Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantui „Independence“ jau 9-eri: 9 faktai apie SGD terminalą

(1)

Lygiai prieš devynerius metus, 2014-ųjų spalio 27 d., Klaipėdos uostą pasiekė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“. 

Kartu jis atplukdė ir energetinę nepriklausomybę Lietuvai bei tapo įkvėpimu ir pavyzdžiu ne tik regionui, bet ir visai Europai. Po kelių metų – 2017 m. spalio 27-ąją – Klaipėdoje veiklą pradėjo ir Klaipėdos SGD paskirstymo stotis.

Sukakties proga terminalo operatorė KN dalijasi devyniais įdomiais faktais apie SGD terminalą.

Pirmasis plaukiojantis SGD terminalas regione, antrasis – Europoje

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurį sudaro laivas-saugykla „Independence“, krantinė ir dujotiekio atšaka – pirmasis toks ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Šiaurės Europoje, o bendrai Europoje – antrasis.

Iki praėjusių metų, kai veiklą pradėjo SGD terminalas Suomijoje, Klaipėdos SGD terminalas buvo veikiantis šiauriausiai, atitinkamai yra pritaikytas veikti žiemos ir vasaros režimu, užtikrinant, kad sezoniškumas neturėtų įtakos sklandžiam SGD terminalo darbui.

Klaipėdos SGD terminalas yra vienas svarbiausių Lietuvos energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris atvėrė galimybę importuoti gamtines dujas iš viso pasaulio ir taip leido išsivaduoti iš Rusijos dujų monopolio.

Reikšmingi sprendimai vystant SGD industriją

Klaipėdos SGD terminalas buvo pirmasis Europoje, pasiūlęs išdujinimo paslaugą keliems skirtingiems terminalo naudotojams (angl. multi-user) ir pradėjęs dirbti kelių paslaugų klientams (multi-service) režimu.

Pagal iki tol nusistovėjusią industrijos praktiką, SGD terminalas dirbdavo tik su vienu klientu.

Klaipėdoje taip pat buvo atlikta pirmoji praktiškai įgyvendinama nuolatinė perkrovos paslauga iš FSRU tipo terminalo į mažos apimties dujovežį, taip prisidedant prie mažos apimties SGD paslaugų rinkos plėtros.

Terminalu naudojasi penkios valstybės

SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos jūros regiono šalių – Lenkijos, Latvijos, Norvegijos ir Estijos – įmonės. Norą pasinaudoti terminalo pajėgumais yra išreiškusios ir įmonės iš tolimesnių Europos šalių.

Per šių metų pirmąjį pusmetį daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surinko iš užsienio klientų. Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį, kas leidžia terminalo eksploatacijos kaštus saugumo dedamojoje Lietuvoje sumažinti iki nulio.

Kasmet leidžia sutaupyti iki 150 mln. eurų

Skaičiuojama, kad SGD terminalas Lietuvai kasmet leidžia sutaupyti iki 150 mln. eurų. Taip yra todėl, kad iki apsirūpinant gamtinėmis dujomis per SGD terminalą, Lietuva buvo priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų, už kurias mokėjo vieną aukščiausių kainų Europoje – daugiau nei 30 proc. didesnę nei Vakarų Europos šalys.

Prie SGD terminalo kaštų išlaikymo proporcingai prisideda visi jo naudotojai regione – Lenkijos, Latvijos, Norvegijos ir Estijos bendrovės, – importuojančios dujas per infrastruktūrą Klaipėdoje.

Tad šiandien galime drąsiai teigti, kad laiku priimtas sprendimas dėl terminalo veiklos Lietuvai jau atsipirko – ne tik finansiškai, bet ypač dėl energetinio saugumo.

Laive-saugykloje galiojančius Singapūro įstatymus pakeis Lietuvos

Šiuo metu SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ yra registruotas Singapūro laivų registre ir turi šios šalies vėliavą. Tai reiškia, kad laive galioja Singapūro įstatymai.

2024 m. pabaigoje pasibaigus nuomos sutarčiai ir Lietuvai perėmus laivą savo nuosavybėn bus iškelta Lietuvos trispalvė ir įsigalios mūsų šalies įstatymai.

Didžiausias krovinys atkeliavo iš JAV

Iki šiol pats didžiausias dujų krovinys į SGD terminalą atkeliavo iš JAV – daugiau nei 165 tūkst. kubinių metrų dujų 2022 m. atgabeno dujovežis „Isabella“.

Dujomis gali aprūpinti visą Lietuvą

Esant poreikiui, „Independence“ laivas-saugykla gali visiškai užtikrinti Lietuvos dujų rinkos paklausą. Terminalas buvo statomas ir projektuojamas taip, kad net šalčiausią žiemos dieną Lietuvos vartotojus galėtų pilnai aprūpinti dujomis.

Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 32 teravatvalandės (TWh) per metus,  palyginimui, „Amber Grid“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 15,6 teravatvalandžių (TWh) dujų.

Išdujino 13,6 mlrd. kubinių metrų dujų

Laivas „Independence“ į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė 2014 m. spalio 27 d., o SGD terminalas pradėjo veikti 2015 m. pradžioje. Per beveik devynerius metus terminalas išdujino apie 13,6 mlrd. kubinių metrų dujų – maždaug tiek, kiek Baltijos šalys vidutiniškai sunaudoja per tris metus.

Sukurta vertės grandinė

2017 m. spalio 27 d. veiklą pradėjo Klaipėdos SGD paskirstymo stotis, taip užtikrindama SGD vertės grandinę Lietuvoje. Nuo 2020 m. Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pajėgumai buvo išnuomoti penkerių metų laikotarpiui Lenkijos koncernui „Orlen“.

Dujos iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties gabenamos įmonėms Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Skaičiuojama, kad nuo Klaipėdos SGD paskirstymo stoties veiklos pradžios pakrauta virš 2800 SGD autocisternų ir priimta 50 dujovežių.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder