„Skausminga, – sakė „Žalgirio“ vyr. treneris Andrea Trinchieri. – Tikiu, kad varžėmės, žaidėme su labai gera, atletiška komanda. Gana gerai jiems atsakėme. Trumpai tariant, norint laimėti išvykoje prieš „AS Monaco“, turime pataikyti laisvus metimus. Daug tokių nepataikėme.
Po krepšiu buvo sunku, (Johnas) Brownas, D-Mo (Donatas Motiejūnas) yra aukšti, atletiški. Jei šiandien nežaidė Yakuba Ouattara ir Kemba Walkeris, tai jų mintis buvo tapti kuo įmanoma labiau atletiškais.
Toks jausmas, kad pralaimėjome rungtynes pirmajame kėlinyje, kai neturėjome pakankamai asmenybių. Jie mus tiesiog suvalgė. Tai buvo problema per likusią mačo dalį, nes išvykoje vytis tokią gerą komandą yra sunku.
Bet mano komanda atidavė viską. Mums trūko kelių individualių pasirodymų, jog laimėtume čia. Bet jaučiu liūdesį dėl savo žaidėjų, nes mano svajonė buvo turėti viltį paskutinėse rungtynėse. Liūdžiu dėl mūsų nuostabių sirgalių, bet jie turėtų didžiuotis, žaidėjai atidavė viską. Ko gali daugiau prašyti? Negalima besti pirštu, jei žaidėjas nepataiko laisvas. Taip pat yra stresas, emocijos, kartais dalykai nesiklosto, kaip norėtum.
Dabar žaisime paskutines rungtynes prie savo sirgalių su geriausia Europos komanda. Manau, kad esame skolingi sau ir fanams geras rungtynes. Persigrupuosime ir susikaupsime LKL, jog pasiektume titulą.“
Kauniečiai rungtynes užbaigė be Arno Butkevičiaus. Antrajame kėlinyje žalgirietis bandė ginti Mike‘o Jameso metimą, bet po nusileidimo pajuto dešinės kojos skausmą. Trečiojo kėlinio viduryje A.Butkevičius grįžo ant „Žalgirio“ suolo, bet jau buvo persirengęs kasdiene apranga bei nuo suolo palaikė komandos draugus.
„Tai rimta trauma, jis stipriai pasuko čiurną“, – atskleidė A.Trinchieri.
– Ar nervai buvo didelius faktorius šiose rungtynėse?
– Ne, tai nebuvo pagrindinis faktorius. Nervai visados yra faktorius, net ir jums. Kai ginčijatės su žmona, tai atsiliepia jūsų darbui. Bet aš manau, kad esminis dalykas, jog turėjome pradėti rungtynes kitaip. Mes per daug juos gerbėme, buvome per drovūs. Reikėjo parodyti, kad esame čia laimėti, bet jie suvalgė mus pirmajame kėlinyje. Manau, kad D-Mo buvo įspūdingas pirmajame kėlinyje, uždavė toną, o tada – nervai. Bet problema kilo iš žaidimo per droviai, trūko asmenybių, jog nugalėtume tokią gerą komandą išvykoje, kaip „AS Monaco“.
– Ar turite omenyje Lauryną Birutį (3 min., -3 naud. bal.)?
– Sashimi (aut. past. sušių rūšis). Tai niekados nėra vieno žaidėjo kaltė. Esu labai nusivylęs dėl jo požiūrio, bet jis sužaidė daugybę gerų rungtynių. Tai yra skausminga mokymosi patirtis. Mačiau, kad jis nebuvo pasiruošęs ir kaustomas įtampos. Dėl to geriau neleisti jo į aikštę.
Nėra nieko svarbesnio už komandą. Neturiu siųsti žinučių, bet mums reikia jo geresnio ir stabilesnio. Jis atvėrė rungtynes Motiejūnui ir tą jis turi žinoti. Kaip laimėti tokias rungtynes? Būti geresniam individualiose dvikovose. Galvoju, kad buvome nuostabūs prieš Mike’ą Jamesą, sulaikėme juos ties 69 taškais. Tai kainavo daug energijos, nes kiekvienoje atakoje labai daug rotavome. Tuomet reikėjo aukštaūgio, kuris užbaigtų darbą: statytų užtvaras, sugriebtų kamuolius, blokuotų metimus.
Problema su Biru yra ta, kad jis jautriai reaguoja į klaidas. Jis pradėjo blogai, o tada nebeatsitiesė. Kadangi taip nutiko ne pirmą kartą, bandžiau žaisti žemesniu penketu, jog išplėstume aikštelę ir mestume laisvi. Bet niekada nerodome pirštu į vieną žaidėją. Jis buvo blogas, labai blogas, bet turėjo ir gerų rungtynių. Kaip sakė Scarlett O’Hara (aut. past. fikcinis personažas), rytoj – nauja diena.
– Keenanas Evansas sumetė 17 taškų, bet turėjo vieną prasčiausių pataikymų sezone. Ar galite paaiškinti, su kokiomis kliūtimis jis susidūrė, žaisdamas prieš „AS Monaco“?
– Johnas Brownas, Alpha Diallo, Jaronas Blossomgame‘as yra atletiški, dideli. Problema yra ta, kad jis buvo vienas. Reikia dar vieno gynėjo, kuris padėtų jam. Varžovai koncentravo gynybą ties juo, bet reikia iš kitų žingsnio į priekį. Dovydas Giedraitis sumetė 8 taškus pirmoje pusėje, bet tai viskas.
Tai buvo rungtynės, kur Keenanas turi padaryti 10 rezultatyvių perdavimų, o kiti gynėjai sumesti 10-12 taškų. Pavyzdžiui, (Lukas) Lekavičius neįmetė.
– Nepatekote į Eurolygos įkrintamąsias. Kokia buvo žinutė rūbinėje?
– Visiškai ta pati, ką jums pasakiau. Esu liūdnas, liūdnas dėl žaidėjų, dėl fanų. Bet didžiuojuosi, kaip varžėmės iki pat galo, niekada nepasidavėme, nors ir nežaidėme gerų rungtynių, pritrūkome gerų individualių pasirodymų. Buvome arti. Aš manau, kad palikome aikštelę aukštai pakelta galva, bet to neužteko pergalei.
Pirmas dalykas, kurį išmokau būdamas Kaune – fanai nori kovos. Mes kovėmės iki pat galo. Kai kurios komandos pasiduotų po (Jordano) Loydo tritaškio, kai skirtumas pasiekė 15 taškų, ar svarbių (Mike‘o) Jameso metimų. Mes sugrįžome, nors nebuvome blizgantys. Visą laiką yra ir priešininkas, ne viskas priklauso nuo mūsų.
– Kalbant apie Brady Maneko nepavykusį baudos metimą pabaigoje, ar tai buvo bloga komunikacija?
– Nesupratau, kas įvyko, bet manau, kad turime tai aptarti rytoj. Manau, kad jis norėjo pataikyti į lanką bei susigrąžinti kamuolį. Prašiau pramesti, bet jis tą padarė neteisingai. Tai yra geriausias paaiškinimas, kurį galiu duoti.
– Galbūt taip nutiko dėl to, kad jis amerikietis ir nėra pažįstamas su taisyklėmis?
– Jis yra labai protingas žmogus. Aš tikiu, kad jis kažką pabandė, bet tai nesuveikė. Nekalbėjau su juo ir nemanau, kad turėčiau kažką išsakyti dabar. Rytoj turėsime laiko apie tai pakalbėti. Bet jei kažkas galvoja, jog pralaimėjome dėl to – taip nėra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą