Kainos Lietuvoje: augo sparčiau – krenta lėčiau negu kitur Europoje

Vakarų Europoje kainos krenta sparčiau negu Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje buvo gerokai didesnė – kainos kilo ir sparčiau, ir didesniu mastu nei kitose ES šalyse.

Pavyzdžiui, būsto kainos Lietuvoje vis dar kyla, kai Europoje jau rekordiškai krenta.

Tokia tendencija ryškėja ES šalių valstybinėms statistikos agentūroms pradėjus skelbti šių metų trečio ketvirčio duomenis apie kainų pokyčius.

Prognozuojama, kad daugelio mažmeninių prekių kainos Lietuvoje ir toliau nesikeis, nes prekybininkai stengsis kuo ilgiau jas laikyti esamo lygio.

Ekonomistai aiškina, kodėl skiriasi ekonomikos ir kainų tendencijos Lietuvoje ir Vakarų Europoje.

Lietuvoje kyla, Europoje leidžiasi

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad metinis būsto kainų pokytis Lietuvoje yra teigiamas ir vis dar vienas didžiausių Europoje Sąjungoje.

T. Povilausko teigimu, antrą ketvirtį metinis būsto kainų pokytis Lietuvoje dar buvo +9 proc., trečią ketvirtį turėtų siekti 6–7 proc., o IV ketvirtį – 0 proc., kai daugelyje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių metinis pokytis šiemet tiesiog yra neigiamas.

„Tai, kad šiemet būsto kainos Lietuvoje išvengė recesijos tiek pakilus palūkanų normai, maloniai nustebino, nes laukėme 5–10 proc. būsto kainų nuosmukio 2023 m. Viena iš priežasčių, kodėl kainos laikosi geriau negu daugelyje kitų šalių, – vis dar spartus gyventojų pajamų augimas, kuris pristabdo augančių palūkanų normų neigiamą įtaką“, – Alfa.lt sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje perkamoji galia ima atsigauti, nes infliacija jau yra mažesnė negu metinis pajamų pokytis. Pavyzdžiui, rugsėjį metinė infliacija siekė 4,1 proc., o vidutinio darbo užmokesčio pokytis vis dar buvo daugiau kaip virš 10 proc.

„Todėl vėl atsiranda daugiau galimybių taupyti siekiant sukaupti lėšas ar pradiniam įnašui, ar tiesiog siekiant pasikeisti iš mažesnio į didesnį būstą“, – mano ekonomistas.

Ar kitais metais NT rinkoje sandorių toliau liks mažai ir ar kainos kris, T. Povilausko nuomone, priklausys nuo to, kada viešojoje erdvėje ims dominuoti aiški žinia, kad ECB palūkanų normų didėjimas baigtas ir galima įžvelgti bent jau akivaizdaus stabilumo ženklų. „Matyt, be kitų metų pavasario to nebus“, – mano SEB ekonomistas.

Greičiau pakilo, greičiau išsikvėpė?

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė patarė nepainioti kainų lygio su infliacija – kainų lygio kritimas, kai kainos krenta, o metinės infliacijos sumažėjimas, kai kainos auga nebe taip sparčiai.

„Lietuvoje greičiau krenta kainos, ir jau matėme keletą iš eilės defliacinių mėnesių. Žinoma, rugsėjis kiek išsiskyrė dėl išaugusių naftos kainų, sezoniškumo, matėme, kad mėnesinė infliacija buvo teigiama. O bendrai euro zonoje kol kas išvis kainos nekrenta, matome tik išsikvepiančią infliaciją“, – Alfa.lt teigė ji.

„Taigi, Lietuvoje greičiau pakilo, bet ir greičiau išsikvėpė infliacija. Tiesa, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, kuri buvo mažiau priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, metinė infliacija jau anksčiau pasiekė 2 proc. ribą. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, infliacija išlieka gan aukšto lygio“, – sakė G. Ilekytė.

Ekonomistė nesiėmė daryti apibendrintų išvadų – esą skirtingose šalyse yra skirtinga ekonomikos struktūra, skiriasi priklausomybė nuo importuojamų žaliavų, energijos.

„Šiuo metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių mažėjančių prekių kainų priežastis yra ta pati – nuo neregėtų aukštumų ženkliai nukritusios energijos ir daugelio žaliavų kainos. Lietuvos gamintojų kainų indeksas šiuo metu yra 8,5 proc. mažesnis, nei buvo prieš metus“, – pastebėjo G. Ilekytė.

Stabiliai prasta padėtis

T. Povilauskas pastebi, kad rugsėjį pasibaigus trečiajam ketvirčiui Lietuvos ekonominė padėtis labai nepasikeitė.

„Manome, kad ketvirtinis BVP pokytis buvo šiek tiek neigiamas labiausiai dėl prastokų pramonės sektoriaus rezultatų. Tačiau darbo rinkoje liko ramu, infliacija mažėjo, vartotojų pasitikėjimo rodikliai liko aukšti“, – sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas prognozuoja, kad paskutinį metų ketvirtį greičiausiai matysime stagnaciją.

„Pramonės atsigavimo nesitikime, kita vertus, galvojame, kad mažmeninės prekybos rezultatai bus truputį geresni, nes, infliacijai liekant mažesnei negu pajamų augimas, reali perkamoji galia pastiprės“, – sakė jis.

T. Povilauskas spėjo, kad nedarbas paskutinį ketvirtį bus truputį didesnis negu prieš metus, tačiau pokytis liks minimalus, daugiausia darbuotojus ir toliau bus sumažinęs pramonės sektorius.

Ekonomisto nuomone, nemažą įtaką ekonomikos tendencijoms darys valdžios sprendimai dėl kitų metų biudžeto. Esą labai tikėtina, kad kitąmet biudžetas bus formuojamas su ganėtinai nemažu deficitu, o tai reikštų ekonomikos skatinimą.

„Pensininkų finansinei padėčiai didelę įtaką darys ir sprendimai dėl senatvės pensijos – kaip ir aišku, kad senatvės pensija didės bent 9,5 proc., bet jeigu bus pridėta dar daugiau, tai užtikrintų neblogėjančią šių asmenų finansinę padėtį kitais metais“, – pastebėjo T. Povilauskas.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad SEB analitikai į kitus metus žiūri atsargiai, o 1,8 proc. BVP augimo prognozė yra paremta tuo, kad eksporto rinkos, nors ir lėtai, kitąmet augs.

„Tačiau būtent kitąmet pajausime per pastaruosius pusantrų metų padidintų palūkanų normų tikrąją įtaką“, – perspėjo T. Povilauskas.

G. Ilekytė mano, kad Lietuvos namų ūkių padėtis gerėja, to tikimasi ir kitais metais. Pasak jos, atsitraukusi infliacija ir sparčiai augantys atlyginimai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia pamažu atsigaus.

„Panašu, kad ECB bazinių palūkanų toliau nebekels ir sustos ties dabartine 4 proc. riba. Matant itin sulėtėjusią metinę infliaciją ir šlubuojančias Europos ekonomikas, tikėtina, kad kitų metų pirmąjį pusmetį palūkanos bus pradėtos mažinti“, – prognozavo ekonomistė.

Vis dėlto sunkumai kai kuriuose pramonės sektoriuose, ypač tuose, kurie yra itin priklausomi nuo situacijos eksporto rinkose, esą gali lemti šiek tiek padidėjusį nedarbo lygį.

„Prie to gali prisidėti ir augantys atlyginimai paslaugų sektoriuje. Kritusios paklausos ir augančių atlyginimų reiškinys gali lemti tai, jog dalis įmonių bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių“, – sakė G. Ilekytė.

Prognozuoja susitraukimą

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet sumažės 0,3 proc., o kitų metų augimas bus netolygus ir sieks 1,5 proc.

„Šiemet prognozuojamas ekonomikos susitraukimas, nes eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, pagrindinės eksporto rinkos recesijoje, šalies pramonės produkcijos apimtys šiemet krito beveik 7 proc. Taigi, nors ir stebėsime atsigaunantį vidaus vartojimą, ekonomiką žemyn stums problemos eksporto rinkose“, – sakė G. Ilekytė.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, šių metų likusiais mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje nebesieks nė 3 proc., o kitais metais, prognozuojama, nukris žemiau už 2 proc. ribą.

„Nors šiuo metu lietuvių perkamoji galia išlieka mažesnė nei praėjusių metų pradžioje, infliacijai atsitraukiant matysime ir vėl augančias gyventojų vartojimo galimybes. Prie to prisidės ir vis dar spartus atlyginimų augimas, kuris šiemet viršys 12 proc., o kitais metais sieks beveik 9 proc.“, – prognozavo G. Ilekytė.

Dauguma prekių nepigs

Kurių prekių kainų spartesnio kritimo galėtume tikėtis?

T. Povilauskas mano, kad nėra daug prekių, kurių kainos kris, – veikiau daugelio prekių kainos liks stabilios, nes prekybininkai stengsis kuo ilgiau kainų nemažinti.

Iš turinčių didžiausią galimybę pigti ekonomistas išskyrė pieno, grūdinius ir mėsos produktus bei įvairias importuojamas buities prekes, nes transportavimo kaštai yra labai sumažėję, o gamybos sąnaudos tokiose šalyse kaip Kinija ar Azijos šalyse irgi yra mažesnės.

G. Ilekytė mano, kad sparčiau kris kainos tų produktų, kurie labiausiai yra veikiami žaliavų kainų pokyčio. Taip pat ir tų, kurių paklausa smuko, pavyzdžiui, ne pirmo būtinumo prekių.

„Panašu, kad didelio pokyčio paslaugų kainose ateityje nematysime. Šios tendencijos priežastis gan paprasta – paslaugų kainoms daugiausia įtakos turi darbo sąnaudų augimas. Vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo apie 12 proc., o dėl didinamos minimalios mėnesio algos, vidutinis darbo užmokestis palyginti sparčiai augs ir kitais metais“, – teigė ekonomistė.

Vakarų Europos rekordai

Vokietijoje būsto kainos per metus krito rekordiškai – antrą šių metų ketvirtį jos buvo dešimtadaliu mažesnės nei prieš metus, rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) duomenys.

Skelbiama, kad gyvenamosios paskirties NT kainų kritimas yra sparčiausias nuo tokių statistinių duomenų rinkimo pradžios 2000 m. Kartu teigiama, kad pernai balandį–birželį būsto kainos Vokietijoje buvo pasiekusios rekordinį lygį.

Kainos krenta ir Švedijoje, kur gamintojų kainų metinis kritimas yra stipriausias nuo 1991 m.

Švedijos nacionalinė statistikos tarnyba nurodo, kad šalies pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas liepos mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, nukrito beveik 6 proc.

Tai didžiausias šio kainų indekso kritimas per metus nuo 1991-ųjų, o mažėjimas fiksuojamas jau ketvirtą mėnesį iš eilės, kurį skatina su energija susijusios produkcijos stiprus atpigimas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder