Kas nutiks, jei žmogus mirs už Žemės ribų

Mirtis Marse arba Mėnulyje: kas nutinka, jei žmogus mirtų už Žemės ribų

Per 62 metus nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą žuvo 20 astronautų. Kelionės į kosmosą yra labai pavojinga užduotis, tačiau netrukus kelionės į kosmosą taps įprastu dalyku.

Žmogaus sugrįžimas į Mėnulį jau visai netoli, o vėliau turėtų įvykti pirmasis astronautų išsilaipinimas Marse.

Nors dabar NASA mokslininkai daro viską, kad astronautai skrydžio metu nežūtų, tačiau ateityje, per ilgesnes misijas, taip gali nutikti.

Apie tai, kaip žmonės miršta kosmose, taip pat apie tai, kas bus daroma su Mėnulyje ir Marse mirusiųjų lavonais, papasakojo Emmanuelis Urquieta iš Bayloro medicinos koledžo Hiustone (JAV), rašo "The Conversation".

Mirtis kosmose

Kai kalbama apie mirtį kosmose, žmonėms dažnai kyla klausimas, kas atsitinka, jei žmogus patenka į kosmosą be skafandro.

Atsakymas labai paprastas: mirtis ištiks beveik akimirksniu.

Nesvarbu, ar tai būtų profesionalus astronautas, ar paprastas žmogus, beorėje erdvėje iš karto pajus deguonies trūkumą, o tai reiškia, kad žmogus nustos kvėpuoti.

Tiesiogine prasme per kelias sekundes užvirs visas kraujas ir kiti kūno skysčiai ir ateis mirtis. Tačiau tai bus labai baisi mirtis.

Mirtis Marse ir Mėnulyje

Jei žmogus nuspręs keliauti į Mėnulio ar Marso paviršių be skafandro, jo laukia tokia pati mirtis, kokia buvo aprašyta pirmiau.

Ir taip yra dėl to, kad Mėnulyje beveik nėra atmosferos, o Marse ji labai plona.

Ten nėra deguonies ir ten nėra deguonies. Taigi uždusimas, kraujo ir kitų skysčių virimas per kelias akimirkas sukels greitą, bet kankinančią mirtį.

Kas nutinka kūnui, jei žmogus mirtų Mėnulyje arba Marse?

"Aš ir mano kolegos, kurie užsiima kosmoso medicina, visada darome viską, kas būtina, kad įsitikintume, jog į kosmosą skrenda sveiki astronautai, kad atmestume jų mirties galimybę.

Vis dėlto negalima sakyti, kad taip negali nutikti. Todėl dabar NASA yra parengusi specialius protokolus, kurie tai reguliuoja", - sako Uriquieta.

Pagal šiuos protokolus, jei astronautas miršta Tarptautinėje kosminėje stotyje, jo lavonas kosminiu laivu per kelias valandas turi būti išsiųstas atgal į Žemę.

Jei tai mirtis Mėnulyje, tokiu atveju astronauto lavonas su įgula erdvėlaiviu per kelias dienas bus pargabentas į Žemę.

Manoma, kad šiuo atveju gyvų įgulos narių gyvybių išsaugojimas yra svarbesnis prioritetas nei lavono išsaugojimas.

Kalbant apie astronauto mirtį Marse, konkrečių rekomendacijų šiuo klausimu kol kas nėra.

Bet kokiu atveju tai bus didelė problema, nes miręs žmogus bus 400 milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės.

"Greičiausiai įgula tokiu atveju iš karto negrįš į Žemę. Tikėtina, kad lavonas į mūsų planetą bus pargabentas jau misijos pabaigoje.

Tai yra, maždaug po poros metų, jei astronauto mirtis įvyko dar skrydžio metu", - sakė Urquieta.

Prieš išsiunčiant lavoną į Žemę, jis greičiausiai bus laikomas specialioje kameroje arba kūno maiše.

Kosminiame laive temperatūra ir drėgmė neturėtų turėti įtakos kūno būklei.

Ar Marse galima palaidoti žmogų?

Jei astronautas mirė netrukus po nusileidimo Marse, kyla klausimas, ką tokiu atveju reikėtų daryti su kūnu?

Kūną galima kremuoti, tačiau tai nėra būtina, nes tai atims daug gyviems žmonėms reikalingos energijos.

Palaidoti kūną Marso dirvožemyje taip pat nepageidautina, nes Žemės bakterijos gali užteršti vietos paviršių.

Todėl tikėtina, kad laukiant misijos pabaigos kūnas taip pat bus paslėptas kūno maiše, sako Urquieta.

Pasak mokslininko, atsižvelgiant į kosmoso tyrinėjimo tempus, dabar turime galvoti apie tai, kad žmonės gali mirti kito pasaulio paviršiuje, ir turime suprasti, ką tokiu atveju daryti.

 

Organizatorių nuotr.

Per 62 metus nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą žuvo 20 astronautų / Nuotrauka: Live Science

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder