Apie aršųjį Žygį, užmaršųjį Andrių ir kitus prezidento Gitano Nausėdos nemylėtojus

Kai 2019 m. G.Nausėda pradėjo eiti prezidento pareigas, buvo ramu. Konservatoriai gal neturėjo laiko asmeniškai puldinėti prezidento, nes prieš Seimo rinkimus tai būtų buvę nenaudinga. Juk G.Nausėdos reitingai yra aukšti - kam rizikuoti užsitraukti jo rinkėjų nepalankumą?

O 2020 m. laimėję Seimo rinkimus, konservatoriai jau dėliojo valdančiųjų koaliciją. Dalijosi ministrų portfelius. Norint sužinoti, nuo kada prasidėjo atviroji ataka, verta socialiniuose tinkluose paskaityti, ką rašė pats plepiausias konservatorių frakcijos narys.

Žiūrim, ką turim

O plepiausiojo titulas, be abejo, priklauso Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui. Tad šit Ž.Pavilionis 2021 m. sausio 1-ąją savo feisbuko paskyroje dar rašė taikingai:

„Kiekvienas esame skirtingi, tačiau esminiais užsienio ir saugumo klausimais visi sutariame - ir tai yra esminis, išskirtinis, istorinis Lietuvos bruožas, laimėjimas ir raktas į ateities sėkmes."

Po dviejų savaičių, sausio 15 d, plepiausias konservatorių frakcijos narys feisbuke vis dar taikingas. Į savo sekėjos klausimą - kaip čia su prezidento užsienio ryšiais? Kur jis dingo iš užsienio politikos? - atsakė pozityviai:

„Apie tai su prezidentu šiandien tarėmės užsienio politikos taryboje. Judame į priekį visi kartu."

Tuo geranoriškumas ir baigėsi. Matyt, pakeitė kryptį.
Ž.Pavilionio vadovaujamas URK ir konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujamas Europos reikalų komitetas (ERK) ėmė „laužti" prezidentą, kad jis atsisakytų savo konstitucinės teisės dalyvauti Europos Vadovų Taryboje (EVT). Šią teisę užleistų premjerei Ingridai Šimonytei. O kodėl? Vėlgi atsako plepiausias:

„Tai aukšto pilotažo džiazas uždarame kambaryje su vadovais, kurie gali nulemti mūsų visų likimus, jis daromas žmogaus (suprask - G.Nausėdos - red. past.), kuriam pagal kompetenciją nepriklauso tą daryti."

Suprask - „Džiaze tik merginos", todėl užleisk vietą I.Šimonytei? O gegužės 5-ąją Ž.Pavilionis jau skundžiasi:

„Deja, matyt, gražios tradicijos nyksta ir kažkas uzurpuoja dalyvavimą (EVT - red. past.) turbūt vien dėl kažkokių viešųjų ryšių. Nes turbūt kitų instrumentų jau nebeturi savo krintančiam populiarumui didinti."

Tačiau vis vien tikina, kad „niekas nesipyksta. Tik norėtųsi, kad prezidentas suprastų vienybės užsienio politikoje svarbą ir išmoktų veikti išvien su visa valstybe". Oho! Plepiausias susitapatino su valstybe. O ką iš tikrųjų galvoja apie prezidento vaidmenį, atvirai išklojo skandalingajame vaizdo įraše Vovanui:

„Tiesiog taip pasakysiu, tu nekreipk dėmesio. Mes - Vyriausybė, - mano premjerė Ingrida galvoja kaip aš, užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes - didžiausia partija. Mūsų respublika yra parlamentinė, o prezidentas - tik simbolinis. Ir viskas. Jis tam neprieštaraus. Kalbės kažką ne tą, bet tu nekreipk dėmesio."

A.Kubiliui irgi blogai

Gal toks G.Nausėdos niekinimas būdingas tik Ž.Pavilioniui? Na, dar frakcijos seniūnei R.Morkūnaitei-Mikulėnienei, o kiti konservatoriai - neutralūs? Toli gražu. Dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius dar prieš G.Nausėdos inauguraciją rašė, kad Lietuva dar nėra susidūrusi su neryškiu prezidentu, bet tokia galimybė visada yra. O išrinkus G.Nausėdą, ėmė vardinti jo problemas:

„Tik tada, kai pats prezidentas supras savo problemos esmę ir pats sugebės ją įsivardinti, tik tada prezidento komanda sugebės jam padėti. O tą prezidento problemų visumos išskiriantį bruožą galima apibrėžti aiškiais terminais: tai „nereikšmingo prezidento" sindromas."

O šiemet išklausęs metinio G.Nausėdos pranešimo, A.Kubilius jį pavadino „trafaretiniu", kurį visi po trijų dienų pamirš. Tik verta priminti, kad patys konservatoriai, prieš prezidento rinkimus organizavę savo „konservatorių atstovo" rinkimus, kvietė G.Nausėdą dalyvauti. Šis nesutiko. Tai gal už tai jis dabar baudžiamas?

Jokio konflikto nėra!

Seimo konservatorių frakcijos narys Kęstutis Masiulis visgi sakė nemanantis, kad tarp jo partijos ir prezidento yra kažkokia konfrontacija:

Man taip tikrai neatrodo.

Negalima apibendrinti, jei vienas žmogus išreiškia savo poziciją vienu konkrečiu klausimu, tarsi visa partija apskritai taip reaguoja į prezidentą ir prezidentūrą.

Daug prezidento iniciatyvų yra palaikoma, daug jo paruoštų įstatymų projektų Seime priimta. Nėra jokių konfliktų dėl daugelio dalykų. Nesutarimas yra tik vienas - kas ir kokiais klausimais šaliai turi atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Labai normalu, kad tuo klausimu gali būti diskusija. Ar čia yra konfliktas? Ir šeimoje būna diskusijų."

Bet iš viešosios erdvės atrodo, kad konservatoriai G.Nausėdą puola, šturmuoja, o jis šiaušiasi, nuolat ginasi!

„Pasišiaušimo nereikia vertinti, - atsakė K.Masiulis, - gal čia jo šukuosenos toks stilius. Aišku, aš tik taip juokauju.

Reikia jo paties paklausti, ar jaučiasi puolamas. G.Nausėda su konservatoriais palaiko gerus ryšius, ir su premjere I.Šimonyte nuolat bendrauja, o užsienio politikoje turi glaudžiai bendradarbiauti su URK ir ERK. Su pastaruoju komitetu bendrauja net kelis kartus per savaitę, nes prezidentas užsienio politikoje negali išreikšti vien savo asmeninę poziciją.

Anksčiau Ž.Pavilionio ir G.Nausėdos požiūris į Aliaksandrą Lukašenką buvo aiškiai skirtingas. Ž.Pavilionio - aštresnis, o G.Nausėdos - daugiau pragmatiškas, kaip ekonomisto - kad geriau turėti ekonominės naudos, nei pyktis. O dabar, po demokratinių protestų malšinimo Baltarusijoje, po lėktuvo užgrobimo Minske, šie požiūriai pasidarė vos ne tapatūs.

Viskas yra labai dinamiškai. Manau, kad visi dirbame Lietuvai. Kai Lietuvos prezidentas susitinka su JAV prezidentu Džo Baidenu (Joe Biden), tai ne tik G.Nausėdos pasiekimas, bet ir visos Lietuvos. Jei po dvejų metų Lietuvoje vyks milžiniškas NATO renginys, tai irgi bus laimėjimas visos Lietuvos.

Nemanau, kad esame kažkokioje krizėje su prezidentūra."

Mano galva, politinė trintis yra visiškai normalu. Politikoje negali būti meilių. Politikoje yra ištisinė konkurencija.

Nors jaunesniems reikia priminti, kad per tuos metus, kol A.Brazauskas buvo prezidentu, jie (konservatoriai - red. past.) Seime sudarė daugumą ir jie A.Brazauską ignoravo. Izoliavo. Manau, gal ir dėl tos priežasties A.Brazauskas nesutiko kandidatuoti į prezidentus antrai kadencijai.

Politinės konkurencijos reikia - mes sėdime ant sofos ir žiūrime, už ką balsuoti. Nematau jokios tragedijos.

O jei per prezidento rinkimus bus trys stiprūs kandidatai - tai tik į naudą.

Be to, G.Nausėda - dar nepatyręs, dar daug klaidų daro, bet turėjo žinoti, kaip konservatoriai elgiasi su nesavais. Prezidento komanda turėjo jam tą priminti. Jei nepriminė, tai dabar pats įsitikino."

Komentuoja Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas:

„Viskas normalu. Lygiai taip pat buvo prie Algirdo Brazausko (1932-2010) prezidentavimo nuo 1996 metų spalio iki 1997 metų gruodžio. (1996-2000 m. Seime konservatoriai turėjo valdančią daugumą - red. past.). A.Brazauskas, kaip prezidentas, buvo konservatorių ignoruojamas, su juo nesiskaitė, atmesdavo jo veto. Taip konservatoriai visada elgiasi su nesavu.

G.Nausėda yra ne jų prezidentas ir tuo viskas pasakyta.

Konservatoriai galvoja apie būsimus prezidento rinkimus, todėl su G.Nausėda - jokių draugysčių, jokių meilių nėra. Yra politinė konkurencija.

Ar tokios kovos nekenkia valstybei? Čia moralizavimai jokios reikšmės neturi. Čia vyksta politiniai karai dėl rinkėjų balsų ir konservatoriai yra visiškai ištikimi savo logikai. Tėvynės sąjungos rinkėjai - irgi ne G.Nausėdos rinkėjai. Jie prezidento rinkimuose balsavo už Ingridą Šimonytę.

G.Nausėda dabar žiūri į tuos rinkėjus, kurie nemyli konservatorių, nes tada gaus jų balsus. Jis žiūri į „valstiečių", Darbo partijos rinkėjus.

Bet gali būti, jog šalies prezidento rinkimuose 2024 m. dalyvaus socialdemokratų lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Girdėjau, kad Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius apie tokią galimybę viešai prasitarė.

Tada G.Nausėdai iškyla labai didelė grėsmė.