4 dienas per savaitę dirbtų tik lietuviai ir belgai

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius atliko analizę, kiek dirbama kai kuriose kitose valstybėse.

Remiantis „Eurostat" duomenimis, 2022 m. ES valstybių narių gyventojai vidutiniškai dirbo 37,5 valandas per savaitę.

Tyrimų skyrius apžvelgė sutrumpintos darbo savaitės eksperimento teisinę formą ir gautą eksperimento nauda šalies gyventojams tokiose valstybėse, kaip Australija, Jungtinė Karalystė, Islandija bei kai kuriose ES valstybėse narėse: Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Pažymėtina, kad dauguma minėtų valstybių neturi įteisinusios 4 dienų darbo savaitės, tačiau šalių įmonės savanoriškai dalyvauja bandomuosiuose šio modelio projektuose, siekdamos sukurti pridėtinę vertę ne tik darbuotojams, bet ir suteikti socialinę bei ekonominę gerovę įmonėms ir organizacijoms.

Belgija yra vienintelė ES valstybė narė, kuri teisiškai įtvirtino trumpesnės darbo savaitės nuostatas: 2022 m. spalio 3 d. patvirtintas atitinkamas Darbo nuostatų įstatymo pakeitimo projektas.

Belgijoje nuspręsta, kad 4 darbo dienų savaitės tikslas - skatinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei išvengti darbuotojų sveikatos sutrikimų, draudžiant dirbti viršvalandžius ne darbo dienomis.

Pagal Darbo nuostatų įstatymą, trumpesnė darbo savaitė leidžia darbuotojams dirbti 4 dienas per savaitę, nesilaikant standartinės 5 dienų per savaitę ir 8 darbo valandų per dieną ribos.

Darbuotojai, kurių bendrasis darbo laikas neviršija 38 val. per savaitę, gali dirbti 9,5 val. per dieną (4 dienas per savaitę). Taip pat darbuotojai, kurių bendrasis darbo laikas neviršija 40 val. per savaitę, turi galimybę savarankiškai išdirbti savo savaitės darbo valandas per 4 dienas.

Pažymėtina, kad šiuo atveju darbuotojai turi pasirašyti kolektyvinę darbo sutartį, kad būtų nustatytos per darbo dieną dirbamų valandų ribos.

Darbuotojai, norintys pasinaudoti 4 darbo dienų savaitės galimybe, turi pateikti darbdaviui raštišką prašymą, kuris gali būti pratęsiamas po 6 mėn. Darbdavys turi teisę priimti arba atmesti darbuotojo prašymą, raštu pateikdamas atsakymą per 1 mėn. nuo darbuotojo prašymo pateikimo dienos. Vokietija šiuo metu vykdo bandomuosius projektus šalies mastu, siekiant išbandyti sutrumpintos darbo savaitės poveikį ir naudą.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius padarė išvadas, kokie yra sutrumpintos darbo savaitės privalumai:

* motyvacija ir darbingumas: įmonių pasirinkimas turėti sutrumpintą darbo savaitę gali būti stipri motyvacija darbuotojams, kadangi tai gali paskatinti darbuotojus dirbti efektyviau ir už tai papildomai gauti daugiau laisvo laiko asmeninių poreikių įgyvendinimui. Be to, tikėtina, kad darbuotojai rečiau išnaudos darbdavio teikiamus kitokio pobūdžio laisvadienius;

* talentų pritraukimas ir savarankiškumas: įmonės, atsižvelgiant į vykdomų veiklų specifikacijas, gali privalėti įdarbinti papildomus darbuotojus, o tai sudaro galimybę ne tik skatinti šalies ekonomikos augimą, bet ir įdarbinti kvalifikuotus specialistus. Be to, įmonės, suteikdamos savo darbuotojams geras sąlygas darbo sąlygas, gali ilgiau išlaikyti nekintantį darbuotojų skaičių;

* klimato kaita ir energijos ištekliai: trumpesnė darbo savaitė gali padėti sumažinti įprastai sunaudojamos elektros energijos, vandens ir oro kondicionierių energijos išteklius. Taip pat gali sumažėti keliuose esančių automobilių srautai tam tikromis dienomis, o tai padeda sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aplinkoje;

* sveikata: ilgos darbo valandos ir darbuotojų patiriamas stresas kelia pavojų asmenų sveikatai, todėl tikėtina, kad trumpesnė darbo savaitė gali padėti kovojant su nerimo sutrikimu, nuotaikų kaita, nutukimu, diabetu ir širdies ligomis;

* laisvalaikio produktų vartojimo padidėjimas: darbuotojai, turėdami daugiau laisvo laiko, galėtų didinti laisvalaikio produktų vartojimą. Pavyzdžiui, daugiau laiko leisti kultūros, sporto, saviugdos ar kituose reginiuose.

Įvardinti ir pagrindiniai trūkumai:

* darbo funkcijų neįgyvendinimas: dirbant mažesnį valandų kiekį per savaitę nei įprastai, darbuotojams gali neužtekti laiko atlikti ir įgyvendinti visas būtinas darbo funkcijų užduotis. Tokiu atveju darbuotojai gali pradėti dirbti viršvalandžius ir susidurti su šalutinėmis sveikatos problemomis;

* emocinė būklė: sutrumpintas darbo laikas gali sukelti papildomą įtampą, perdegimą ir stresą, kadangi darbuotojams tenkančios darbo užduotys turi būti atliekamos per trumpesnį laiką;

* įmonės klientų nepasitenkinimas: trumpesnė darbo savaitė gali sudaryti kliūtis bendrauti su kitomis įmonėmis ir jų klientais, jeigu per savaitę įmonė dirba tik 4 dienas. Sumažėjęs pasiekiamumas ne darbo dienomis gali trukdyti laiku reaguoti į situacijas, spręsti verslo klausimus ir bendrauti su įmonės klientais.