Viena iš didžiausių kolonijinių valstybių atsisakė mokėti reparacijas

Pasiūlymą - kompensuoti buvusių kolonijų patirtus nuostolius - prieš kelias dienas pateikė Portugalijos prezidentas Rebelu de Souza.

Jis pareiškė, kad šalis yra atsakinga už kolonijinės epochos nusikaltimus, todėl privalo už tai sumokėti.

Šalies Vyriausybė prezidento iniciatyvos nepalaikė. Išplatintame pranešime nurodyta, kad nėra parengta konkrečios, išmokų mokėjimą reglamentuojančios tvarkos bei priminta, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir ankstesnės šalies Vyriausybės.

Kolonijinė Portugalijos epocha truko daugiau negu penkis amžius. Tarp jos kolonijų buvo Angola, Mozambikas, Brazilija, Kabo Verdė, San Tomė ir Prinsipė, Rytų Timoras ir kai kurios Azijos teritorijos, įskaitant Makao.

Klestėjimo viršūnėje kolonijinė teritorija apėmė 10,4 mln. kvadratinių kilometrų ir nusileido tik Anglijos bei Ispanijos valdoms.

Lisabonos valdomų Afrikos šalių dekolonizacija prasidėjo 1974 metais, po to, kai „gvazdikų revoliucija" nuvertė ilgiausiai Europoje išsilaikiusią fašistinę diktatūrą. Tuomet dalis karininkų sukilo prieš Naujosios valstybės, tapatinamos su diktatoriumi Antonijumi di Salazara, režimą.

2023 m. į buvusias kolonijines valstybes kreipėsi JTO generalinis sekretorius Antonijus Guterišas (Antonio Guterres) ir paragino apsvarstyti kompensacijų už prekybą vergais galimybes.

Jo ataskaitoje nurodyta, kad per daugiau negu 400 metų iš Afrikos prievarta buvo išvežta 25-30 mln. žmonių.

„Remiantis žmogaus teises reglamentuojančia tarptautine teise, bet kokios ekonominės žalos kompensacija, priklausomai nuo aplinkybių ir padarytos žalos dydžio, taip pat gali būti vertinama kaip viena iš nuostolių atlyginimo formų", - nurodė jis.