Pranešama, kad prezidentas Donaldas Trumpas, nusivylęs derybų eiga ir palyginęs jas su kur kas suprantamesniu nekilnojamojo turto sandoriu, leido galimybę JAV pasitraukti iš proceso.
Tačiau, kaip pažymi „The Times“, tikroji baimė slypi ne tame, o galimoje JAV ginklų tiekimo sustabdymo galimybėje.
Ar karinė parama Ukrainai bus tęsiama, jei JAV pasitrauks iš derybų, lieka atviras klausimas.
Valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau padarė prieštaringus pareiškimus, o pats Trumpas vengia duoti aiškų atsakymą.
Interviu, skirtame 100-osioms jo prezidentavimo dienoms, jis pabrėžė, kad nori išlaikyti intrigą, pavadindamas tai „didelia paslaptimi“.
Vis dėlto leidinio šaltiniai mano, kad mažai tikėtina, jog Trumpo administracija visiškai nutrauks pagalbą. Jų teigimu, jis bijo, kad Ukrainos pralaimėjimo be JAV paramos atveju visa atsakomybė už rezultatą teks jam, o tai asocijuosis su nesėkmingu JAV karių išvedimu iš Afganistano – įvykiu, kurį jis pats pavadino gėda šaliai.
Jei tiekimas vis dėlto bus nutrauktas, analitikų vertinimu, Ukrainos kariuomenė galės tikėtis jau pristatytų išteklių dar apie pusę metų. Po to kils klausimas dėl prieigos prie šiuolaikinių sistemų, įskaitant „Patriot“ ir ATACMS, kurios atlieka svarbų vaidmenį gynyboje.
Nepaisant galimų rizikų, Ukrainos kariuomenė jau anksčiau susidūrė su panašiais sunkumais, ypač per ilgą krizę JAV Kongrese 2024 m.
Tuomet pagalba buvo laikinai nutraukta, bet frontas nesugriuvo. Be to, Ukrainos gynybos sektorius tapo mažiau priklausomas nuo sunkiųjų amerikietiškų sistemų – iki 70 % Rusijos kariuomenės nuostolių tenka vietiniams dronams.
Ukrainos delegacijos NATO vadovo pavaduotoja Solomija Bobrovska yra įsitikinusi, kad net ir sumažinus amerikiečių tiekimą, Ukraina galės kompensuoti trūkumą savo gamybos pajėgumais ir Europos sąjungininkų pagalba.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą