Per pastaruosius 25 metus Europa keliams išleido daugiau nei geležinkeliams

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kaip Europos šalys mažina geležinkelius ir tiesia kelius.

Tačiau mažėjant finansavimo atotrūkiui tarp šių dviejų sektorių, ar gali atsirasti šviesa tunelio gale?

Vokietijos Vupertalio instituto ir "T3 Transportation" užsakymu "Greenpeace" atlikto tyrimo duomenimis, 1995-2020 m. greitkelių ilgis Europoje padidėjo 60 proc. arba 30 000 km.

Tuo tarpu geležinkelių ilgis sumažėjo 6,5 proc. arba 15 650 km, o daugiau kaip 2 500 geležinkelio stočių buvo uždaryta.

Šie skaičiai atskleidžia, kaip vyriausybės teikia pirmenybę automobiliams, o ne geležinkeliams, perspėjo "Greenpeace" ES vyresnioji kovos su klimato kaita kampanijos dalyvė Lorelei Limousin.

"Milijonai žmonių už miestų ribų neturi kitos išeities, kaip tik turėti automobilį, kad galėtų nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į mokyklą ar naudotis pagrindinėmis paslaugomis, nes gyvena vietovėse, kuriose viešasis transportas yra ribotas arba jo visai nėra", - sakė ji.

"Tai yra tiesioginis rezultatas to, kad vyriausybės išardė vietinių ir regioninių geležinkelių tinklus, o pinigus skyrė keliams."

Vis dėlto šie tyrimai turi ir gerąją pusę: finansavimo atotrūkis mažėja.

Per pastaruosius tris dešimtmečius Vokietija apskritai sumažino savo geležinkelių infrastruktūrą, nors vis dar turi plačiausią tinklą Europoje.canva

1995-2018 m. Europos šalys keliams išleido 66 proc. daugiau nei geležinkeliams.

2018-2021 m. Europos šalys keliams plėsti išleido 34 proc. daugiau nei geležinkeliams.

Nepaisant to, šis skirtumas vis dar yra triuškinantis, komentavo Limousin.

"Vyriausybės ir ES turi stabdyti šį mūsų geležinkelio linijų ardymą, vėl atidaryti nenaudojamus bėgius ir investuoti į geležinkelius - ir sustabdyti milžiniškas subsidijas keliams, kurie žlugdo klimatą, teršia orą ir daro žmonių gyvenimą apgailėtiną", - sakė ji.

Kurios Europos šalys investavo į viešąjį transportą?

Traukiniai yra vienas ekologiškiausių būdų keliauti. Automobiliai, mikroautobusai ir sunkvežimiai išmeta 72 proc. visų Europos transporto išmetamų teršalų, o geležinkeliai - tik 0,4 proc.

Tačiau vyriausybės ir toliau skiria pinigų taršių automobilių infrastruktūrai.

ES-27 šalys, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė 1995-2020 m. laikotarpiu kelių infrastruktūrai išleido apie 1,5 trilijono eurų, o geležinkelių infrastruktūrai - tik 930 milijardų eurų.

Dešimt šalių pranešė, kad nuo 1995 m. jų geležinkelių tinklų ilgis grynąja verte padidėjo. Tai Belgija, Kroatija, Estija, Suomija, Airija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija ir Šveicarija.

Daugiausia geležinkelių buvo uždaryta Vokietijoje (6 706 km), Lenkijoje (4 660 km) ir Prancūzijoje (4 125 km). Nepaisant to, šiose trijose šalyse bendras tinklo ilgis vis dar yra didžiausias, po jų seka Jungtinė Karalystė ir Ispanija.

2018-2021 m. Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė į geležinkelius investavo daugiau nei į kelius.

Kitos šalys daugiau lėšų skyrė keliams nei geležinkeliams. Rumunijoje finansavimo skirtumas buvo ypač didelis - vyriausybė keliams skyrė 12 kartų daugiau lėšų nei geležinkeliams.

Greitkeliai labiausiai plėtėsi Airijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o mažiausiai - Lietuvoje, Latvijoje ir Belgijoje.

Penkiolikoje iš trisdešimties analizuotų šalių, įskaitant Ispaniją, Norvegiją ir Graikiją, greitkelių ilgis padidėjo daugiau nei dvigubai.

Ką, mokslininkų nuomone, reikėtų daryti, kad Europos geležinkelių tinklas taptų geresnis?

Kelios Europos šalys, siekdamos sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pradėjo taikyti pigius viešojo transporto bilietus.

Daugiau nei trys milijonai žmonių įsigijo Vokietijos bilietą "Deutschlandticket", kurio kaina - 49 eurai per mėnesį.

Tačiau vien pigių bilietų nepakanka. Organizacija "Greenpeace" paragino politikus skirti lėšų geležinkeliams, viešajam transportui ir dviračių takams, o ne greitkeliams ir oro uostams.

Tyrėjai mano, kad daugiau kaip 13 500 km uždarytų geležinkelio linijų būtų galima "palyginti lengvai" atnaujinti.

"Europos valstybės yra įsipareigojusios mažinti energijos ir transporto skurdą ir jos yra įsipareigojusios laikytis Paryžiaus susitarimo", - ragina ataskaitos autoriai.

"Todėl, žvelgiant iš socialinės ir aplinkosaugos perspektyvos, reikia atitinkamai keisti transporto infrastruktūros finansavimo prioritetus.