Vytautas Tamulaitis - vaikų literatūros klasikas

Žymus lietuvių vaikų literatūros prozininkas, poetas, literatūros kritikas bei periodinių leidinių redaktorius, karininkas Vytautas Tamulaitis gimė 1913 m. sausio 17 d. Sutkiškių kaime tuometinėje Svetošino gminoje (dabar Kriūkų seniūnija) Šakių rajone ūkininko šeimoje. Tėvai gyveno pasiturimai, valdė 30 ha ūkį, todėl visus keturis vaikus leido į mokslus. Vyriausioji Vytauto sesuo Ona tapo vienuole, kita sesuo Jadvyga (1904-2007), tapusi mokytoja, ištekėjo už Stasio Penčylos, karui baigiantis pasitraukė į Vakarus, gyveno Čikagoje, ten ir mirė. Abu Tamulaičių sūnūs Stasys ir Vytautas tapo žymiais lietuvių rašytojais ir karininkais.

Tamulaičių sodyba yra labai gražioje vietoje ant Nemuno kranto. Žiūrint pro jos langus atsiveria nuostabūs Nemuno slėnio vaizdai. Už upės boluoja Seredžiaus bažnyčios bokštai, kaip ant delno matyti Maironio apdainuotos Dubysos žiotys.

Jaunasis Vytukas 1920 m. gavęs kvietimą iš Žemosios Panemunės mokytojos Cecilijos Bindokaitės džiaugėsi galėsiąs lankyti mokyklą. Po ketverių metų sėkmingai baigęs šią mokyklą išvyko į Sūduvos sostinę Marijampolę, ten įstojo į Marijonų gimnaziją. Joje jau mokėsi ir vyresnysis brolis Stasys. Abu gyveno viename kambaryje. Vytautas įstojo į jaunųjų skautų organizaciją, kartu su bendraklasiais mokėsi mylėti gamtą, vaikščiodami pašešupiais dainuodavo populiarias liaudies dainas.

1930 m. trečioje gimnazijos klasėje mokytojų paskatintas pradėjo rašyti trumpas žinutes ir straipsnelius į vaikams leidžiamą periodinę spaudą „Ateities spindulius“, „Žvaigždutę“, „Šaltinį“, vėliau „Žiburėlį“ ir kitus laikraščius bei žurnalus. Rašytojas prisimena: „Žvaigždutės“ redaktorius ir toliau vis ragina rašyti. Jei ne mielas S.Tijūnaitis, vargu ar būčiau tiek prirašęs „Žvaigždutės“ dar gimnazijos suole. Jam esu dėkingas už pirmuosius žingsnius“.

Jaunystėje pradedantysis rašytojas mėgo kurti eilėraščius. Per aštuonerius metus spaudoje buvo paskelbęs net keliasdešimt poezijos kūrinėlių. Tuo pačiu laikotarpiu rašė ir prozos kūrinius. Vienas pirmųjų apsakymėlių „Kaip kunigas pašventino pypkes“ sulaukė redaktoriaus dėmesio ir Vytautas buvo prašomas rašyti daugiau apsakymų. Būdamas ketvirtoje klasėje net trejetą metų rašė tęstinį rašinį „Dėdės Vingilio pasakojimas“. Vėliau šie apsakymai 1937 m. buvo sudėti į knygą „Vytuko užrašai“.

Baigęs Marijonų gimnaziją 1933 m. rugsėjį įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Ekonomikos skyrių. Tačiau po metų buvo pašauktas į kariuomenę ir ten mokėsi Karo mokykloje. 1935 m. rugsėjį jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis paleistas į atsargą. Todėl nuo 1936 m. vasario mėnesio galėjo tęsti mokslą Vytauto Didžiojo universitete, bet jau Matematikos-gamtos fakultete, Biologijos skyriuje, nes išleidus knygą gamtos tematika jam buvo pasiūlyta studijuoti biologiją. Be to, jis buvo numatytas stipendininku tolesnėms gamtos studijoms Prancūzijoje.

Didelio pasisekimo sulaukė V.Tamulaičio pirmoji knyga, išleista 1935 m., „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“. Už ją rašytojas gavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vaikų literatūros 1000 litų premiją. Tais pačiais metais buvo išleista ir kita jo knyga vaikams „Kiškelio užrašai“. Pirmoji jo knyga Lietuvos švietimo ministerijos buvo rekomenduota visoms Lietuvos mokykloms. Todėl „Vyties“ leidykla išleido ir pakartotinį „Skruzdėlytės Greitutės nuotykių“ leidimą. O 1937-aisiais buvo išleistos dar dvi rašytojo knygos „Vytuko užrašai“ ir „Ateina pavasaris“. Po metų skaitytojai gavo ir penktąją knygą - „Naktis ant Nemuno“.

Nuo 1939-ųjų sausio 1 d. buvo pakviestas redaguoti „Kariūno“ žurnalą. Šiame žurnale dar prieš metus buvo pradėti spausdinti jo straipsniai karine tematika. Pirmasis buvo vertimas iš vokiečių kalbos „Parlamentas“, vėliau „Aro kritimas“ iš knygos „Napoleonas“. „Kariūne“ jis paskelbė ir savo eiliuotą kūrinį „Rytas pro donelaitiškus akinius“.

Jaunasis karininkas V.Tamulaitis 1938 m. per Kalėdas susituokė su Marija Sinkevičiūte. 1941 m. lapkritį jiems gimė dukra Vida.

Karo metais rašytojas darbavosi ir žurnalo „Žiburėlis“ redakcijoje. Tada 1942 m. buvo išleista jo šeštoji knyga „Vieną kartą“.

Artėjant frontui prie Lietuvos 1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Blomberge, Vokietijoje. Ten buvo išleista jo septintoji knyga, apsakymų rinktinė „Sugrįžimas“. Po ketverių metų 1948-aisiais su žmona Marija ir dukra Vida išvyko į Kanadą. Ten 1951 m. parašė ir išleido istorinę apysaką jaunimui apie 1863 m. sukilimą „Raguvos malūnininkas“. Kanadoje buvo parašytos ir dar dvi knygos „Vasaros pasaka“ apie darbštuoles bitutes ir „Svirplio muzikanto kelionės“. „Vasaros pasaką“, Jono Linkevičiaus parengtą po daugelio metų, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. O dviejų dalių „Svirplio muzikanto keliones“ 1960 metais išleido JAV esanti leidykla „Eglutė“. Amerikoje 1965 metais išleisti į anglų kalbą išversti ir „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“.

Vienas įvykis Vytauto Tamulaičio gyvenime buvo ypač reikšmingas. Jungtinės Tautos 1970-uosius buvo paskelbusios Tarptautiniais vaikų metais ir surengusios vaikų literatūros konkursą. Buvo sudaryta komisija, kuri turėjo išrinkti trisdešimt geriausių vaikams skirtų kūrinių. Buvo išsiuntinėti kvietimai į įvairias pasaulio valstybes, tarp jų ir į sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungą, bet išsiųsti mėnesiui rašytoją į Čikagą Lietuva neturėjo teisės be Maskvos leidimo. Todėl į kvietimą neatsakė, paprasčiausiai nutylėjo. Tada tarptautinė komisija kreipėsi į lietuvių konsulą Čikagoje Petrą Daužvardą, kuris atstovavo Lietuvos vyriausybei laisvajame pasaulyje. Šis kreipėsi į Lietuvių rašytojų draugiją prašydamas pasiūlyti kandidatus konkursui. Iš keturių kandidatų buvo išrinktas rašytojas Vytautas Tamulaitis ir jo patriotinis apsakymas „Petruko vėliava“. Šis kūrinys, išverstas į anglų kalbą, buvo išspausdintas tarptautiniame leidinyje „Children everywhere“ („Vaikai visur“).

Sovietmečiu Lietuvoje Vytauto Tamulaičio knygos nebuvo leidžiamos. Tik atkūrus Nepriklausomybę pirmą kartą 1992 m. buvo perleisti „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“, o per pastaruosius 25 metus dauguma rašytojo knygų pakartotinai buvo išleista įvairiose leidyklose. Kai kurios jo knygos gausiai iliustruotos žymių šiandieninių lietuvių dailininkų Arvydo Každailio, Antano Kučo ir kt. Švenčiant rašytojo 85 metų gimimo sukaktį buvo paskelbtas jo vardo vaikams ir jaunimui skirtų kūrinių konkursas. Per pastaruosius 15 metų įvyko keletas Vytauto Tamulaičio konkursų. Jų laureatais tapo poetas Martynas Vainilaitis už eiliuotą poemą „Kalvio pasaka“. Kiti prizininkai yra buvę poetas Jonas Strielkūnas, rašytojas Vytautas Račickas, prozininkė Emilija Liegutė, o praėjusiais metais Birutė Sarapinavičienė.

Švenčiant 100-ąsias rašytojo gimimo metines „Versmės“ leidykla išleido iliustruotą knygelę „Petruko vėliava“. Šį apsakymą išleido ir „Gimtojo žodžio“ leidykla. Puikiai iliustruotą pasakų knygą „Aukso maišas“ išleido ir „Žaros“ leidykla.

Rašytojo gimtajame krašte, Kriūkuose, buvo surengtas tautodailininkų pleneras. Prie senojo vieškelio buvo atidarytas vadinamasis ąžuolo skulptūrų ansamblis „Vabalų kalnelis“. Tautodailininkai išdrožė Skurzdėlytę Greitutę, Svirplį Muzikantą, Kiškelį ir kitas skulptūras pagal rašytojo literatūrinius personažus. Plenero organizatorė Šakių viešosios bibliotekos direktorė Regina Ūsienė pažadėjo ir ateityje surengti dar vieną kitą plenerą kitiems rašytojo knygų personažams.

Mirė Vytautas Tamulaitis 1993 m. rugsėjo 22 d. Toronte, Kanadoje. Palaidotas greta brolio Stasio.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“