leidus savaitę pasirengti. Už restoranus atsakingas LVRA viceprezidentas Gediminas Balnis teigia, kad Vyriausybės skiriama parama restoranams ir kavinėms yra visiškai nepakankama, todėl valdžia turėtų bent leisti pradėti darbą.

„Sveikata yra sveikata, bet yra ir verslo sveikata“, – Alfa.lt sakė jis.

Viltis atsidaryti žlugdo trečia viruso anga

Restoranų ir kavinių verslas tikėjosi pradėti darbą balandį, tačiau kylant trečiajai koronaviruso bangai planus teko atidėti. Dabar verslas prašo, kad iš karto po Velykų, kai bus aiškesnė situacija dėl koronaviruso, restoranams ir kavinėms būtų leista pradėti veiklą.

Toks siūlymas pateiktas pirmadienį surengtame ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės nuotoliniame susitikime su LRVA bei kitais turizmo sektoriaus atstovais. 

„Nėra jokių duomenų, kad būtent restoranuose virusas plinta smarkiau negu kitose vietose. Estijoje restoranai buvo visą laiką atidaryti, dabar koronaviruso atvejų padaugėjo, bet tai nesusiję su restoranų veikla. Virusas daugiausia plito švietimo įstaigose. Estai leido vaikams eiti į mokyklą, ir iš ten jie virusą parsinešė į šeimas“, – sakė G. Balnis.

LRVA viceprezidentas tikino, kad restoranuose išlaikant atstumą ir veikiant lauke dirbti būtų tikrai saugu. „Mes siūlome, kad aptarnauti klientus būtų galima prie kas ketvirto staliuko viduje ir prie visų staliukų lauke. Tai tokiu atveju rizikos arba visai nėra, arba ji minimali. Dabartiniai draudimai kyla iš paprasčiausios baimės kažką leisti, nors tai visiškai nepagrįsta.

Aš net palyginčiau su situacija pandemijos pradžioje, kai užsakydami prekes ir maistą kai kurie žmonės 12 val. neliesdavo produktų, laukdavo, kol „išgaruos“ virusas. Lygiai tokie pat dabar yra pertekliniai draudimai ir reikalavimai, – mano LRVA viceprezidentas. – Ateina pavasaris, šviečia saulė, įsibėgėja vakcinavimas, turėtų tikrai kažkokius atlaisvinimus verslui leisti.“

Pasak G. Balnio, restoranai ir kavinės įsipareigotų griežtai aptarnauti klientus tik prie kas ketvirto staliuko viduje, o kad nekiltų noro sukčiauti, prie kitų staliukų nepaliktų netgi kėdžių, jas išneštų iš patalpų ar sandėliuotų kur nors prie sienos. „Atėję tikrintojai matytų, kad net fiziškai negalima atsisėsti prie „laisvų“ stalų. Lauke kavinės dirbtų įprastai“, – sakė G. Balnis.

Verslas sutiktų svarstyti apribojimus dėl darbo laiko, pavyzdžiui, iki 22 val., turint omenyje, kad praėjusiais metais virusas plito ne restoranuose, o naktiniuose klubuose ir baruose.

Įvairiose šalyse šiuo metu taikomi įvairūs restoranų ir kavinių darbo apribojimai, tačiau dažniausiai jiems leidžiama dirbti lauke. Kai kuriose šalyse restoranų darbo laikas apribotas iki 3 val. 

Nesupranta, kodėl nekompensuojama patalpų nuoma

G. Balnis pasakojo, kad antras karantinas restoranams ir kavinėms yra gerokai sunkesnis negu pirmasis praėjusių metų pavasarį. „Pirmo karantino metu nežinojome, kaip elgtis. Tačiau vėliau parama įsivažiavo ir baigiantis karantinui atsirado tokios priemonės kaip nuomos kompensacija ar kompensacija grįžtantiems į darbą po prastovų. Vertinant praėjusių metų skaičius, jeigu ir patyrėme nuostolių, jie buvo protu suvokiami. Tačiau kilus antrai bangai įmonės jau buvo išnaudojusios rezervus.

Šiuo metu pagalba nepakankama, suskaidyta etapais. Kaimynų patirtis rodo, kad pagalba turėtų būti teikiama kiekvieną mėnesį. Tokiu atveju būtų lengva ją nutraukti ar pratęsti“, – sakė G. Balnis.

Jis kritikavo valdžios įsivaizdavimą, kad koronaviruso pandemija skirtingai paveikė mažus ir didelius verslus. „Nesuprantu, kodėl mojuojama kažkokiomis FNTT pažymomis ir nepratęsiama patalpų nuomos kompensacija.

Nors ji buvo pati geriausia ir pati teisingiausia pagalbos priemonė, kadangi buvo kompensuojamos faktinės sąnaudos pagal faktines sąskaitas. Nesvarbu, esi didelis ar mažas“, – sakė jis.

