Jau ir aklas mato, jog šiuo metu ryškūs galios centrai Seime - LGBT (11 Seimo narių) ir liberalai (12). O kur trisdešimt metų neklystantys liaudies valios nešėjai - konservatoriai (50)?
Valdas Vižinis
Tai esminis klausimas, į kurį politologai lietuviams turėtų atsakinėti ilgai, nuobodžiai ir nesukčiaudami.
Kodėl Seime karaliauja vien Čnilsen ir nuolat visuomenės pasipiktinimo bangas keliantis didžiai gėjus, o konservatorių politinė valia susigeria į smėlį tarp pušaičių Seimo prieigose?
Kadangi atsakymo iš jų nesulauksi, skrosiu pats.
G.Landsbergis, kad ir kokios viltys į jį buvo dedamos, taip ir netapo politiniu lyderiu - partijos pirmininku. Tai svarbiausia aplinkybė, kuri, pradžioje buvusi tik konservatorių vidine problema, dabar purto lietuvių visuomenę policininko tazeriu.
Akivaizdu - ne tas protas, ne ta žmogaus branda. Ne ta pasaulėžiūra, o ir ne tas žmogus.
Iki tol bijojęs partiečių klausimų, į kuriuos atsakydavo tyla, ir perskaitęs nekandidatavimo į konservatorių pirmininkus žinią, vėliau išrinktas Šiaurės Korėjos rinkimų stiliumi Gabrielius nustebęs įsisąmonino: „O! Ir konservatoriai manęs bijo!"
Dabar kiekvienas, priėjęs prie „tėvynininkų" lyderio, klausiantysis ar siūlantysis, rizikuoja gauti šaltą, įsimenantį žvilgsnį, kuriuo garsėjo ir senelis. Politikams gerai žinoma - po tokių žvilgsnių politinė karjera, paprastai, baigiasi.
Tai ne Kubilius - kietas vadybininkas. Negiriu, nes net blogi žmonės turi stipriąsias puses.
Dabartinis „tėvynininkų" lyderis, neperpratęs Kubiliaus sukaltos partinės sistemos, yra „kiauraklynis", kuris „ištekėjo" tik dėl to, kad kažkada būsimai žmonai prireikė pavardės teikiamų galimybių.
Nė karto nesuabejojau, kad Landsbergių verslas po rinkimų plėsis į viešąjį sektorių su nauja
Austėjos jėga - mokyklos bus reformuojamos į Tūkstantmečio mokyklas.
Nes koks gali būti verslas kaimietukų sąskaita... Žinot, prisipažinsiu klydęs. Landsbergių šeimoje vyras vis tik yra. Pagrindinį „tėvynininką" pakeitus jo žmona, partija įgytų visai neblogų šansų išlikti.
Austėja Landsbergienė
O šiuo metu didis didžios partijos lyderis nunėrė lyg lydeka, nasruose nešdamasi savo grobį - URM. Visą sprendimų naštą užkėlęs ant dviejų moteriškių pečių. Žinokitės. Ir jos žinosi.
Žiniasklaidos nuotraukose taip ir atrodo - Seimo pirmininkė, besinešiojanti po akimis dvi mėlynas kūdras, o premjerė, kaip sutręšęs vieno galo namas.
Tik „Armonikaitė" fotografuojasi dėl grožio. Tai jos sėkmės valanda.
Mojuojantys LGBT teisėmis „laisviečiai" tapo tikru „konservatorių" ryškalu. Raskevičiaus su „standžia" linija aktyvumui žiniasklaidoje, Seime, lietuvių kalboje jau nerasi ir žodžių apibūdinti. Nepamenu nei vieno Seimo nario, kurio būtų tiek daug elektroniniuose prietaisuose. Gal tik Valinskas tokį lenktyniavimą būtų „pavežęs".
Konservatoriai tik su LGBT tema išėjo į valdančiuosius.
Visi natūralūs sąjungininkai pačių „tėvynininkų" ištaškyti, uždusinti, nususinti. Net su tremtiniais ir politiniais kaliniais išsiskirti sugebėjo.
Stebuklinga, kai Tėvynės sąjungininkai jau pykstasi ne tik su savo rinkėjais, bet ir su savo tapatybe. Išties jiems nėra neįmanomų dalykų.
Nejau taip sunku suprasti - aistros dėl į šeimas grūdamų „nenormalumų" spragsi kaip eglinės malkos krosnyje. LGBT tema konservatorių įvaizdį pleškina tiesiog akyse. Net tų, kurie niekada nesidomėjo politika.
Jau dabar žodis „konservatorius" beveik toje pat žodžių eilėje, kaip ir „pederastas". Ir jau visai netrukus visuomenė juos rūšiuos į „aktyviuosius" ir „pasyviuosius". O gal tai rašydamas jau vėluoju.
Ačiū tariu Šimonytei, prieš kurį laiką viešai mestelėjusiai frazę - „jei nepatinka, galėsite išsirinkti kitą po keturių metų".
Pagal visas įmanomas apklausas dauguma lietuvių yra prieš naujuosius brukamus „normalumus". Jei tai liestų ekonomiką, finansus ar kitas besieles sritis, lietuvis gal ir numotų ranka.
Et, pragyvenom sovietus, pragyvensim ir tą.
Dabar gi kartu su savo vasalais transformeriais laužiamasi į žmonių gyvenimus, šeimas su baisia valdžios galia. Šeima - vienintelis turtas, ką žmogus dar turi savo. Ką brangina labiau nei save.
Bet lietuviai keičiasi. Nepaisant armijos konservatorių naudomis aptekusių žymių propagandininkų, lietuviai nebėra pasimetę ar nuščiuvę. Jie išmoko jausti vienas kitą, suprasti savo jėgą.
Net aš, prieš trejus metus dar nieko nenutuokęs politikoje, jau rašau tekstus.
Evaldo Vėgėlės karikatūra.
Šis tekstas yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi redakcijos poziciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą