Vyriausybė konstatavo staigų Rusijos ekonomikos sulėtėjimą

Sausio–kovo mėnesiais Rusijos BVP išaugo 1,7 % – 2,6 karto mažiau nei praėjusį ketvirtį (4,5 %). 

Pramonės augimo tempai sumažėjo daugiau nei 5 kartus – nuo 5,7 % iki 1,1 %, mažmeninės prekybos apyvarta sulėtėjo beveik perpus (nuo 5,5 % iki 3,2 %), o didmeninė prekyba pirmą kartą nuo 2023 m. žiemos pradėjo mažėti – 2,1 % per ketvirtį.

Naudingųjų iškasenų gavybos nuosmukis pagreitėjo keturis kartus – nuo 0,9 % praėjusių metų pabaigoje iki 3,7 %, o ne žaliavų pramonė augo dvigubai lėčiau – 4,7 % sausio–kovo mėnesiais, palyginti su 10,7 % spalio–gruodžio mėnesiais.

Kvartaliniai ekonomikos rezultatai buvo blogiausi nuo 2023 m. sausio–kovo mėn., kai Rusija dar buvo recesijoje.

Tai yra Centrinio banko politikos sugriežtinimo, sankcijų, tiekimo sunkumų ir aukštos infliacijos pasekmė, teigia Continuum Economics ekonomistas Volkan Sezgin.

2023–2024 m. Rusijos BVP, pagal oficialią statistiką, dvejus metus iš eilės augo 4,1 % – tai rekordinis tempas per 14 metų. 

Tačiau mažiausiai 40 % šio augimo užtikrino karinė gamyba, vertina Heli Samola, Suomijos banko besivystančių ekonomikų instituto vyresnioji ekonomistė.

Ir nors karinės pramonės gamyklos toliau dirba trimis pamainomis, gaminant tankus ir bombas kariuomenei, ekonomikai tai jau nepadeda. 

Už karinio sektoriaus ribų gamyba smuko į recesiją, rašo CMACP ekspertai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį civilinės produkcijos gamyba vidutiniškai mažėjo 0,8 % per mėnesį (atsižvelgiant į sezoninį svyravimą), įskaitant kovo mėnesį – 1,1 %. 

Sumažėjo civilinės mašinų gamybos, elektros įrangos gamybos, statybinių medžiagų gamybos ir juodųjų metalų gamybos apimtys. 

Nuo pirmųjų karo mėnesių rekordiškai sumažėjo maisto produktų gamyba – 0,7 % per mėnesį pirmąjį ketvirtį, rašo CMACP.

Krovinių vežimas geležinkeliais RF, pagal RŽD duomenis, kovo mėnesį sumažėjo 7,2 %, o per pirmąjį ketvirtį – 6,1 %, įskaitant grūdų, cemento ir statybinių medžiagų, naftos ir naftos produktų, juodųjų metalų, akmens anglies, konteinerių vežimą.

„Rusija stovi prieš ekonomikos krizę“, – mano Janis Klyuge, Vokietijos Tarptautinių saugumo problemų instituto mokslo darbuotojas. 

Pagrindinė grėsmė, jo nuomone, yra naftos kainų kritimas, nuo kurių priklauso kas antras eksporto pajamų doleris ir kas ketvirtas rublis federaliniame biudžete.

Balandžio mėnesį Rusijos naftos rūšies „Urals“ kaina nukrito žemiau 50 JAV dolerių, o mėnesio pabaigoje laikosi tik šiek tiek virš šio lygio. 

Vyriausybė prognozuoja, kad vidutiniškai per metus „Urals“ kainuos tik 56 JAV dolerius, o ne 70, kaip iš pradžių tikėjosi valdžia. 

Tai atims iš ekonomikos 35 mlrd. dolerių eksporto pajamų, o iš biudžeto – 2 trilijonus rublių naftos ir dujų mokesčių. 

Dėl to jo deficitas pasieks rekordines pandemijos laikų aukštumas – 3,8 trilijono rublių, pagal Finansų ministerijos vertinimus.

Metų pabaigoje Rusijos BVP augimas gali būti mažesnis nei 1 %, prognozuoja „T-Investicijų“ vyriausioji ekonomistė Sofija Donec: „Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad verslo aktyvumas toliau lėtėja. 

Jei pašalinsime kalendoriaus veiksnį, paaiškės, kad Rusijos ekonomika aktyvumo atžvilgiu išliko maždaug stabili“.

Šaltinis: THE MOSCOW TIMES