LRVA viceprezidento nuomone, šiuo metu įmonėms kompensuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) niekaip nesikoreliuoja su įmonių patiriamomis pastoviomis sąnaudomis. Mat gali dirbti tas pats darbuotojų skaičius restorane Justiniškių mikrorajone ir Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame restorane. Tačiau patalpų nuoma juose skirsis iki 10 kartų. Tačiau išmokamas darbo užmokestis ir nuo jo skaičiuojama GPM kompensacija yra vienoda.

Pirmo karantino metu restoranams ir kavinėms Vyriausybė kompensavo iki 50 proc. nuomininkui taikyto nuomos mokesčio dydžio, jeigu jo veikla buvo uždrausta ar ribojama, o nuomotojas taikė ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

Šiuo metu restoranams ir kavinėms patalpų nuoma nėra kompensuojama, nors tai sudaro didžiausią veiklos nevykdančių įmonių sąnaudų dalį. „Tai vienintelė priemonė, kuri, skirtingai nuo šiuo metų taikomų, galėtų būti paleista per 2 darbo dienas“, – pastebėjo G. Balnis. 

Pasak jo, nuomos kompensavimo tvarka per pirmą karantiną buvo gera ir tuo požiūriu, kad nustatė santykius tarp nuomininkų, nuomotojo ir valstybės, t. y. tik įsikišus valstybei, nuomotojai sutikdavo taikyti nuomos mokesčio nuolaidą. O šiuo metu restoranai ir kavinės neturi svertų išsiderėti mažesnę nuomos kainą, nesvarbu, ar nuomotojas būtų privatus juridinis asmuo, ar savivaldybė.

Dėl to kenčia Vilniaus oro uoste ar Valdovų rūmuose ar kitose „nepalankiose vietose“ veikiančios kavinės ir restoranai, kurie negali teikti maisto išsinešti paslaugos.

Restoranų tinklo „Amber Food“, kuriam vadovauja G. Balnis, mėnesio nuomos sąnaudos sudaro 250 tūkst. eurų. Tuo metu Vyriausybė linkusi uždėti paramos ribą vienam ūkio subjektui iki 350 tūkst. eurų. „Kai mes uždaryti penkis mėnesius, mums padengs vieno mėnesio nuomą ir komunalines įmokas, tai yra tik 20 proc. vienos rūšies sąnaudų“, – pastebėjo G. Balnis.

LRVA prezidentas ragina Vyriausybę svarstyti ir tai, kokia parama restoranams ir kavinėms bus teikiama, jeigu jiems leis atsidaryti tik gegužės mėn. ar dar vėliau. „Mūsų įmonę uždarė lapkričio pradžioje, tuoj balandis, paramos negavome jokios.

Per pirmą bangą parama pradėta teikti greičiau nei per antrąją, nors buvo galima geriau planuoti, nes nusistovėjo procedūros, praminti keliai su Europos Komisija. Mano nuomone, net Europos Komisija paramą vertina gerokai liberaliau, negu mes čia patys nusistatome vietines taisykles“, – svarstė G. Balnis.   

Šiek tiek nuleis apyvartos kartelę

Šiuo metu Vyriausybės antrajame subsidijų pakete numatytos išmokų lubos verslui siekia 100 tūkst. eurų. Pirmadienio susitikime su verslo atstovais sutarta, kad Vyriausybė priims sprendimą dėl aukštesnės išmokų kartelės. Taip pat planuojama keisti apyvartos kritimo kriterijų – dabar, kad galėtum pretenduoti į paramą, yra numatytas 60 proc. apyvartos kritimas, susitikime nutarta siūlyti nuleisti kartelę iki 50 proc., kaip ir prašė LVRA.

LRVA prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad yra ruošiamas ir trečias pagalbos verslui paketas, nors Vyriausybė po susitikimo išplatintame pranešime to nenurodė.

Asociacijos vadovė taip pat teigė, kad subsidijų lubos turėtų augti nuo 100 tūkst. iki 350 tūkst. eurų vienai įmonei – praėjusią savaitę Ekonomikos ministerijos atstovai teigė, kad lubos turėtų siekti 300 tūkst. eurų.

„Sakyčiau, kad dialogas labai konstruktyvus ir pozityvus mums svarbiausiais akcentais, tokiais kaip subsidijų lubos, kurios buvo uždėtos 100 tūkst., dabar kyla iki 350 tūkst. eurų“, – LRT radijui sakė E. Šiškauskienė.

„Mes sakome, kad nuimkite tas lubas ir susibalansuos, vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet jie įžiūri tas grėsmes, kad ir kiti sektoriai gali dalyvauti ir pasiimti liūto dalį“, – tvirtino ji.

Vyriausybė skaičiuoja, kad šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui išmokėta 5,8 mln. eurų subsidijų – iš viso jų yra gavusios 1864 apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įmonės.

„Iš viso apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos sektoriaus – jam skiriama beveik penktadalis visos paramos“, – teigiama Vyriausybės pranešime. 

Lauko kavinės  © Saulius Žiūra / nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder