Kariuomenė turi ilgesnį pavadėlį: Donaldas Trumpas suteikė daugiau laisvės vykdyti oro antskrydžius

JAV turi daugybę sudėtingų ginklų, kurie gali būti naudojami iš įvairių platformų oro smūgiams prieš priešo taikinius vykdyti; JAV turi visko - raketų ir tiesioginio šaudymo raketų, patrankų ir šautuvų, taip pat įvairių aviacinių bombų, skraidyklių bombų, sparnuotųjų ir balistinių raketų, kurios savo ruožtu gali būti naudojamos iš naikintuvų, bombonešių ir bepiločių orlaivių. 

Trumpai tariant, JAV turi daugybę galimybių smogti priešo taikiniams. 

Apie tai savo straipsnyje rašo žurnalistas Harrisonas Kassas.

O dabar dėl naujų D. Trumpo administracijos leidimų JAV kariuomenė turės daugiau veiksmų laisvės vykdydama oro smūgius.

YouTube ekrano nuotr.

„D. Trumpo administracija suteikė JAV kariuomenės vadams daugiau laisvės vykdyti oro smūgius prieš numanomas karines grėsmes, priešingai nei J. Bideno administracijos politika, kuriai reikėjo platesnio Baltųjų rūmų ir Pentagono pritarimo“, - rašo žurnalas ‚Air & Space Forces Magazine‘. - Šis žingsnis suteikia JAV kariuomenės vadams daugiau lankstumo vykdyti oro smūgius negavus atskiro Vašingtono leidimo.“

Donaldas Trumpas sveikina kariškius Kongrese

Nors šis žingsnis leidžia kariuomenei būti lankstesnei ir mažiau biurokratizuotai, jis taip pat kelia klausimų dėl taikinių, nepagrįsto jėgos naudojimo ir civilinės kariuomenės kontrolės išlaikymo.

Kariuomenė ant ilgesnio pavadėlio

Naujai paskirtas gynybos sekretorius Pitas Hegsetas patvirtino naująją politiką, tačiau nei Baltieji rūmai, nei Pentagonas neatsakė į klausimus, kas lėmė šį sprendimą ir kiek karinių operacijų jau atlikta pagal naująją, laisvesnę oro smūgių politiką. 

Praėjusį mėnesį buvo patvirtinta, kad Sirijoje buvo vykdomi oro smūgiai prieš „Hurras al-Din“, vietinį „al-Qaeda“ padalinį. 

Nežinoma, ar smūgiai prieš „Hurras al-Din“ buvo vykdomi pritarus Baltiesiems rūmams ar Pentagonui.

Dėl naujos politikos gali susilpnėti civilinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė, o tai kelia susirūpinimą kai kuriems analitikams, kurie civilinę šalies ginkluotųjų pajėgų kontrolę laiko pagrindiniu atsakingo valdymo principu. 

Teoriškai civilinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė padeda užtikrinti, kad kariuomenė veiktų griežtai laikydamasi konstitucinių apribojimų ir paklustų politinei balsuojančios visuomenės valiai. 

Civilinė kontrolė yra atsakingo kariuomenės elgesio garantas, pradedant biudžeto sudarymu ir baigiant tarptautinės teisės laikymusi karinių operacijų metu.

Oro antskrydžiai prieš užsienio piliečius užsienio teritorijoje yra vienas iš rimčiausių, reikšmingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų JAV kariuomenės veiksmų. 

Reikalavimas, kad tokius oro smūgius patvirtintų civiliai (t. y. Baltieji rūmai arba Gynybos departamentas), yra būdas išlaikyti civilinę tokios prieštaringai vertinamos karinės procedūros priežiūrą.

Santykinės autonomijos suteikimas kariuomenei smogti taikiniams užsienyje kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į JAV kariuomenės nepagrįsto jėgos panaudojimo istoriją, o kai kuriais atvejais ir į išpuolius prieš JAV piliečius užsienyje.

Lėktuvnešis „Gerald Ford

Nors praeityje Pentagono ir Baltųjų rūmų parašas ne visada užtikrindavo, kad oro antskrydžiai būtų vykdomi tinkamai (ar net teisėtai), šiame procese bent jau buvo reikalaujama, kad pasirašytų asmenys, atskaitingi Amerikos visuomenei, t. y. išrinktas pareigūnas arba tokio išrinkto pareigūno paskirtas pareigūnas. 

D. Trumpo administracija, suteikdama didesnę autonomiją kariuomenei išduodant leidimus vykdyti oro antskrydžius, iš esmės susilpnina Amerikos visuomenės ir taip menką jos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo kontrolę.

Apie autorių

Harrisonas Cassas yra gynybos ir nacionalinio saugumo žurnalistas, parašęs daugiau kaip 1 000 straipsnių tarptautinėmis temomis. 

Advokatas, pilotas, gitaristas ir profesionalus ledo ritulio žaidėjas Harrisonas tarnavo JAV karinėse oro pajėgose kaip lakūnas stažuotojas, tačiau dėl sveikatos buvo atleistas. 

Jis įgijo bakalauro laipsnį Leik Foresto koledže, teisės daktaro laipsnį Oregono universitete ir magistro laipsnį Niujorko universitete. Harisonas klausosi grupės „Dokken“.

Šaltinis: focus.ua