Kandidatais į atleidimą tapo "Gazprom" pirmininkas Aleksejus Mileris ir "Rosneft" generalinis direktorius Igoris Sečinas.
Kaip rašo laikraštis "Kommersant", remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais, "Gazprom" arba "Rosneft" vadovu gali tapti Borisas Kovalčiukas, milijardieriaus Jurijaus Kovalčiuko, pagrindinio banko "Rossija" akcininko, sūnus, kurį JAV iždo departamentas pavadino V. Putino "asmeniniu kasininku".
Nuo 2009 m. J. Kovalčiukas jaunesnysis vadovauja "Inter RAO" - vienai didžiausių šalies energetikos bendrovių, valdančiai 22 elektrines, kurios pagamina beveik 10 proc. šalies elektros energijos.
Kovalčiukas galėtų pradėti eiti naujas pareigas netrukus po prezidento rinkimų, kurie numatyti kovo 15-17 d.
Dieną prieš balsavimą - kovo 14 d. - įvyks "Inter RAO" direktorių valdybos posėdis, kuriame bus svarstomas Kovalčiuko atsistatydinimo klausimas, trečiadienį pranešė bendrovė.
Kovalčiukas "sieks paaukštinimo", teigė "Kommersant" šaltiniai.
Tačiau jie nežino, kokias naujas pareigas užims ilgamečio V. Putino bendražygio sūnus.
Be postų "Gazprom" ir "Rosneft", Kovalčiukas svarsto galimybę užimti Sankt Peterburgo gubernatoriaus postą, atsistatydinus dabartiniam miesto vadovui Aleksandrui Beglovui.
Ketvirtasis Kovalčiuko scenarijus - ministro pirmininko pavaduotojo, atsakingo už energetiką, postas.
Jį šiuo metu užima Aleksandras Novakas, buvęs Energetikos ministerijos vadovas, vienas iš OPEC+ naftos sutarties architektų ir vyriausiasis Rusijos derybininkas su naftos galybėmis.
Kas tiksliai turės atlaisvinti Kovalčiuko kėdę, kol kas nežinoma.
Mileris, kuris "Gazprom" vadovauja nuo 2002 m., neteko paskutinių komandos, su kuria prieš ketverius metus atėjo į dujų monopolininkę, narių.
2020 m. į pensiją išėjo "Gazprom" vyriausioji buhalterė Jelena Vasiljeva, kartu su Mileriu dirbusi Sankt Peterburgo jūrų uoste, o vėliau - Baltijos dujotiekių sistemoje.
Tuo pačiu metu iš "Gazprom" pasitraukė valdybos personalo vadovas Michailas Sereda, kuris pas Milerį dirbo daugiau kaip 20 metų.
Karas su Ukraina atnešė "Gazprom" finansinių bėdų: dėl nepavykusio bandymo "įšaldyti" Europą bendrovė prarado du trečdalius eksporto, kurio apimtys pernai smuko iki žemiausio lygio nuo 1985 m. - tik 69 mlrd. kubinių metrų.
Sečinas, kuris dešimtajame dešimtmetyje dirbo su Putinu Sankt Peterburgo mero poste, nuo 2012 m. vadovauja "Rosneft", o anksčiau dirbo prezidento padėjėju, jo administracijos vadovu ir ministro pirmininko pavaduotoju.
Bendrovė "Rosneft" pranešė, kad 2023 m. grynasis pelnas sieks 1,3 trilijono rublių - 1,5 karto daugiau nei prieš metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą