Lenkijos gynybos ministerija šią vasarą pateikė atitinkamą įstatymo projektą, tikėdamasi, kad jis bus priimtas greita tvarka, praneša „Gazeta Wyborcza“. Naujasis įstatymas leistų šalies prezidentui, Vyriausybės prašymu, autorizuoti pajėgų dislokavimą karinio konflikto, taikos palaikymo, antiterorizmo ar evakuacijos misijose.
Prieš 2022 metų Rusijos invaziją į Ukrainą, tuometinė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) Vyriausybė pakeitė įstatymus, įvesdama reikalavimą gauti NATO, ES ir šalies, kurioje būtų dislokuojamos pajėgos, pritarimą. Rusijos įtaką tyrusios komisijos kritikai teigė, kad toks sprendimas apribojo Lenkijos galimybes savarankiškai veikti prieš iš Ukrainos ar Baltarusijos skrendančius dronus.
Dabartinė valdančioji koalicija siekia panaikinti šiuos apribojimus, siekdama įdiegti „pirma šauk, tada klausk“ principą. Tai leistų Lenkijos kariuomenei greičiau reaguoti į kylančias grėsmes, nebelaukiant ilgų tarptautinių procedūrų. Šis sprendimas ypač aktualus po to, kai rugsėjį į Lenkijos oro erdvę įskrido kelios dešimtys rusiškų dronų, iš kurių dalis buvo numušta.

Rašyti komentarą