Analitikas: Kodėl Kinija nori, kad Ukraina nukraujuotų, ir tam yra trys priežastys

Vargu, ar ši žinia ką nors nustebino, bet mažai kas bando išsiaiškinti, kodėl Kinijai taip svarbu, kad karas Ukrainoje tęstųsi.

Atsargos Australijos armijos generolas ir karinis analitikas Mikas Ryanas, kuris daug dėmesio skiria Rusijos ir Ukrainos karui, mato mažiausiai tris svarbias priežastis, kodėl Pekinui naudinga, kad Ukraina kraujuotų. 

Savo mintis jis paskelbė platformoje „Substack“.

„Nepaisant Kinijos pareiškimų, kad jie nėra karo šalis ir siekia taikos derybų, Wang Yi patvirtino strateginę prizmę, per kurią Kinija iš tikrųjų žiūri į karą.

Jų skaičiavimas toks: Kinijai naudinga, kad karas Ukrainoje tęstųsi“, – rašo analitikas.

Miko Ryano nuomone, Kinijos politiniai lyderiai aiškiai vertina karą Ukrainoje kaip vien tik teigiamą veiksnį Kinijai, o moralinė karo tragedija jiems neturi reikšmės. 

Jis pažymėjo, kad Pekinas nuo pat Rusijos bandymo užkariauti šalį 2022 m. vasario mėn. pradžios neparodė jokios užuojautos Ukrainos žmonėms.

Anot apžvalgininko, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl Xi Jinpingas ir jo patarėjai mano, kad karo Ukrainoje tęsimasis yra pranašumas Kinijai vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Pirmoji priežastis – Kinijos strateginiai interesai: karas Ukrainoje atima didelę dalį JAV vadovybės dėmesio.

„Kiekviena minutė, kurią JAV politiniai ir strateginiai lyderiai skiria apmąstymams apie Ukrainą, yra minutė, kai jie negali sutelkti dėmesio į Kinijos grėsmę. 

Kiekvienas doleris, išleistas karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai, yra doleris, kurio negalima investuoti į Vakarų Ramiojo vandenyno apsaugą nuo Kinijos agresijos“, – aiškina M. Ryanas Pekino logiką.

Antroji priežastis – ekonominė nauda: nuo didelio masto Putino kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą Kinijos prekyba su Rusija smarkiai išaugo.

Analitikas pažymi, kad Kinija gavo galimybę pirkti daug Rusijos energijos išteklių ir kitų žaliavų už mažesnes kainas, nes Rusijai nebėra kam jų parduoti. 

Tačiau atvirkščiai, smarkiai išaugo aukštųjų technologijų produktų, kurių Rusija nebegali pirkti Vakaruose, tiekimas.

Trečioji priežastis – ideologiniai pranašumai: Pekino požiūriu, Rusijos karas Ukrainoje yra platesnio masto konfrontacijos, kurią tokios šalys kaip Kinija, Rusija ir Iranas veda prieš Vakarų dominavimą, dalis.

„Karas Ukrainoje leidžia Xi vaizduoti konfliktą kaip NATO ir Amerikos Rusijai primestą kovą. 

Be to, Xi požiūriu, tai pateisina didesnį dėmesį nacionaliniam saugumui, aukščiausios civilinės ir karinės vadovybės politinio švarumo didinimą, taip pat Kinijos kariuomenės modernizavimą“, – rašo Ryanas.

Analitikas pridūrė, kad Pekinui patogi situacija, kai visą „sunkų darbą“ prieš Vakarus atlieka Rusija, o Kinija gauna politinius dividendus.

„Kinijos atsisakymas dalyvauti 2024 m. birželio mėn. Šveicarijoje vyksiančiame taikos viršūnių susitikime dėl Ukrainos yra dar vienas įrodymas, kad Kinijos komunistų partija nėra sąžiningas ar nešališkas tarpininkas Ukrainos kare. 

Ji atsisako palikti savo Rusijos partnerį ir, tikėtina, dirbs užkulisiuose, kad sabotuotų bet kokius taikos pasiūlymus, kurių nepasiūlys Kinijos užsienio reikalų ministerija“, – apibendrina jis.

Rusija ir Kinija: paskutinės naujienos

Kaip rašė UNIAN, vadinamoji „lokio“ ir „drakono“ sąjunga verčia Vakarus nemažai nervintis.

Tačiau iki šiol Pekinas ir Maskva turėjo daugiau bendros retorikos nei bendrų veiksmų prieš demokratinį pasaulį.

Čia reikšmingas vakarykštis NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pareiškimas. Jis spėja, kad Kinija gali nuteikti Rusiją tiesiogiai pulti NATO šalis, kad atitrauktų Vakarų dėmesį nuo Kinijos invazijos į Taivaną.

Šaltinis: unian.net